Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Kategorija: Ugnis pavasarį

  • Malkinės ir krepšiai malkoms prie krosnies

    Malkinės ir krepšiai malkoms prie krosnies

    Turint tiek krosnį, tiek židinį ar krosnelę, visuomet kyla klausimas, o kaip gi patogiausia laikyti malkas. Paprastai pačios krosnys turi nišą malkoms laikyti. Kartais ji būna po pakura arba suoleliu, ant žemės, taip pat gali būti iš šono, palei krosnies sieną. Kartais tokių nišų gali būti kelios, didesnės arba mažesnės, jų kiekis dažniausiai priklauso nuo to, kaip dažnai kūrenate. Jei be ugnies neįsivaizduojate nė vienos dienos, tuomet geriau nišų, vadinasi ir  malkų, turėti kambaryje kuo daugiau (nereikės dažnai vaikščioti į lauką pasipildyti atsargų).

    Jei tokia niša krosnyje nenumatyta, tada reikėtų pagalvoti apie kitus malkų laikymo sprendimus. Tai gali būti metalinės malkinės-lentynos arba malkinės-krepšiai. Malkinės lentynos dažnai montuojamos yra prie sienos, taigi, jos tinkamos, kai norisi sutaupyti vietą. Kai kurios jų, jei kilnojamos, turi ratukus, labai patogu, jei norisi namuose laikyti daugiau malkų. Tokias malkines gamina krosnių ir židinių gamintojai „Stuv“ ir „Hwam“. Tai tikrai funkcionalūs ir tvarką garantuojantys sprendimai. „Easyfire“ malkų lentyna itin praktiška, nes iš karto komplektuojama su įrankiais.

    Krepšiai – šiek tiek uždaresnis sprendimas malkoms laikyti, be to, daug malkų į krepšį nesudėsi. Vis dėlto, krepšiai patrauklūs savo formų, medžiagų, spalvų įvairove. Tai dažniausiai ir būna lemiamas faktorius, kodėl renkamasi krepšius, o ne lentynas. UAB „Krosnys ir krosnelės“ atstovauja keletą krepšių gamintojų. Paminėjimo verti yra italų gamintojas „Firestyle“ ir danų gamintojas „Aduro“. Beje, jei norisi ko nors įdomesnio, galima rinktis guminius krepšius, juos siūlo gamintojas „Easyfire“.

     Grįžtant prie krepšių, „Firestyle“ raštuoti, margi krepšiai malkoms su sagtimis atrodo tarsi rankinės moterims. Spalvos įvairuoja nuo šiltos rožinės, oranžinės, purpurinės, dramblio kaulo, gamintojas taip pat siūlo itin įdomių derinių, pavyzdžiui, lengva dangaus mėlyna su cinamono ruda.

     „Aduro“ gaminių spalvose (nuo paprastos iki citrininės žalios, nuo grynos raudonos iki vyšninės, nuo pelės pilkos iki vidurnakčio juodos) ir formose jaučiamas šiaurietiškas minimalizmas ir grynumas. „Aduro“  krepšius gamina iš veltinio, plieno,  dirbtinės odos ir perdirbtų medžiagų, tuo tarpu „Firestyle“ spalvingi krepšiai malkoms gaminami iš metalo ir odos papuoš bet kurių namų interjerą.

  • Kokia medžiaga tinkamiausia krosnies apdailai?

    Kokia medžiaga tinkamiausia krosnies apdailai?

    Išsirinkus pakurą krosniai, kitas žingsnis – nuspręsti, kokią medžiagą naudosite apdailai. Dažniausiai krosnis atlieka daugiau nei šildymo funkciją ir tarnauja kaip viryklė, duonkepė, galbūt net gultas. Krosnis taip pat yra ir svarbi interjero detalė. Taigi, geriau investuoti į kokybiškas medžiagas nesibaiminant dėl kokių nors netikėtų defektų ateityje. Paprastai krosnių apdailai naudojamas akmuo, metalas arba molis. Geriausi šilumos laidininkai yra akmuo ir molis. Pirmosios krosnys ir buvo statomos iš akmens („Krosnys – jų istorija ir rūšys”), tačiau akmuo šiandien yra ganėtinai brangus dalykas, todėl jei norite ir efektyvaus, ir taupaus sprendimo, geriausia rinktis molį. Molis savo ruožtu irgi turi keletą sprendimų. Krosnis gali būti dengta paprastu moliu (molio mase arba molio plytomis) arba degtu moliu (šamoto plytomis (vidinei ir išorinei apdailai) arba glazūruotomis koklių plytelėmis (tik išorinei apdailai)). Kartais apibūdinant šamoto plytas ir koklių plyteles priduriamas žodis keramika dėl to, kad jie, kaip ir kiti degti gaminiai iš molio, priskiriami keramikos gaminių grupei.

