Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Autorius: krosneles

  • Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą

    Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą

    Keramika – ypatinga medžiaga, kurios išskirtinumas slypi tame, kad yra gaminama iš degto molio ir kitų mineralinių nemetalinių medžiagų. Paprastai, kai apie ją kalbame, mintyse regime indus, papuošalus, sienų plyteles, tačiau tai tik baltoji, dekoratyvinė keramika. Be pastarosios keramikos dirbiniai dar skirstomi į struktūrinius (plytos, vamzdžiai, grindų plokštės, čerpės) ir ugniai atsparius (degimo krosnių išklojos, keraminiai tigliai). Didžiausią smalsumą kelia techninė keramika, kuri naudojama biomedicinoje, aviacijoje ir pan. Beje, anksčiau keramika buvo daroma iš molio, o šiuolaikiniuose keramikos gaminiuose kartais jo visai nebūna.  Iš pirmo žvilgsnio tokia trapi keramika stebina savo tvirtumu, ilgaamžiškumu ir dizaino galimybėmis.

    Šį kartą mūsų dėmesio centre – keramika, kuri naudojama krosnių apdailai.  Tenka sutikti, kad keramika, ypač, kai kalbame apie interjerą – skonio dalykas. Mat vieniems ji labiau prie širdies, kitiems mažiau, tačiau kaip ten bebūtų, keramika lieka klasika, kuri nepalieka mūsų abejingais. Be to, pastebėjome, kad keramikiniai dirbiniai, tarp jų ir keramikos apdaila krosnims grįžta į madą. Besirenkantiems namams šilumos ir jaukumo šaltinį, jos patrauklios dėl savo išvaizdos ir funkcionalumo, nes keramika dar labiau sustiprina akumuliaciją krosnyje ir padeda kaupti šilumą, kuri skleidžiasi net kelias paras.

    Mūsų akį keramikos apdaila krosnims patraukė būtent dėl puošnumo. Keramikos apdaila – tai galimybė išsirinkti bet kokią krosnies plytelių spalvą ar jų derinius (nuo subtilių pastelinių iki ryškių, prikaustančių dėmesį), raštą (senovinius ir modernius, su gausesniais ar mažesniais išgaubimais, išraižymais,) formą (apvalios, kvadratinės, stačiakampės), taip pat nuspręsti ar jos bus matinės, ar blizgios. Taip pat yra galimybė naudoti natūralias plyteles, jos ypač tinka prie klasikinio, senovinio arba drąsaus namų interjero. Keletą krosnies plytelių variantų galite rasti filmuke – tikrai užburia!

  • Ugnies vaidmuo minint Rasas

    Ugnies vaidmuo minint Rasas

    Rãsos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) – tai senoji lietuvių vasaros  saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir dabar vadinama  Joninėmis. Vasaros saulėgrįža žymi ilgiausią dienos ir trumpiausią nakties metą ir yra švenčiama naktį iš birželio 23 d. į 24-tąją. Senovėje pagrindinis šventės tikslas buvo užtikrinti augalų augimą,  klestėjimą ir apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių. Šiandien šis tikslas jau gerokai primirštas ir tradicijos nebe tokios gajos. Vis tik – kaimuose ir įvairių bendruomenių iniciatyva stengiamasi jas išsaugoti ir švęsti kiek įmanoma laikantis senųjų apeigų. 

      Vasaros saulėgrįžos šventės tradicijos remiasi beveik visais pagrindiniais gamtos elementais – žeme, ugnimi ir vandeniu.  Manyta, kad lietus ir vanduo „apvaisina“ žemę, suteikia jai jėgų vesti vaisius, taip pat gydo – anksti ryte prieš patekant saulei žmonės „išsimaudyti“ rasoje eidavo patys ir vesdavosi gyvulius, kad visi būtų sveiki ir gražūs. Taip pat ilgiausią dieną arba jos išvakarėse buvo renkami žolynai (kupolės) ir vaistažolės – tikėta, kad jie turi magiškos galios.  Ką jau kalbėti apie papartį! Tą dieną giedant specialias giesmes buvo būtina aplankyti javus – taip pagreitinant jų augimą ir padidinant derlingumą.

