Kategorija: Ugnies tradicijos

  • Granulėmis kūrenama sukinėjama krosnelė

    Granulėmis kūrenama sukinėjama krosnelė

    Belgų gamintojas „Stuv“ artėjant šaltajam sezonui pristato naują kūrinį – subtilių linijų urbanistinio stiliaus krosnelę „P-10”. Ši krosnelė išsiskiria savo unikalia konstrukcija: 1) ji sukasi apie savo ašį, taigi Jūs galite nukreipti šilumą ir vaizdą ten, kur labiausiai reikia; 2) pro didelį stiklą matyti ugnis, kuriai specialus technologinis sprendimas suteikia formą (ugnies liepsna taisyklingai kyla į viršų). Trečiasis šios krosnelės privalumas, jog ji kūrenama granulėmis, kurios sistemoje dėl gravitacinės jėgos juda taip tyliai, kad nesigirdi jokio tarškėjimo. Jums tereikia papildyti krosnelę kuru ir mėgautis šiluma, kuri gali būti automatiškai reguliuojama nuo 2 iki 8 kW degimo galios.

    Šildymas granulėmis yra natūralus, švarus, nei Jums, nei aplinkai nekenksmingas biokuro šaltinis. Granulės yra perdirbtas augalinės kilmės produktas:  jog gali būti gaminamos iš medienos pjuvenų, drožlių, saulėgrąžų lukštų ir kt. Granulės gaunamos šias medžiagas sumalant, išdžiovinant ir supresuojant į 8 mm diametro cilindro formos mažus gabaliukus. Didelis privalumas, kad granulės turi mažai drėgmės, todėl yra efektyvus šildymui naudojamas kuras. Šildymas jomis šiek tiek brangesnis nei malkomis, kita vertus, šilumos efektyvumas, patogumas  naudoti (neužima daug vietos), mažas peleningumas, didelis kaloringumas ir ilgas degimo laikas tai neabejotinai atperka.

     

    Naujojo modelio granulėmis kūrenama „Stuv“ krosnelė vienu kartu gali būti papildyta 18 kilogramų granulių. Tai reiškia 18 valandų neintensyvaus arba 10 valandų intensyvaus kūrenimo, t.y. mėgavimosi šiluma ir ugnies vaizdu. Ne tokia maloni pusė yra krosnelės valymas. Tai žinodami, gamintojai pasirūpino, kad krosnelė turėtų patogią pelenų dėžę – ją labai paprasta išimti ir išvalyti. „P-10” taip pat patraukli tuo, kad itin patogu valyti krosnelės stiklą. Tiesiog atidarykite rankų aukštyje esančias dureles ir perbraukite stiklą šaltais pelenais arba specialiomis valymo priemonėmis.

     

    Visą granulėmis kūrenamos krosnelės „P-10” žavesį galite pamatyti video medžiagoje. Itin įspūdingai ši krosnelė atrodo naktį. Tamsoje atsiskleidžia visapusiškas ugnies grožis, ypač, kai ji kyla stulpu į viršų. Video galite peržiūrėti paspaudę nuorodą čia arba ant video pastraipos apačioje. Na, o jeigu Jus domina ir kiti granulėmis kūrenamų krosnelių variantai, kviečiame apžiūrėti Italijos krosnelių lyderio „Castelmonte” granulėmis kūrenamas krosneles. Daugiau apie jų gaminius rasite straipsnyje „Itališkos granulėmis kūrenamos krosnelės“.

  • Kam galima panaudoti pelenus?

    Kam galima panaudoti pelenus?

    Po malonaus vakaro su ugnimi, židinyje ar krosnelėje lieka pelenai, kuriuos galima panaudoti dar kartą. Pelenų panaudojimas –  paskutinė ekologiškoji židinio ar krosnelės kūrenimo malkomis grandis. Tai, kas paimta iš gamtos tarsi vėl grįžta gamtai. Tuo, kad pelenai yra labai vertinga medžiaga, tikėta jau senovės Romos laikais. Masiškai naudoti pelenus, kaip kalio šaltinį, pradėta XVIII a. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad Didžioji Britanija buvo viena iš šalių, kuri importavo pelenus laukams tręšti. Savaime suprantama, kad kirsti ir deginti medžius, buvo ne tik per brangus, bet ir gamtos išteklius eikvojantis būdas išgauti kalį, todėl ilgainiui šio metodo buvo atsisakyta.