    Tiek paprastas, tiek degtas molis gerai išlaiko šilumą ir leidžia sutaupyti didelį kiekį kuro. Vis dėlto dėl aukštos temperatūros, kurią skleidžia krosnis, krosnies vidinei apdailai rekomenduoja rinktis atsparius degto molio produktus – šamoto keramikos plytas arba blokus (jos atlaiko nuo 1580º C iki 2000º C ir aukščiau). Žinoma, specialistų nuomonės skiriasi, nes kita dalis krosnių gamintojų mano, kad krosnies apdailai visiškai pakanka paprasto molio masės (molio, šiaudų, vandens bei smėlio mišinio), ypač jei jo klojama labai daug. To negalėtume pasakyti apie paprasto molio plytas (atlaikančios nuo 1350°С iki 1580°С), kurias tikrai rekomenduojama naudoti tik išorinei apdailai, jokiu būdu nededant jų aplink karščiausią krosnies vietą – pakurą. Taip pat yra nuomonių, kad maišyti paprastas ir degto molio plytas irgi ne pats geriausiais sprendimas dėl skirtingų šių medžiagų šilumos laidumo savybių. Taigi, kas teisus?

    Vienos tiesos, deja, nėra, bet faktas, jog degtas molis yra tvirčiausia ir atspariausia karščiui medžiaga leidžia manyti, kad pasirinkę šamoto plytas ar blokus (vidinei ir išorinei apdailai) arba koklines plyteles (tik išorinei apdailai, nes jos atlaiko iki 1350°С), neapsigausite. Daug kas priklauso ir nuo finansų. Paprasto molio masė arba plytelės – daug pigesnės. Taip pat ši apdaila tiks, jei mėgstate natūralų stilių (su molio mase lengva dirbti, tad galima suformuoti bet kokios formos krosnį), jei krosnį ketinate įrengti sodyboje ir pan. Šamoto plytos, o ypač koklinės plytelės, yra brangesnės, bet ir ilgaamžiškesnės, subtilesnės. Ar žinojote, jog ko­kybiš­ki kok­liai yra gaminami net apie po­rą mė­ne­sių? Tiek laiko reikia kokliams išdžiūti (natūraliai), nu­šlifuo­ti, pa­šau­ti kros­nį, nugla­zū­ruo­ti ir dar kartą pa­šau­ti į kros­nį.

    Galbūt tai paaiškina, kodėl mūsų širdys taip linksta link krosnių iš šamoto, dengtų glazūruotomis koklinėmis plytelėmis. Būtent tokias gamina TERMOKAUST – vokiečių-lenkų gamintojas. Jų šamoto modulinės krosnys su KAFEL-KAR koklių apdaila atrodo įspūdingai bet kokiame interjere ir, žinoma, garantuoja, ilgai sklindančią šilumą (net kelias paras) bei taupų kuro vartojimą (net iki 80 proc.). Daugiau apie krosnis rasite „Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys”, „Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje” , „Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą”  „Ar krosnys gali kalbėti?”. Tikimės, jog mūsų patarimai padės Jums išsirinkti. O pabaigai dar reiktų paminėti, kad labai svarbu meistro kvalifikacija, nes klaidų investuojant į šilumą negali būti.

  • Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys

    Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys

    Žodis krosnis tikriausiai daugeliui mūsų kelia malonias asociacijas, primena vaikystę, senelius kaime, siejasi su sveiku gyvenimo būdu ir ekologišku, gamtai draugišku šildymusi. Iš tiesų, be krosnies namas kaime anksčiau buvo visiškai neįsivaizduojamas. Laikai keitėsi, modernėjo, kaimuose daugėjo namų turinčių centrinį šildymą, bet atokesniuose kaimeliuose – krosnis vis dar tebėra vienintelis šilumos šaltinis. Smalsu, o kaip gi atrodo šiuolaikinės krosnys ir ar tikrai jos tinkamos tik gyvenant kaime?