     

     Ir ugnis buvo ir tebėra būtinas Rasų atributas. Paprastai prie laužo žmonės renkasi jau po visų kitų apeigų. Beje, jeigu tradicijos su vandeniu ir žeme jau nebe taip atkuriamos – tai laužo kūrimas ir sėdėjimas prie jo iki saulėtekio vis dar gajus. Ir šiandien prie Joninių laužų dainuojama, šokama, šokinėjama per ugnį, vaišinamasi. Galbūt tik visame šiame procese mažiau sakralumo, tikėjimo antgamtinėmis galiomis.

     

    Štai senovėje apeiginis laužas būdavo kuriamas tik iš naujos,  švarios ir šventos ugnies. Vėliau šią ugnį iš laužo žmonės nešdavosi namo ir uždegdavo vietoj senosios. Tikėta, kad ši ugnis apvalydavo ir gydydavo. Įdomi tradicija buvo laužo nuodėgulius subesti laukuose (esą geriau derės), taip pat kišti juos po namų pamatais ar pastoge (apsauga nuo gaisro). Tiesa, dar žinomas senas paprotys statyti aukštas kartis, o ant jų uždėjus saulę simbolizuojantį ratą arba stebulę padegti. Taip pat ugnis buvo kūrenama ir gėlėmis ir vainikais išpuoštose valtelėse. Plaukiodami jomis mūsų senoliai pagerbdavo saulę.

  • Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Šiandien mes vis daugiau ir daugiau kalbame apie ekologiją, o neretas ir gyvename tokį gyvenimo būdą. Ekologija – tai ne tik ekologiški produktai, tai tam tikras sąmoningumas, filosofija, atsakomybė. Gyventi ekologiškai – tai kiekviename žingsnyje daryti sprendimus – saugoti save ir aplinką, ar ne.  Dar daugiau, ekologiškumo sąvoka nuolatos plinta ir galime jau girdėti kalbant apie minčių ekologiją, t. y. , kai  mąstome pozityviai, harmoningai. Juk tiesa, kad visa prasideda nuo minties, taigi, „neužteršdami“ savo minčių, galime keisti ir save, ir pasaulį aplink mus.

    Kita vertus, sunku pasakyti nuo ko reikėtų pradėti. Kai kuriems žmonėms pirma lengviau pakeisti savo elgesį, o paskui mąstymą, kitiems – atvirkščiai. Vieno rakto ekologiškumo durims atidaryti nėra. Tinkami visi, kurie jas atveria. Ugnis – galėtų būti vienas iš jų. Ji tikrai apvalo mūsų jausmus, padeda nusiraminti ir subalansuoja. Dar vienas žingsnis link ekologiškos gyvensenos – rinktis ekologišką kurą.

     

    Be visa ko, pravartu pasidomėti, ar gaminant židinį/krosnelę buvo naudojamos perdirbtos medžiagos. Plienas, kuris yra viena pagrindinių židinių/krosnelių sudedamųjų dalių, apskritai yra viena dažniausiai perdirbamų medžiagų pasaulyje, todėl ir rasti tokį židinį/krosnelę nėra sudėtinga. Stiklas, kuris naudojamas židinio/krosnelės durelėms irgi gali būti  pagamintas iš jau kartą panaudotų daiktų.

    Taip pat yra galimybė naudoti ekologiškus židinių ir krosnelių aksesuarus. Vienas dažniausių sprendimų – pintos malkinės iš perdirbtų padangų. Įvairiausių dydžių ir formų malkinės iš padangų gumos yra labai praktiškas ir ergonomiškas variantas malkoms laikyti, nes tokia malkinė gali stovėti ne tik namų interjere, bet ir lauke. Ji nebijo drėgmės, nesideformuoja, nepakeičia spalvos, yra lengvai išplaunama vandeniu arba nuplaunama lietaus. Be to, atrodo originaliai ir drąsiai.