    Tradiciškai pelenai gali būti panaudojami darže tiesiogiai tręšiant arba papildant komposto talpą, taip pat kaip priemonė sraiges ir šliužus išprašyti iš Jūsų mėgstamo gėlyno ar kruopščiai puoselėto daržo. Pelenai, kadangi patys yra iš augalo plačiąja prasme, savyje turi daugiau nei 10 elementų, kurie yra būtini augalams klestėti.  Medienai degant prarandami tik azotas ir siera, kurie virsta garais, bet kalcis, kalis, magnis, kiti elementai pelenuose išlieka. Jeigu kompostuojate, pelenai gali papildyti kompostą vertingais elementais, išlaikyti neutralią aplinką, kuri yra tinkamiausia mikroorganizmams ardyti organines medžiagas.

     

    Pelenai taip pat gali būti panaudojami šarminiam skysčiui išgauti. Toks skystis puikiai tinka stiklui (taigi, ir stiklinėms krosnelės durelėms), sidabriniams šaukštams, langams, marmuriniams paviršiams valyti. Tirštesnės konsistencijos pelenų tyrė valo dėmes iš baldų ir drabužių. Pelenai taip pat puikiai neutralizuoja kvapus. Tai praverčia, jeigu turite namuose augintinių, o norint atsikratyti blogo kvapo šaldytuve, tiesiog įdėkite lėkštę su pelenais. Pelenų nemėgsta dauguma vabzdžių, jie ypač tinka nukreipti skruzdėles, peles,  eiti savais keliais, aplenkiant Jūsų namus ar daržą. Pelenų nemėgsta ir drabužių kandys!

     

    Pelenų visada gerai turėti, jei reikia užgesinti laužavietę. Tai ypač aktualu vasarą, jeigu norite būti tikri, kad tikrai gerai užgesinote ugnį. Įdomu tai, kad skirtingos rūšies medienos malkos, turi skirtingą kiekį vertingų medžiagų. Kieta mediena, iš kurios lieka tris kartus daugiau pelenų, lyginant su minkšta mediena, turi penkis kartus daugiau elementų. Taigi, daugiau pelenų, daugiau naudingų medžiagų. Artėja šaltasis laikotarpis, kai pradėsime šildytis krosnelėmis ir židiniais. Po šitiek aptartų variantų, kam būtų galima panaudoti pelenus, dabar jau būtų apmaudu tiesiog imti ir išmesti juos, tiesa? Jeigu nuspręsite kaupti pelenus, darykite tai saugiai ir sandariai, geriausia, kibiruose.

  • Dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis

    Dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis

    Židinys namuose – tikras džiaugsmas, o įsivaizduokite, jeigu jų namuose du? Svarbiausia ne tik dviguba šiluma, bet ir kad nereikia dalinantis bartis, kuris vakarą leis arčiausiai židinio. Mes visi ir mūsų pomėgiai skirtingi – vieni mėgstame ramų poilsį su knyga, kiti su bičiuliais ir vynu. O ką daryti tada, kai židinys tik vienas? Iš tiesų turėti du? Betgi ne kiekvienas galime tai sau leisti. Išeitis vis dėlto yra – vienas, bet dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis iš abiejų pusių.

    Būtent toks dvipusis židinys STUV 21/DF  (pavadinimas kilęs iš sutrumpinimo „double face“, kuris reiškia dvigubas veidas) buvo sukurtas belgų gamintojo STUV.  Nuo 1983 metų ši kompanija gamina novatoriškus židinius, kurie yra išskirtino kokybės ir estetikos pavyzdys. Židinys STUV 21/DF yra ne tik neįtikėtinai funkcionalus, bet ir atrodo originaliai namų interjere. Jis ir jungia, ir atskiria namų erdves tuo pačiu. Pirkėjas gali pasirinkti iš keturių variantų. STUV 21/DF gali būti 75 cm, 85 cm, 95 cm ir 125 cm pločio.

    Atskiro dėmesio vertos STUV 21/DF židinio ugniakuro durelės. Jos lengvai reguliuojamos ir gali būti užfiksuojamos norimame aukštyje. Taigi, galite mėgautis tiek atvira liepsna, tiek atidarę dureles iki pusės. Paranku, nes  taip patogiausia nustatyti kokio intensyvumo iš ugniakuro sklindančios šilumos norite (neabejotina, jei sėdite labai arti židinio ir ugniakuras pilnas liepsnojančių malkų, gali būti karšta sėdėti atvėrus dureles iki pat galo, tad greičiausiai rinksitės tik dalinai pravertas dureles).