     

    Savo atsiminimuose krosnį dažnas regime didžiulę, užimančią nemažą plotą, o laikais, kai erdvės, kuriose gyvename yra mažesnės, tai gali atrodyti kaip minusas. Vis dėlto, modernios krosnys yra kiek kitokios, gerokai mažesnės ir dėl savo ypatumo šildyti didesnį plotą (kelis kambarius iš karto), tampa vis populiaresnės ir populiaresnės. Be to, technologijos keitėsi, tad šiuolaikinės krosnys tapo saugesnės, efektyvesnės ir gerokai lengviau prižiūrimos.  Dar daugiau, šiandien kiekviena krosnis gali būti unikalaus dizaino, pritaikyta individualiam interjerui.

     

    Svarbiausia – išsirinkti kokybišką pakurą, o būtent tokias siūlo vokiečių gamintojas „Schmid“. Išsirinkus pakurą (kuri dažniausiai būna standartinė), visa kita yra Jūsų fantazija ir poreikiai, pagal kuriuos tiesiog reikės parengti projektą. Kartu su dizaineriu galėsite nuspręsti, kokio spalvinio sprendimo norite, kokia medžiaga bus dengta krosnis (molio plytomis, kera­mi­niais kok­liais ar akmeniu), kam skirta krosnis – ar tik šildymui, ar ir kepimui. O galbūt norite turėti kažką panašaus į užkrosnį ar šildomą suoliuką, kaip senosios tradicinės krosnys? Visa tai įgyvendinama, jei darbus atliks nagingas meistras,  o tokių tikrai turime.

     

    „Schmid“  gamintojas turi platų asortimentą pakurų, tad netgi galite pasirinkti, kokiu kuru norėsite kūrenti savo krosnį. Dar vienas pranašumas, kad „Schmid“ krosnių pakura turi ne bet kokius, o iš ketaus pagamintus kanalus. Tai reiškia, kad de­gant mal­koms su­si­da­ran­ti ši­lu­ma sklinda ka­na­lais, kuriuose dėl ketaus savybių kaupti šilumą, ji išsilaiko dar ilgiau nei įprastai, taigi ir šilumos visuose namuose turima daugiau. Krosnis galbūt ir yra brangesnis sprendimas nei židinys ar krosnelė, ypač, jei norėsite, jog kanalai būtų išvedžiojami plačiau, po visą namą, bet tai ilgalaikė investicija į namus ir bendrą komfortą bei gerbūvį.

  • Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Visai neseniai rašėme apie naujovę piknikų mėgėjams ir sveiko gyvenimo puoselėtojams – muilo akmens kepsnines. Šį kartą į šį ekologišką akmenį pažvelgsime kitu kampu. Muilo akmuo (dar vadinamas ugnies akmeniu) dėl itin gero šiluminio laidumo,  unikalių savybių sugerti šilumą ir atsparumo aukštai temperatūrai, pradėtas naudoti gaminant krosneles, o konkrečiai – kaip pilna arba dalinė apdaila. Kaip netrukus pamatysite, muilo akmuo krosnelėse atlieka keletą funkcijų: kaupia šilumą, vadinasi šildo aplinką, teigiamai veikia sveikatą ir gali būti įdomi interjero detalė.

     

    Didžiausias muilo akmens privalumas tas, kad jis, sukaupęs šilumą, ją skleidžia net tuomet, kai krosnelės ar židinio ugnis atvėsta. Būtent šį savybė ir leidžia pasiekti aukščiausius krosnelių su pilna arba daline muilo akmens apdaila efektyvumo rodiklius ir nenuginčijamą taupumą naudojant kurą. Juk krosnelė ilgiau spinduliuoja šilumą į išorę, tuo mažiau sunaudojame malkų, taigi, ir tausojame savo bei gamtos išteklius – mišką.