     

     Ekologiško gyvenimo būdo puoselėtojas taip pat gali rinktis ir žarsteklius, žnyples bei semtuvėlius iš perdirbto plieno. Atrodo šiltai ir jaukiai. Na, o labiausiai mus nustebino malkų laikikliai pagaminti iš geležinkelio bėgių metalo.

     

  • Kepiniai lauže. Mėlynių bandelės apelsinų žievėje

    Kepiniai lauže. Mėlynių bandelės apelsinų žievėje

    Net nedvejojame, kad tik pasibaigus darbams, jau penktadienį, skambinate visiems bičiuliams iš eilės arba patys nespėjate atsakinėti į kvietimus praleisti jaukų savaitgalį sodyboje ar gamtoje. Didžiausias rūpestis visuomet – o ką gi valgyti, kai šitaip karšta? Mėsa, žuvis ant laužo, lauže – žinoma ir tradiciška, bet juk kartais norisi ko nors šiek originalesnio ir dar neragauto. Šį kartą siūlome kai ką saldaus, nes ir tokių skanėstų pasigendama gryname ore.

     

    Siūlome išbandyti labai paprastą receptą, nes reikia nepamiršti ir to, kad į iškylą ar į svečius arba juos priiminėjant nei visko su savimi pasiimsi, nei ilgam gamybos procesui lieka laiko. Be to, nesivarginkite vienos pačios – visada daug smagiau gaminti kartu. Taigi, siūlome išbandyti mėlynių bandeles apelsinų žievėje. Skamba sudėtingai? Bet iš tiesų taip nėra. Kartu su jumis tokias bandeles gali ruošti ir vaikai, ir tie, kurie prieš tai nieko bendro su bandelių kepimu nėra turėję.

     

    Jums reikės apelsinų ir… jog nereikėtų plušti prie tešlos – tiesiog nusipirkti tešlos mišinio bandelėms su mėlynėmis arba kitais ingredientais (klausykite širdies ir skrandžio!). Galima, žinoma, gaminti tešlą ir patiems, tik tuomet reikėtų įvertinti iškylavimo sąlygas. Jeigu produktai bus po ranka – kodėl gi ne? Na, o jei kepsite bandeles pasirodžius mėlynėms… Net saldu pagalvojus, kokio gardumo bandeles pavyks!

     

    Pirmasis žingsnis – perpjaukite apelsiną pusiau ir išskobkite vidų. Neišmeskite jo – jis puikiai tiks ruošiant gaiviuosius gėrimus.  Vieną apelsino puselę užpildykite jau išmaišyta tešla (laikykitės ant pakuotės nurodytų instrukcijų), kitą – uždėkite ant viršaus. Tuomet suvyniokite apelsiną į trijų sluoksnių aliuminio foliją ir drąsiai sudėkite į laužą. Nebijokite – saldėsis nesudegs, jį saugos apelsino žievė ir folija.

     

    Kepimas trunka apie dešimt minučių, tik neužsiplepėkite – apelsinus folijoje reikėtų kas minutę pajudinti, kad „keptų“ iš visų pusių. Apelsinas gali ir pajuosti, bet dėl to nereikėtų pergyventi, nes tai, kas jo viduje – tikrai  nesudegs, bet įgaus malonaus apelsinų skonio. Prieš ištraukiant visus – paragaukite kurį nors vieną. Tiesiog išvyniokite iš folijos, nuimkite vieną apelsino puselę ir kabinkite šaukštu. Gardu? Tuomet traukite visus ir mėgaukitės. Beje, tokius skanėstus galima kepti ne tik lauže, bet ir židinyje ar krosnelėje (žarijose). Skanaus!