     

    Didelis privalumas, kad montuojant šiuos židinius Jūs galite pasirinkti, kokios apdailos norite. Išsirinkus iš keturių pateikiamų standartizuotų matmenų, toliau galite duoti visišką laisvę savo fantazijai ir pritaikyti židinį prie jau esamo interjero arba atspirties tašku naujam interjerui panaudoti tik ką nusipirktą židinį. Kaip netruksite įsitikinti, židinys, atnešdamas šilumą ir ramybę į Jūsų namus, iš esmės teigiamai pakeis visą Jūsų buitį ir kasdieną. Papasakokite mums apie tai!

  • Arbata prie laužo – dvigubas gydomasis poveikis

    Arbata prie laužo – dvigubas gydomasis poveikis

    Jei skundžiatės įtampa, baime, pablogėjusiu miegu, padidėjusiu jautrumu, jeigu Jums sunku susikaupti ir atsipalaiduoti, panašu, kad Jums tikrai reikėtų poilsio. Geriausia būdas atgauti jėgas ir atrasti dvasios ramybę – tai ištrūkti į gamtą ir pabūti prie laužo… gurkšnojant mums pačios gamtos paruoštas dovanas-vaistus, t. y. gydomųjų žolelių arbatas. Jų rinkimas taip pat prilysta savotiškai meditacijai ir apsivalymui, todėl turėsite trigubą efektą ir naudą.

     Vasaros mėnesiais geriausia rinkti balinio ajero žolę, aviečių vaisius, dirvinį asiūklį,  jonažolę, juodųjų serbentų uogas ir lapus, gyslotį, kmynų vaisius, liepos žiedus, miltinės arkliauogės lapus, raudonąją gudobelę, rugiagėlės žiedus, trikertės žvaginės žolę, trispalvę našlaitę, paprastojo raudonėlio žolę, pelyno žolę, pelkinio pūkelio žolę, plaukuotosios sukatžolės lapus, raudonėlį, skėtinės širdažolės žolę, smiltyninio šlamučio žiedynus, trilapio pupalaiškio lapus, vaistinės medetkos žiedus, vaistinės melisos žolę. Iš jų su stresu geriausiai padeda kovoti ajerai, jonažolė, medetka, melisa.

    Specialų pagiriamąjį žodį reikėtų pasakyti ugniažolei, kuri ir Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse laikoma vertingu augalu, kuris padeda kovoti su vėžiu. Ugniažolė veikia kepenis ir gerina tulžies darbą, jos arbata taip pat pasižymi nuskausminančiu, spazmus malšinančia poveikiu. Vis dėlto žolininkai primena, kad su šiuo augalu, kaip ir su ugnimi, reikia elgtis atsargiai. Ugniažolė gali būti nuodinga, todėl geriau arbatas ir nuovirus patikėkite tiems, kurie išmano juos daryti. Atminkite, kad veiksmingiausios  yra tik šviežiai nuskintų ugniažolių sultys. Priešvėžinį poveikį taip pat turi vasaros mėnesiais renkamas gyslotis.

     

    Tiek vaistažolių lapai, tiek žolės renkamos augalų žydėjimo metu, vaistingųjų augalų žiedai – pačioje žydėjimo pradžioje, todėl reikėtų stebėti ir nepraleisti tinkamiausio meto. Surinkus augalus, juos būtina nedelsiant sudžiovinti. Antraip, jie ims gesti ir visas darbas nueis perniek. Taigi, linkėdami kvapnios vasaros ir šiltos liepos, nuoširdžiai linkime rasti kuo daugiau laiko sau, nepasiduoti skubėjimui, išorės reikalavimams ir tinkamai pailsėti. Beje, prisirinkite vaistažolių daugiau, jog jų užtektų ir rudeniui, ir draugams.