     

    Muilo akmens apdailos krosnelės yra perkamos ne tik dėl gerų techninių savybių, bet ir išskirtinio dizaino. Krosnelės, kurios matote paveikslėliuose patrauklios tuo, kad yra neaukštos, cilindro formos, nei per didelės, nei per mažos. Tačiau, jei turite didesnes erdves, gamintojai siūlo ir didesnių išmatavimų variantus, kaip matote pastraipos apačioje. Be to, visos šios krosnelės turi ypatingo plonumo (bet tikrai saugias) dureles iš stiklo, kurios leidžia stebėti ugnį be jokių trukdžių.

    Muilo akmuo būna šviesus (kasamas Suomijos kalnuose) ir tamsus (išgaunamas Indijoje). Tamsus akmuo atsieina brangiau, nes jis rečiau randamas gamtoje. Didesni kaštai atitinkamai daro įtaką ir bendrai krosnelės kainai, todėl neretai perkama pigesnės apdailos krosnelė, bet su muilo akmens plokšte ant viršaus. Toks sprendimas žiūrisi ne mažiau įdomiau – blizgaus paviršiaus ketaus krosnelės paviršius puikiai dera su akmens mase – ir yra toks pat efektyvus.

  • Kilnojamos krosnelės – momentams gryname ore

    Kilnojamos krosnelės – momentams gryname ore

    Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis… mėnesiai, kai norisi kuo ilgiau būti  lauke ir mėgautis pavasariško, vasariško oro momentais. Vėsiais vakarais, o ir dienomis, kai norisi, ko nors pagaminto ant atviros ugnies praverčia laužavietė, o jei tokios neturite – kilnojama lauko krosnelė. Daiktų mobilumas yra didelis privalumas šiais laikais. Priklausomai nuo situacijos – oro, žmonių skaičiaus, pramogų tipo, tokią krosnelę patogu pastatyti taip, kad ji netrukdytų ir būtų saugioje vietoje. Tai aktualu ir tiems, kurie ilgai neužsibūna vienoje vietoje arba tiesiog mėgsta perstumdyti daiktus įvairovės vardan.

     

    Paprastai kilnojamų krosnelių svoris siekia iki 50 kg ir būna 160 cm aukščio. Tai optimaliausi išmatavimai judinamam daiktui.  Būdama tokio dydžio krosnelė neužgožia panoramos, neužgriozdina mažesnio vidinio kiemo, bet ir nepradingsta didesniame. Kadangi šios krosnelės dažniausiai yra skirtos ne tik šilumai, bet ir maisto kepimui, jų mobilumas irgi svarbus. Juk daug mieliau, kai nereikia nuolatos atsiplėšinėti nuo svečių ir bėgioti tikrinti kepsnių vidury pokalbio. Kai krosnelė pastatyta netoli stalo, šalia – daug paprasčiau. Gera šeimininkė vienu metu gali atlikti kelis darbus.

     

    Baigus kepti arba jeigu tai tiesiog popietė su lengvais užkandžiais negaminant, atvirą krosnelės liepsną galima pridengti. Ir vėjas taip nepusto pelenų, ir ramu dėl kibirkščių. Tai svarbu, kai aplink yra vaikų, augintinių arba įsiaudrinusių svečių. Jeigu orai karšti ir veja sausa, dėl papildomo saugumo galima tokias krosneles pastatyti ant pagrindo, beje, tam tinka ir stabiliai suguldyti akmenys.

     

    Kilnojamų krosnelių formų, medžiagų iš kurių jos pagamintos yra įvairiausių. Šį kartą mūsų akį patraukė iš specialaus plieno, kuris po laiko įgauna rūdžių spalvą, sprendimas. Tokios krosnelės ypač dera su mediniu namų fasadu arba terasa iš medžio, nes atrodo natūraliai, harmoningai įsiliejusios į aplinką.  Be visa ko, ši spalva susišaukia su pačia ugnimi. Mūsų nuomone, šiuolaikiška, moderni krosnelės išvaizda, jos mobilumas, galimybė gaminti šią ir visas kitas kilnojamas lauko krosneles paverčia šeimos, draugų traukos šaltiniu.