     

  • „Dizaino savaitėje“ pristatytos židinių ir jų aksesuarų idėjos

    „Dizaino savaitėje“ pristatytos židinių ir jų aksesuarų idėjos

    Šiųmetę gegužę galime vadinti dizaino mėnesiu, nes jo pradžioje startavusi aštuntoji „Dizaino savaitė“ nesibaigė renginiais, parodomis, konferencijomis. Mes vis dar gyvename šio projekto, kuris papuošė ir atgaivino pavasario vidurį, nuotaikomis. Ypač džiugu, jog pirmą kartą „Dizaino savaitė“ pasiekė ir Klaipėdą. Kaip rodo patirtis, ir pajūrio gyventojai domisi architektūros, dizaino, interjero idėjomis. Štai rinkdamiesi židinius ar krosneles jie drąsiai klausinėja apie naujoves, nebijo išbandyti netikėtų, originalių sprendimų, formų.

    Dalyvavimas „Dizaino savaitėje“ ir kaip dalyviui, ir kaip žiūrovui – prasminga patirtis.  Židinys ir krosnelė neatsiejama interjero arba eksterjero dalis. Taigi, tam, kad išlaikytume harmoniją, o galbūt atvirkščiai – sugriautume ją netikėtumo vardan, būtina gerokai pamąstyti, kaip sukurti nebūtinai vientisą, bet stilingą vaizdą. Dalyvavimas panašaus pobūdžio renginiuose leidžia sukaupti vertingą bagažą žinių, kuriuo vėliau dalinamės su tais, kurie svajoja apie židinio ar krosnelės jaukumą savo namuose.

    Europos sostinių „Dizaino savaitėms“ prilygstančiame lietuviškame renginyje dalyvavome ir mes. Pristatėme keletą gaminių „REKOMENDUOJAME KOKYBĘ“. Taip pat mums tai buvo proga pabendrauti, pasidalinti profesiniais džiaugsmais ir problemomis su kolegomis bei susitikti ir su tuo drąsiu, originalių idėjų nebijančiu žiūrovu, pašnekinti jį ir sužinoti, ko jis labiausiai pasigenda, ko viliasi, tikisi.

    „Dizaino savaitė“  žavi ne tik naujovėmis, bet ir tuo, kad ji išlaisvina mąstymą, laužo stereotipus. Savotiška prasme tai renginys, kuris atpalaiduoja, yra bohemiškas, kviečiantis, atviras ir nuoširdus. Jis ragina domėtis, ieškoti, kaip žmogaus buičiai skirtus daiktus paversti meniniais kūriniais, taip pat skatina diskutuoti, stebėtis, priimti, o galbūt atmesti, nes kažkas galbūt per nauja, bet kas po metų kitų taps itin populiaru. Jei nebuvote šiemet, būtinai savo kalendoriuose pasižymėkite ir rezervuokite savo laiką kitų metų „Dizaino savaitei“. Verta!

  • Židinys virš, šalia ar net lovoje? Jau įmanoma!

    Židinys virš, šalia ar net lovoje? Jau įmanoma!

    Viename savo straipsnių jau pristatėme Jums biožidinius, kurie suteikia unikalią galimybę tiems žmonėms, kurie neturi dūmtraukio ar didelių plotų tradiciniam židiniui įsirengti, mėgautis šia prabanga. Tik norime pabrėžti – ne namų, o sielos. Neįtikėtina, bet dabar šiuos židinius mes galime atsinešti net į lovą. Įsivaizduokite, kad vakarieniaujate šiltai įsisupę į pledą, o ant nešiojamo stalelio rusena ugnis. Kur slypi šių židinių paslaptis ir ar tai saugu? Netrukus į visus šiuos klausimus Jums atsakysime.