  • Urbanistinio stiliaus „Stuv“ 60 krosnelė – didelėms erdvėms

    Urbanistinio stiliaus „Stuv“ 60 krosnelė – didelėms erdvėms

    Ant sienos pakabinama subtilių linijų naujoji „Stuv“ 60 mediena kūrenama krosnelė yra ypatingas belgų gamintojo produktas skirtas tiems, kurie mėgsta unikalaus dizaino gaminius turinčius gilią istoriją. Ši krosnelė, atrodanti kaip tikra konstrukcinė naujovė krosnelių rinkoje, iš tiesų buvo sukurta 1982 metais „Stuv“ kompanijos įkūrėjų. Taigi, tai yra pats pirmasis „Stuv“ gaminys sukurtas po detalių tyrinėjimų, kaip iš kuo mažiau malkų išgauti kuo daugiau šilumos. Visa tai šios krosnelėms gamintojams pavyko padaryti be laboratorijų, įmantrių matavimo priemonių ir kompiuterio.

     

    Negana to, „Stuv“ 60 kūrėjams pavyko išgauti visiškai kitokį dizainą, kuris buvo tikras modernumo proveržis lyginant su visomis kitomis 80–ųjų krosnelėmis. Įdomu, jog tą patį apie šią krosnelę galima pasakyti ir dabar – toks drąsus buvo tuometis sprendimas, jog jis aktualus ir ryškus iki dabar. Ši krosnelė nepaprastai tinka bohemiškiems loftams, kuriems būdingos aukštos lubos, dideli langai.  Loftams tipiškas industrializmas, betono, metalo elementai ir krosnelėje atsikartojanti senovės kalvių forma puikiai dera viena su kita.  Žinoma, ši krosnelė taip pat gali būti puikiai integruota ir į kitas erdves –  standartinius namus.

     

    Itin modernių ir tuo pačių meniškų formų „Stuv“ 60 krosnelė  atlieka dvi funkcijas.  Dienomis ši krosnelė gali būti saugiai uždaryta ir veikti kaip ekologiškos pro konvekcines angas sklindančios šilumos šaltinis (įdiegta sistema garantuoja itin efektyvų  ir ekonomišką degimą) – norint uždaryti tereikia pakelti apatinę krosnelės dalį. Vakarais ir savaitgaliais „Stuv“ 60 krosnelė gali būti nuleidžiama, t. y. atidengiamas ugniakuras.  Šis sprendimas leidžia gėrėtis atvira ugnies liepsna, taip pat atidaryta krosnelė gali būti naudojama ir gaminimui, kai norisi nustebinti svečius „ant laužo“ gamintais patiekalais su subtiliu dūmų prieskoniu.

    Didelis privalumas, jog „Stuv“ 60 krosnelė yra lengvai sumontuojama, yra galimybė jungti kaminą iš viršaus arba krosnelės nugaros ir, nors atrodo, kad krosnelė yra  gana masyvi, ji lengvai transportuojama. Taigi, net jeigu sugalvosite kraustytis iš vienų namų į kitus – krosnelę visada galėsite persivežti į naujas erdves, kurias „Stuv“ 60 neabejotinai pavers išskirtinėmis. Šiai krosnelei nereikia jokios papildomos apdailos (kurios prireiktų norint įsirengti namuose židinį ar krosnį).

     

    Pabaigai būtina paminėti, kad belgų gamintojas „Stuv“ novatoriškus plieninius konvekciniu šildymo principu veikiančius židinius ir krosneles gamina jau daugiau nei 30 metų. Techniškai pažangūs „Stuv“  gaminiai pasižymi itin efektyviu degimu, ekonomiškumu ir ekologiškumu. Belgų židiniai ir krosnelės ypatingai tinka moderniame interjere ir namuose, kuriuose norima mėgautis atvira ugnies liepsna. „Stuv“ kompanija laikoma lydere krosnių, židinių ir krosnelių rinkoje, tad įsigydami jos gaminius galite būti tikri dėl jų ilgaamžiškumo ir niekuomet aktualumo neprarandančios estetikos. Na, o su „Stuv“ 60 galėsite džiaugtis šiluma ir vasarą primenančiais kepsniais ant laužo visus metus.

  • Ugnis margučių raštuose

    Ugnis margučių raštuose

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms, pažvelkime, kaip ugnis yra atvaizduojama margučio raštuose. Juk margučiai yra ne tik pagrindinis velykinio stalo akcentas, bet ir pilnas prasmių Velykų simbolis. Kiaušinis visada buvo labai svarbus žmogaus gyvenime. Jis ir gelbėdavo žmogų nuo bado, ir buvo pavasario bei gyvybės simbolis nuo pačių seniausių laikų. Kada tiksliai atsirado paprotys marginti kiaušinius nėra žinoma, bet tai nutiko dar gerokai prieš krikščionybę ir buvo praktikuojamas ne tik mūsų protėvių, bet ir kitų pasaulio tautų.