  • Ugnis Velykų tradicijose

    Ugnis Velykų tradicijose

    Kaip ir dauguma kalendorinių švenčių, taip ir Velykos, neįsivaizduojamos be sakralinę reikšmę turinčių ugnies tradicijų. Labiausiai jos atsiskleidžia per Didįjį šeštadienį. Tądien, apie pietus, bažnyčios šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų kuriamas šventas laužas. Anksčiau būta papročio jį užkurti trinant sausas skalas arba titnagu gauta ugnimi (kaip iki krikščionybės). Taigi, pašventinus laužo ugnį, jos liepsna kunigas uždega Velykų žvakę. Šią žvakę įnešus į bažnyčią, pamaldų dalyviai nuo velykinės žvakės užsidega savo žvakes. Nuo jos uždegamos ir žvakės ant altoriaus.  Taip yra išlikę iki šių laikų, o kaip būdavo anksčiau?

    Martyno Ambrazo nuotrauka

    Anksčiau žmonės (dažniausiai jaunimas ir vaikai) „pasiimdavo“  šventą ugnį ir nešdavosi namo, uždegę nuo šventoriaus laužo budę. Budė – tai ant beržo kelmo auganti pintis, kurią nusiskynus mirkydavo pelenų šarme ir gerai išdžiovindavo. Tada kampe pradurdavo skylę ir įverdavo vielos pasaitėlį. Uždegę budę vaikai bėgdavo namo ją sukdami rankoje.  Tas žėravimas, „ugnies ratai“ pabirę į visas puses nuo bažnyčios sukurdavo neįtikėtiną reginį!

    Taip pat būdavo tradicija nešti ir gyvą ugnį. Dažniausiai tai darydavo indelyje arba skardinėje su skylutėmis. Į juos pridėdavo degančių anglių arba nuodėgulių, rečiau – durpių.  Jei namai būdavo toliau, ugnį tekdavo nešti simboliškai — į skarelę suvyniojus anglių ir pašventinus degtukus. Tiesa, kurį laiką kunigai buvo atsisakę juos šventinti, nes  vyrai mėgdavo jais prisidegti pypkes, tačiau antrojoje mūsų amžiaus pusėje ši tradicija į bažnyčias sugrįžo.

    Įdomu tai, kad šventintas vanduo paprastai buvo šeimininko, o ugnis  šeimininkės globoje. Todėl būtent ji laukdavo pareinančiųjų. Ji jau būdavo paruošusi namų krosnį naujai ugniai: senoji – užgesinta, o krosnis iššluota ir naujai pakrauta. Sakoma, kad nauja ugnimi pirmiausia kurdavo pirtį, o tik tada likusius degančios kempinės gabaliukus sumesdavo į krosnį.  Štai ant šios šventintos ugnies šeimininkė imdavosi virti kiaušinius, ruošti velykines vaišes.

    Taip pat šią ugnį tą pačią dieną apnešdavo aplink visus trobesius ir laukus. Manyta, kad tai apsaugos nuo žaibo, nelaimių, atneš geresnį derlių, jog šeimos židinį bus saugus, o namams tai užtikrins palaimą ir tikėjimą. Na, ir galiausiai vakare šventos ugnies žarijos būdavo apžertos pelenais krosnies pakraštyje, jog jomis įkurtų krosnį Velykų rytą.

    Anksčiau tikėtasi, kad gera šeimininkė šventintą ugnį išlaikys iki kitų Velykų, ir didelė negarbė buvo tai, kurios ugnis židinyje užgesdavo. Palaipsniui šis laiko tarpas trumpėjo: velykinę ugnį stengdavosi išlaikyti neužgesusią iki Sekminių, dar vėliau bent iki Velykų pirmos dienos ryto. Viltasi, kad tai visus metus apsaugos namus nuo ugnies ir gaisro. Beje, nuo šios nelaimės buvo ginamasi ir dar kitu papročiu – Velykų dieną ugnis buvo griežtai neskolinama.