     

    Biokuro židinių ugnelė gimsta iš specialaus skystos ar gelio formos kuro, kuris neskleidžia į aplinką jokių kvapų, dūmų ir yra visiškai saugus. Šis aplinkai ir vartotojui nekenksmingas kuras yra augalinės kilmės, jam degant skiriasi tik vandens garai ir anglies dioksidas. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad kaip ir turint įprastus židinius, būtina pasirūpinti, jog patalpa būtų natūraliai ventiliuojama (pravertas langas ar orlaidė), nes degant ugniai patalpoje natūraliai sumažėja deguonies.

    Būtent kuro ypatybės (vis dėlto ne malkos ir ne anglis, kurios gerokai apriboja kūrybinius sprendimus), ir leidžia dizaineriams kurti įvairiausių formų ir didumo biožidinius – nuo užimančių gana daug vietos erdvėje iki tokių, kurie tvirtinami prie sienos ar, kaip minėjome, tiesiog pastatomi ant stalo. Tokių „lovos židinių“ medžiaga taip pat gali būti įvairi, tačiau dažniausia yra stiklas, plienas.

     Žemiau pateikiame keletą tokių biožidinių pavyzdžių. Tikiu, jog kiekvienas atras sau artimą formą ar dizainą. Na, o kam grožis ne taip aktualu, priminsime, kad biožidinys  namus ne tik puošia, bet ir šildo. Žinoma, tokie nedideli židiniai, kuriuos matote, visų namų neįkaitins, tačiau blogas mintis tikrai ištirpdys!

  • Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Dauguma žmonių ypatingą dėmesį skiria pirčiai, jos malonumams, tačiau neretai yra pamirštamas dar vienas svarbus elementas – tai priešpirtis, kuriame iš tiesų juk ir vyksta tie tikrieji pasisėdėjimai su šeima ar draugais. Čia užkandžiaujame, gaivinamės, čia pasirengiame pirties procedūroms. Pastaroji veikla tikriausiai aktualesnė moterims, kurios ypatingai mėgsta prieš kaitinimąsi įsitepti odą specialiais kremais ar tiesiog medumi. Be to, būtent priešpirtyje neretai būna įrengta krosnelė su viryklėle. Po kaitinimosi pirtelėje ir atsivėsinimo šaltame ežero ar upės vandenyje, tikrų tikriausias malonumas grįžti į priešpirtį, kur rusena tikra ugnis.

     

    Krosnelė priešpirtyje – tai ne tik interjero elementas. Taip, ji suteikia išbaigtumo įspūdį ir teikia malonumą, tačiau moterys žino, kad priešpirčio krosneles galima išnaudoti dar įvairiau. Kaip minėjome, galima tiesiog mėgautis liepsna, tačiau viryklėlė leidžia patirti dar daugiau kūnui ir dvasiai malonių dalykų. Kokie jie būna, netrukus ir aptarsime. Pirmiausia ir tai yra žinoma nuo seno, kad vartoti svaigiuosius gėrimus pirtyje nepatartina. Tačiau kaip atsigaivinti? Tam kuo puikiausiai tinka arbata, o ji bus dar skanesnė, jei bus virta ant viryklėlės. Netikite? Pabandykite!

     

    Ant krosnelės viryklėlės moterys taip pat gali ruoši antpilus vantoms mirkyti. Be vantų neįsivaizduojama jokia pirtis, jos ta stebuklingoji pirties dalis. Vantų funkcija įvairialypė – ji gali būti skirta ir vanojimui, ir garams sklaidyti (kartu kvapus ore paskirstant), taip pat vantos naudojamos masažui arba gali būti tik kaip kompresas. Jeigu šeimininkės nežino, pasidalinsime, kad antpilai, kurie lieka nuo vantų mirkymo, vėliau puikiai tinka plauti patalpoms, joms dezinfekuoti.