    Yra žinoma, kad pirmieji margučiai visada būdavo dažomi ugnies ir kraujo spalva, kuri simbolizuodavo auką. Kitas su ugnimi susijęs simbolis – saulė, kuri buvo perteikiama per 1) apskritimą, skritulį su spinduliais arba be jų, 2) svastiką, kuri yra besisukančios, dangumi keliaujančios saulės simbolis ir 3) šešiakampę žvaigždę, kuri taip pat yra saulės simbolis, nurodantis pasaulio sandarą. Ilgainiui atsirado daugiau raštų ir simbolių (paukščių pėdutės, gyvūnai, geometrinės figūros), kuriais senoliai perteikdavo savo archajišką pasaulio suvokimą.

    Margučius galima marginti naudojant dviejų rūšių techniką: vašką ir skutinėjimą. Naudojami gali būti tiek natūralūs, tiek cheminiai dažai. Vis dėlto, visais laikais marginimas natūraliais augaliniais dažais, kuriuos dovanoja pati gamta – yra sveikiausias būdas. Šiltoms, ugnies spalvoms išgauti galima naudoti svogūnų lukštus, skroblo žievę ar jaunus beržo lapelius (gelsvai žaliai spalvai) arba ramunėles ar alksnio žirginius (geltonai spalvai). Tiesa, geltonai spalvai išgauti  reikia nemažai ramunėlių, beveik visos dėžutės, bet rezultatas to vertas.

    Daugiau apie ugnies simboliką ir papročius švenčiant Velykas rasite mūsų ankstesniame straipsnyje „Ugnis Velykų tradicijose”.  Na, o į margučių dažymą, marginimą įtraukite ir draugus, ir šeimos narius, ir kaimynus. Anksčiau kiekvienas kaimas turėjo savo geriausią margučių margintoją, tad mes linkime tokia tapti. Linksmų, pavasariškai gyvybingų, vilties kupinų Velykų ir kūrybingo marginimo bei tvirtų margučių Jums linki visa „Ugnis gyvenimui” komanda.

  • Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys

    Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys

    Žodis krosnis tikriausiai daugeliui mūsų kelia malonias asociacijas, primena vaikystę, senelius kaime, siejasi su sveiku gyvenimo būdu ir ekologišku, gamtai draugišku šildymusi. Iš tiesų, be krosnies namas kaime anksčiau buvo visiškai neįsivaizduojamas. Laikai keitėsi, modernėjo, kaimuose daugėjo namų turinčių centrinį šildymą, bet atokesniuose kaimeliuose – krosnis vis dar tebėra vienintelis šilumos šaltinis. Smalsu, o kaip gi atrodo šiuolaikinės krosnys ir ar tikrai jos tinkamos tik gyvenant kaime?

     

    Savo atsiminimuose krosnį dažnas regime didžiulę, užimančią nemažą plotą, o laikais, kai erdvės, kuriose gyvename yra mažesnės, tai gali atrodyti kaip minusas. Vis dėlto, modernios krosnys yra kiek kitokios, gerokai mažesnės ir dėl savo ypatumo šildyti didesnį plotą (kelis kambarius iš karto), tampa vis populiaresnės ir populiaresnės. Be to, technologijos keitėsi, tad šiuolaikinės krosnys tapo saugesnės, efektyvesnės ir gerokai lengviau prižiūrimos.  Dar daugiau, šiandien kiekviena krosnis gali būti unikalaus dizaino, pritaikyta individualiam interjerui.

     

    Svarbiausia – išsirinkti kokybišką pakurą, o būtent tokias siūlo vokiečių gamintojas „Schmid“. Išsirinkus pakurą (kuri dažniausiai būna standartinė), visa kita yra Jūsų fantazija ir poreikiai, pagal kuriuos tiesiog reikės parengti projektą. Kartu su dizaineriu galėsite nuspręsti, kokio spalvinio sprendimo norite, kokia medžiaga bus dengta krosnis (molio plytomis, kera­mi­niais kok­liais ar akmeniu), kam skirta krosnis – ar tik šildymui, ar ir kepimui. O galbūt norite turėti kažką panašaus į užkrosnį ar šildomą suoliuką, kaip senosios tradicinės krosnys? Visa tai įgyvendinama, jei darbus atliks nagingas meistras,  o tokių tikrai turime.