  • Muilo akmens kepsninės

    Muilo akmens kepsninės

    Šį kartą mūsų akiratyje – ne židiniai ir krosnys, bet vis viena su ugnimi susijusi medžiaga. Tai muilo akmuo, kuris kartais dėl savo savybių dar yra vadinamas ugnies akmeniu. Tai ypatinga ekologiška gamtos dovana žmonių naudojama nuo seniausių laikų. Jos pritaikymas labai įvairus – iš jos gaminami indai (lėkštės, puodeliai, lentelės pjaustymui, puodai), suvenyrai, skulptūros, pirtys, krosnelės ir židiniai, bet šiandien pristatome naujovę – muilo akmens kepsnines.

    Muilo akmuo pasižymi itin geru šiluminiu laidumu, turi unikalių savybių sugerti šilumą ir yra atsparus aukštai temperatūrai – tobula medžiaga kepsninei. Kaip ji įkaitinama? Vienas iš būdų – padėti kepsninę ant ketaus krosnelės paviršiaus arba pastatyti ją tarp rusenančių anglių. Pastaruoju atveju kepsninė turės specialias kojeles arba ją galima padėti ant grotelių. Ant šių kepsninių galima kepti mėsos gaminius, skrudinti daržoves, išsikepti picą ar kitus miltinius patiekalus. Muilo akmuo yra visiškai švari medžiaga, iš jos net gaminami indai maistui laikyti, todėl gaminkite drąsiai!

    Muilo akmens kepsninių yra įvairiausių formų, bet populiariausios – apvalios, kvadratinės ir stačiakampio formos. Priklausomai nuo to, ką ketinate dažniausiai ant jų kepti, galite rinktis tarp tų, kurios turi lygų ir kurios turi „grilio“ paviršių. Tiems, kuriems svarbu spalvos, pasakysime, kad dažniausiai padui ir rankenėlėms yra naudojamos dvi medžiagos: varis ir geležis. Abi vienodai geros, tačiau galima išsirinkti artimesnę skoniui. Na, o jeigu mėgstate visiškai minimalistinį stilių – yra kepsninių ir be pado bei rankenėlių.

    Tikriausiai nedaugelis žinote, kad gamindami maistą muilo akmens kepsninėse ne tik sveikai pavalgysite, bet ir sveikai pasišildysite. Pasirodo, kad įkaitęs muilo akmuo skleidžia šilumą tokio ilgio bangomis, kurios atitinka saulės ir žmogaus skleidžiamos šilumos bangos ilgį. Tai reiškia, kad muilo akmens skleidžiama šiluma pasiekia net žmogaus vidų – ir tai daro natūraliai,  teigiamai veikdamas žmogaus sveikatą bei bendrą savijautą. Ir kainuoja šios kepsninės nei daug, nei mažai – nuo 350 litų.

  • Poilsis kalnuose su židiniu

    Poilsis kalnuose su židiniu

    Pavasaris – metas, kai kalnų ar laukinės gamtos mylėtojai leidžiasi į keliones, kurios, praėjus sezonui, būna gerokai pigesnės, o be to, kurortai nebūna taip apgulti, kaip sezono įkarštyje. Priklausomai nuo pomėgių, vieni poilsiautojai renkasi atokesnes ir atšiauresnes vietas, kur stūksos tik jų vienų kalnų trobelė, o kiti -pirmenybę teikia „civilizacijai“, pavyzdžiui, kalnų kaimeliui, kur jie bus daugiau ar mažiau apsupti kitų žmonių ir pramogų. Ir vienu, ir kitu atveju, šie namukai turės vienintelį (jei vieta nuošalesnė) arba papildomą šilumos šaltinį – židinį ar krosnelę.

     

    Besidairydami tobulos vietos atostogoms pastebėjome, kad dauguma tokių trobelių būna medinės, mažais langais, todėl – jei ne židinys ir krosnis – tokios vietos atrodytų kiek slegiančios ir niūrokos. Išimtis -šiuolaikinės,  šiame dešimtmetyje pastatytos sodybos, kurios gerokai šviesesnės už anksčiau statytas, net jei joms suręsti buvo naudojami tie patys rąstai ir akmenys. Žinoma, yra ir visiškai modernių variantų, kuomet namelis turi milžiniškus langus pro kuriuos matyti visos apylinkės. Tačiau net ir tokiu atveju – židinys ir krosnis yra neatskiriama interjero dalis.