    Krosnelės su viryklėle taip pat tinka kvepiančioms vaistažolėms, aromatinėms medžiagoms kaitinti. Kvapų poveikis kūnui ir sielai žinomas nuo seno. Prieš naudojant juos, žinoma, reikėtų pasidomėti kiekvienos žolelės ar eterinio aliejaus poveikiu, mat vieni jų aktyvina, kiti ramina žmogaus organizmą, vieni gydo persišaldžius, kiti padeda išgyvenant nerimą, depresiją. Pirtis jau pati savaime yra naudinga žmogui, tačiau jei kartu naudojame tinkamas žoleles ar aromatus, galime tikėtis dar didesnio efektyvumo. Kaip paskleisti šiuos kvapus? Jei kalbėtume apie eterinius aliejus, juos tiesiog galima sumaišyti su druska ir pašildyti ją ant karštų akmenų. Tačiau yra kur kas paprastesnis būdas – įlašinkite aromatų arba suberkite arbatas į vandenį ir pastatykite ant lengvai įkaitusios krosnelės viryklėlės – kvapai palaipsniui garuos ir atliks savo magišką darbą.

  • Dūmais kvepiant duona gimsta krosnelėje

    Dūmais kvepiant duona gimsta krosnelėje

    Be kokio produkto negalėtumėte įsivaizduoti nė vienos savo dienos ir kuris dažnai saugomas atskirai nuo visų, itin ypatingai, jog kuo ilgiau išliktų šviežias ir kvapnus? Tai duona. Ji žmogaus mityboje užima labai svarbią vietą ir yra vienas iš svarbiausių maisto produktų. Duona patenkina daugumą organizmo energijos poreikių, joje  yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Ne viena pasaulio šalis turi atitikmenų lietuviškai patarlei, kad „Be duonos sotus nebūsi“.

     

    Taigi, pagrindiniu valgiu duona buvo ir Lietuvoje, ypač kaime iki pat XX a. vid. Na, o pati duonos kepimo pradžių pradžia Lietuvoje siekia neatmenamus laikus. Kokius tiksliai net mokslininkams sunku nusakyti. Kažkada duonos kepimas buvo sakralinis procesas, duonai buvo skiriama ypatinga reikšmė, ji buvo tarsi matas, kuris nusakydavo, ką sugeba moteris. Šiandien duoną dažniausiai perkame parduotuvėse arba kepyklėlėse, tačiau pastaruoju metu moterys prisiminė ir atgaivino tradiciją kepti duoną namuose ir tai daro pačios.

    Deja, iškepti duoną iš tiesų senovinėmis, autentiškomis sąlygomis dabar jau sudėtinga. Tą nebent galima pamatyti sodybose, kur išsaugotos šimtametės mūrinės krosnys, ir tai – tik užsirašius į eilę specialiai edukacinei programai. Apmaudu, bet tokias sodybas ir šeimininkes, kurios gebėtų iškepti visiškai archajišką duoną, kaip sakoma, galima ant pirštų suskaičiuoti. Tačiau dėl to nevertėtų nusiminti ketinančioms pabandyti išsikepti duoną. Yra ir kitų būdų, kaip galima tą padaryti – tam kuo puikiausiai tinka paprasta orkaitė, be to, visada galima įsigyti specialią duonkepę. Tik nereikėtų nusiminti. Jei duonelė kepta ne tradiciškai, tai nereiškia, kad ji mažiau ypatinga.

     

    Receptų ir instrukciją, kaip kepti duoną – yra įvairiausių. Tačiau įdomiausia tai, kad kiekvienos šeimininkės duona, net ir gaminama pagal tą patį receptą, būna kitokia. Šį kartą, savo duonos receptu dalinasi viena iš Ugnis gyvenimui bendruomenės narių, jos įkūrėja Rūta Jasutienė. Jos kepama duona išskirtinė tuo, kad yra kepama krosnelėje su orkaite. Tai duonelei suteikia išskirtinį dūmų kvapą.