     

    „Schmid“  gamintojas turi platų asortimentą pakurų, tad netgi galite pasirinkti, kokiu kuru norėsite kūrenti savo krosnį. Dar vienas pranašumas, kad „Schmid“ krosnių pakura turi ne bet kokius, o iš ketaus pagamintus kanalus. Tai reiškia, kad de­gant mal­koms su­si­da­ran­ti ši­lu­ma sklinda ka­na­lais, kuriuose dėl ketaus savybių kaupti šilumą, ji išsilaiko dar ilgiau nei įprastai, taigi ir šilumos visuose namuose turima daugiau. Krosnis galbūt ir yra brangesnis sprendimas nei židinys ar krosnelė, ypač, jei norėsite, jog kanalai būtų išvedžiojami plačiau, po visą namą, bet tai ilgalaikė investicija į namus ir bendrą komfortą bei gerbūvį.

  • Žvakės prasmė Vėlinių dieną

    Žvakės prasmė Vėlinių dieną

    Artėjant Vėlinėms, vis dažniau praeidami ar pravažiuodami pro amžinojo poilsio vietas, matome vis daugiau ir daugiau žvakių liepsnelių. O ar žinote iš kur šis paprotys Vėlinių išvakarėse ir Vėlinių dieną lankyti mirusiųjų artimųjų kapus uždegant ant jų žvakelę? Pasirodo, jog tai visai nesena tradicija, atsiradusi tik XIX a. pabaigoje ir išpopuliarėjusi po II Pasaulinio karo. Šis krikščionybės įtakoje susiformavęs paprotys lemia ir pačios žvakės prasmes Vėlinių dieną, į užmarštį nustumdamas senąsias Vėlinių – visų mirusiųjų dienos tradicijas.

    Pirmiausia, Bažnyčios teigimu, žvakė yra amžinosios šviesos ir vilties simbolis. Uždegdami žvakę mes linkime mirusiajam ramybės, parodome savo tikėjimą ir tuo pačiu išreiškiame viltį susitikti su juo po mirties. Reikalavimo ant kapelių nešti šventintą žvakelę nėra, tačiau dvasininkai primena, kad tokios žvakės uždegimas yra sakralesnis. Žvakės ant kapų yra degamos ne tik per Vėlines, bet ši diena ir yra ypatinga tuo, kad tai daro visa tauta, tad visos kapinės nušvinta nuo gausybės žvakių, kurias uždega kapų aplankyti susirinkusios šeimos, draugai.

    Kiek toliau nuo krikščionybės yra tikėjimas, jog žvakės rodo vėlėms kelią į dangų arba, kad žvakė ant kapo pravers Paskutinio Teismo dieną, kai mirusieji kelsis su kūnu ir siela. Žvakė esą parodys sielai, kurioje vietoje yra jos kūnas. Taip pat tikima, jog žvakė nubrėžia ribą tarp mirusiųjų ir gyvųjų pasaulio, tad neretai į ją buvo žvelgiama ir kaip į priemonę apsisaugoti nuo  piktųjų dvasių.

    Na, o arčiau liaudiško tikėjimo ir Vėlinių ištakų yra maisto palikimas ant kapo tikint, kad prisikėlusiam žmogui reikės pasistiprinti prieš Paskutiniojo Teismo procesą. Šis maisto palikimas veda mus į XVI-XVIII a., kuomet mūsų protėviai Vėlines minėdavo būtent taip. To meto istorikai ir kronikininkai mini tradiciją palikti maisto vėlėms, t.y. į kapines buvo nešama maisto ir net gėrimų, o paskui – puotaujama. Ši tradicija ėmė nykti apie  XIX a. pradžią. Tada pradėta maistą skirtą vėlėms dalinti skurdžiams ir elgetoms.  Na, o pabaigai norisi paminėti, jog Dzūkijoje vis dar gaji tradicija  sėdėti prie bendro laužo šalia kapinių. Labai archajiškas ir bendruomenę apjungiantis paprotys.