    Tai rodo, kad ugnis ne tik užpildo erdves šiluma ir šviesa, bet yra ir neatsiejama poilsio dalis.  Panašu, kad ugnis veikia beveik visas mūsų jusles – regą, klausą, lytėjimą ir uoslę. Žiūrėjimas į ugnį (rega), malkų spragsėjimo klausymasis (klausa), degančių malkų kvapas (uoslė), sklindanti šiluma, kurią jaučia oda (lytėjimas) atpalaiduoja visus kūno raumenis ir mažina nervinę įtampą. Vadinasi, ilsėdamiesi vietoje, kurioje yra židinys arba krosnis – saugote save nuo ligų, kurias sukelia stresas ir fizinis bei psichologinis išsekimas.

    Teigiamą ugnies poveikį dar labiau sustiprina malkos. Paprastai tokiose kalnų trobelėse kiekvienas laisvesnis kampas lauke ir namo viduje būna išnaudojamas malkoms laikyti.  Jų skleidžiamas natūralus miško kvapas taip pat šalina nerimą ir valo kvėpavimo takus. Kaip, beje,  ir mintis – juk juslės labai stipriai susijusios su mūsų jausmais ir sielos gyvenimu. Taigi, raskite laiko ir pasirūpinkite savo poilsiu. Tai nebūtinai turi būti kalnų sodyba – židinį ir krosnelę galima įsirengti ir savo namuose.

  • Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Galimybė „reguliuoti“ šilumą, o kartu ir planuoti jai skiriamas išlaidas, yra didelis pranašumas visais metų laikais. Pavasarį – taipogi, nes oro temperatūra yra nepastovi, šiltas dienas keičia šaltos, o rytai ir vakarai dar būna pakankamai vėsūs. Krosnelė ar židinys namuose tokiu atveju yra pats optimaliausias sprendimas. Juolab, kad tai natūralūs, fizinį ir psichologinį komfortą garantuojantys šilumos šaltiniai, be to, vieni draugiškiausių aplinkai – malkoms degant išsiskirianti šiluma panaudojama beveik 100 procentų.

    Beje, šildymasis krosnele ar židiniu patrauklus ir tuo, kad, lyginant su centriniu šildymu, jų šiluma namuose pasiskirsto tolygiai ir laikosi ilgiau. Ypač šia savybe pasižymi akumuliaciniu principu veikiančios krosnys. Kitaip nei konvekcinės krosnelės, kurios dėl  dvigubo korpuso sienelių greičiau įkaista, bet ir greičiau atvėsta, akumuliacinių krosnių masė, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą, kaista inertiškai ir tolygiai, o paskui taip pat  lėtai ir palaipsniui vėsta.

    Vienintelis akumuliaciniu principu veikiančių krosnių minusas buvo jų iki kelių tonų siekiantis dydis, tačiau šiuo metu yra sukurtų tokių akumuliacinių krosnių, kurios sveria tik 1000 kg ir kurios yra tikras išsigelbėjimas mažų erdvių šeimininkams. Dėl savo ypatingos – modulinės – sistemos šios krosnys išskiria ne ką mažiau šilumos nei jos sunkiasvorės pirmtakės. Paslaptis slypi karkase, kuris yra surenkamas iš specialiai sumodeliuotų tuščiavidurių detalių. Būtent šis sprendimas leidžia ugniai tiesiogiai kaitinti kiekvieną karkaso elementą, kuris vėliau vėsdamas spinduliuoja kaitrą į išorę.

    Šios modulinės krosnys turi ir kitą pavadinimą – „akumuliacinės krosnys iš šamoto“ arba „šamoto keramikos krosnys“, nes ką šių krosnių karkaso dalys (primenančios lego žaidimo detales) yra pagamintos iš šamoto keramikos, kuri specialiai naudojama krosnims dėl itin aukšto šilumos laidumo ir atsparumo ugniai.  Beje, keramika šiose modulinėse akumuliacinėse krosnyse naudoja ne tik vidinėms dalims, bet ir apdailai. Kaip iš šamoto keramika, taip ir keramikinės plytelės, dar labiau sustiprina akumuliaciją krosnyje ir padeda kaupti šilumą, kuri skleidžiasi net kelias paras.