    „Paprastai duonelę krosnelėje kepame kartu su dukromis. Vieno, išskirtinio recepto neturiu, nuolatos bandome ką nors nauja. Pagrindinis proceso ypatumas, kad viską reikia atlikti su meile, šypsena ir gerai nusiteikus, tada ir duona pavyksta, o jeigu skubant ir iš reikalo, tai sukrenta, prarandamas patrauklus vaizdas ir skonis“, – teigia Rūta ir drąsina tas, kurioms duonelė nepavyko iš pirmo karto. „Tai gana sudėtingas procesas, jam reikia patirties, taip pat ir susikaupimo ir rimties. Šito mokinimasis – taip pat duonos kepimo dalis. Linkiu visoms gardžios duonos ir šilumos, jaukumo prie stalo“.

  • Krosnelės su orkaitėmis ir viryklėmis – maisto tradicijoms puoselėti

    Krosnelės su orkaitėmis ir viryklėmis – maisto tradicijoms puoselėti

    Kaip bebūtų keista, tačiau pastaruoju metu net ir tarp pasiturinčiųjų vis labiau populiarėja maisto gaminimas namuose. Šį kartą kalbame apie naują laisvalaikio leidimo formą – pasikviesti draugus kartu ruošti teminių pietų ar vakarienės. Ne tik todėl, kad gamindami namuose sutaupome. Matyt, jog jau pervargome nuo parduotuvių, kavinių, restoranų triukšmo, žmonių minių ir ilgimės savo ramių erdvių, natūralumo kalbant tiek apie žmonių bendravimą, tiek apie maistą.  Viešo pasisėdėjimo vietose šiltą, artimą pokalbį gana sudėtinga palaikyti – nuolatos blaško praeiviai, padavėjai, o maisto, kuris mums patiekiamas, ruošimo  procesas mums dažniausiai nematomas.

    Taigi, jei tokių vakarų dar neorganizavote arba išbandėte visas pasaulio šalių virtuves, visada pravartu prisiminti tai, kas arčiausiai mūsų – tradicijas. Nacionalinių patiekalų aptarimą palikdami kitam kartui, šiandien norime priminti tradicines gaminimo priemones. Patogu, kai kepsnį ar pyragą tereikia pašauti į dujinės ar elektroninės viryklės orkaitę, tačiau kiek naujų skonių atrastų jūsų virtuvė, jei pradėtumėte vienokiomis ar kitokiomis progomis gaminti krosnelėje su orkaite ar virykle.

     

    Krosnelės su orkaitėlėmis ypač tiktų tiems, kurie paprastai ir taip mėgsta kepti pyragus, duoną, įvairius kitus kepinius orkaitėse. Patiekalai kepasi krosnelėse taip pat, kaip ir įprastai. Orkaitėlėse yra karščio termometrai, kurie parodo, kiek karščio joje yra ir kada galima pašauti gaminį. Tačiau galutinis rezultatas – nelygintinas. Neįkainojama tai, kad  orkaitėlėje gaminami patiekalai įgauna nepakartojamą dūmų kvapą ir kažką tokio, ką sunku paaiškinti – maistas tarsi prisigeria teigiamos ugnies energijos. O jei dar gaminama kartu su artimųjų kompanija – ir žmonių šilumos.

     

    Visą savo meistrystę šeimininkės gali pademonstruoti naudodamos krosneles su viryklėlėmis. Jose galima virti, troškinti, nes virš ugnies yra rinkelės arba kaitinimo plokštė iš ketaus – ant jų ir dedame puodą ar keptuvę. Rinkelių arba plokštės kaitrumas priklauso nuo ugnies – ar ji intensyvi ar tik rusena pakuroje. Kodėl meistrystė? Ogi todėl, kad tokioje krosnelėje maistas ruošiamas  tiesiog intuityviai, žiūrint, kad maistas neprisviltų prie puodo dugno, nesudegtų ar nepervirtų…

     

    Išmokti šito galima. Kita vertus, tikriausioje  kiekvienoje moteryje yra tas šeštasis jausmas. Jau nuo senų senovės moterys panašiu principu ruošdavo šeimynai valgius laužuose, krosnyse.  Jei vis dėlto baiminatės, pradėkite nuo mažų kiekių ir po truputį pajusite tą neapsakomą malonumą gaminti tradiciškai. Su krosnele – tai tarsi ritualas.

     

     

  • Krosnelės su automatine oro skirstymo sistema – skubantiesiems

    Krosnelės su automatine oro skirstymo sistema – skubantiesiems

    Manau, jog pritarsite man, kad šiais laikais perkant daiktą, vienas iš gana svarbių kriterijų, šalia kokybės ir kainos, yra ir daikto „sumanumas“. Šiuolaikinis žmogus nuolatos kur nors skuba – ir į darbą, ir į vakarėlį. Net savaitgalį poilsiaudamas nenustoja skaičiuoti laiko ir skuba toliau. Taigi, tiems, kuriems tiksi ne minutės, o pinigai, labai svarbu taip sustyguoti buitį, jog ji kuo mažiau keltų rūpesčių, o geriausia – apskritai  pati savimi pasirūpintų. Todėl ypatingą vertę turi prietaisai, kurie vienu metu atlieka keletą funkcijų, o svarbiausia – nuo šių funkcijų išvaduoja žmogų.

    Krosnelė gali būti ir kasdienos, ir laisvalaikio elementas. Ir vienu, ir kitu atveju paprastai rūpestis ugnimi yra malonumas, tačiau panašu, jog gyvenančiųjų įtemptu režimu požiūris kiek kitoks. Įtikinėti juos, kad gali būti ir kitaip, reikėtų ilgai, tad geriausia kalbėti pavyzdžiais ir pateikti realiai egzistuojančius sprendimus. O tokių – tikrai ne vienas.

     

    Paveikslėlyje matote modernią, solidžią, skandinaviško stiliaus ir, beje, aplinkai draugišką malkomis kūrenamą krosnelę. Cilindro forma, vientisos linijos, paslėpti vyriai ir valdymo rankenėlės, nematomas pelenų stalčius sukuria įspūdį, jog ugnis „ranka pasiekiama“ be jokių kliūčių ir yra matoma iš įvairių kambario taškų. Krosnelėje įrengta tokia oro paskirstymo sistema, kuri neleidžia ant stiklo kauptis suodžiams, taigi, ir nereikia jų valyti! Ši krosnelė pagrįsta konvekciniu (oriniu) šildymo principu, kuris užtikrina tolygų šilumos paskirstymą patalpoje ir leidžia statyti krosnelę net ir arti degių medžiagų.

     Na, bet kas svarbiausia – tai ypatingai paprastas krosnelės užkūrimas ir valdymas. Paslaptis slypi automatinėje oro paskirstymo sistemoje, kurios net nematyti – ji sumontuota po degimo kamera, jos veikimui nereikia elektros. Pagrindiniai jos privalumai: krosnelė užkuriama vienu paspaudimu, oro srautas reguliuojamas automatiškai, į kaminą kyla tik švarūs dūmai. Taigi, krosnelės priežiūros rūpesčiai lieka pačiai krosnelei, Jūs sutaupote laiką ir pinigus, nes šalia visų savo išskirtinumų, ši sistema leidžia sutaupyti net 40 procentų malkų. Na, o apie patogumą ir komfortą, kurį pajaučia kiekvienas turintys krosnelę su tokia sistema, net nekalbame..

    Šis visus reikalingus standartus ir reikalavimus atitinkanti krosnelė su savo „sumania“ sistema – ne tik saugus papildomas šilumos šaltinis. Jis galėtų būtų ta ramybės oazė visiems skubantiems bėgantiems lekiantiems, nes, kaip matėme, šiai krosnelei nereikia specialiai ieškoti laiko priežiūrai. Tereikia vienintelio dalyko – tarp darbų maratono surasti laiko pabūti su savimi, draugais, ar šeima. Patikėkite, tai pati pelningiausia investicija į save patį ir savo ateitį.