    Be visa ko, keraminių plytelių apdaila vėl madinga ir vilioja savo  spalvų, raštų, formų įvairove, tad kiekvienas ras sprendimą, kaip integruoti šią krosnį į jau esamą ar dar tik kuriamą namų interjero stilių. Taigi, modulinės akumuliacinės krosnys yra ilgai laukta naujiena ir išeitis tiems, kurie ieškojo alternatyvos – stilingo, funkcionalaus ir taupaus šilumos šaltinio namams.

  • Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Visą šaltąjį laikotarpį kalbėjome su Jumis apie šilumą ir jaukumą namuose. Tačiau sprogstant pirmiesiems pumpurams norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, kur vis dar nėra taip šilta, kaip atrodo žiūrint pro langą.  Pirmasis mūsų patarimas būtų apsirengti tinkamais rūbais, o antrasis, jei ketinate ilgėliau pasėdėti lauke – pasirūpinti, kad šalia Jūsų būtų šilumos šaltinis. Jei tai vieša erdvė – idealiausia, jei kavinės atvirame kieme stovėtų krosnelė arba lauko židinys. Deja, tokių kavinių Lietuvoje nedaug, todėl kartais pirmąjį pavasario mėnesį vengiame sėdinėti lauke. Na, o jei tai nuosavas kiemas, terasa ar balkonas?

     

    Išvardintos erdvės gerokai skiriasi viena nuo kitos savo dydžiu, o jis yra lemiantis faktorius kalbant apie  pasirinkimų įvairovę. Jei gyvenate daugiabutyje ir turite kiek didesnį balkoną, mūsų siūlymas būtų apsiriboti maža krosnele – ji neužims daug vietos, be to, nedideles erdves ji sušildys gana greitai. Terasai tiktų ir kiek didesnė krosnelė. Dar vienas tokių krosnelių privalumas, jog, reikalui esant, ją galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Kaip pliusą šią jų ypatybę itin vertina tie žmonės, kurie mėgsta kartas nuo karto perstumdyti baldus.

    Tikriausiai laimingiausi yra tie, kurie turi savo nuosavą namą su kiemu. Jie turi daug daugiau variantų, nes, tikėtina, jog jų erdvės daug didesnės už anksčiau įvardintas. Taigi, pats paprasčiausias ir pigiausias būdas būtų  įsirengti laužavietę. Tiesą sakant laužavietę galima įsirengti ir terasoje, tik reikėtų būti tikriems, kad ji įrengta pagal visus priešgaisrinius reikalavimus. Kita galimybė, svarstant, kaip kiemą paversti šilta ir jaukia vieta būti – įsigyti krosnelę, kuri savo išmatavimais gali būti kur kas aukštesnė ir platesnė už tas, kurios skirtos terasoms. Turime pripažinti, kad šios krosnelės rinkoje kur kas paklausesnės, todėl galima rinktis iš  kur kas gausesnės stilių įvairovės.

    Ir trečiasis variantas – kieme įrengti lauko židinį. Be jų neįsivaizduojamas joks namo kiemas šiltuosiuose kraštuose, kur tam kur kas palankesnės sąlygos, bet tai nereiškia, kad jų negalime turėti ir čia, Lietuvoje. Mūsų akimis ypatingai atrodo tie lauko židiniai, kurie yra lauko virtuvės dalis, t. y., kai kieme stūkso ne tik židinys, bet šalia jo įrengtos erdvės pasisėdėjimui ir maisto ruošimui. Kadangi mūsuose orai vėsesni ir lietingesni, reikėtų labai gerai apgalvoti apdailos medžiagas ir tikriausiai labiausiai čia tiktų akmuo.

     

    Na, o jei Jūsų namai maži ir vis viena ieškote būdų, kaip sukurti jaukumą juose, siūlome nepamiršti lauko šviestuvų, aliejinių lempų ir žvakių.  Jos galbūt ir nesušildys, bet aplinkai suteiks išskirtinumo, o šešėlių ir šviesų žaismas ne tik mistifikuos, bet ir išplės erdves. Beje, jei šiuos šviestuvus pasidarysite patys – jie bus dar originalesni ir sulauks aplinkinių dėmesio. Idėjas, kaip juos pasidaryti, aprašysime artimiausiame savo straipsnyje.