Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Kategorija: Ugnis rudenį

  • Ugnies daugiaprasmiškumas poezijoje

    Ugnies daugiaprasmiškumas poezijoje

    Poezija – dar viena sritis, kurioje atsiskleidžia ugnies simbolika ir jos daugiaprasmiškumas. Įdomu tai, kad šioms prasmėms išliekant tokiomis pačiomis, keičiasi išraiškos forma. Literatūros kritikai teigia, jog iš pradžių ugnis literatūroje buvo suvokiama abstrakčiau, tuo tarpu šiuolaikinėje literatūroje ji konkretėja iki labai aiškių ir apčiuopiamų objektų, pavyzdžiui, vietoj ugnies naudojamas židinio, laužo, deglo, degtukų, liepsnų, žvakės (J. Vaičiūnaitė : „Atkasėm koklio žalsvumą / ir žvakės ugnį, / kurią gobsim nuo vėjo delnais“) simbolis. Pastarieji kaip daiktai taip pat turi savo prasmių, tad galiausiai ugnis susimaišiusi su ją simbolizuojančiais objektais atitolsta nuo savo fizinio pavidalo.

    J. Marcinkevičius: „Jau taip tylu, kaip iš kapų parėjus, / kai atodūsiais
    įpučiama ugnis / kalbėti ima. Klausom ir suprantam“;
    „tegu sakau tegu / ne mano manyje / rugelis po dalgiu / ugnis akmenyje“.

    Jeigu pabandytumėme apibendrinti, ugnies simbolis dažniausiai yra naudojamas jausmas, emocijoms arba tam tikram veiksmui perteikti. Daugiau mažiau įprasta, kad jausmo ugningumas žymi asmens veržlumą (S.Nėris: „Aš myliu gyvenimą jauną, ugningą,/ kaip myli pavasarį lauko gėlė“), aistrą, jei kalbame apie stichijas – jų gaivališkumą, pirmapradiškumą. Tradiciška, bet vis dar  populiaru poezijoje naudoti ugnį kaip romantikos simbolį (J. Vaičiūnaitė : „nes glamonė dabar tik laukiniai aistros liežuviai, / tik šiurpi palaiminga gėla, beprotybės karštis,/ ir vis auga tamsoj ta ugnis“). Vakarienė žvakių šviesoje ar ugningos liepsnelės mylimosios akyse – tai sentimentalių jausmų ženklai, kurie skaitytojo gal ir nestebina originalumu, bet jam yra labai aiškiai suprantami.

     

    M. Martinaitis: „Ugnį glostysiu – dar šiltą, / pro langus žiūrėsiu: / kur ta mano – paskutinė /saulelė raudona?“.

    Ugnis poezijoje taip pat naudojama  ap(si)valymui, apsaugai, pakilumui, energingumui (V. Mačernis: „Dangus toks mėlynas, krūtinėj jausmas tyras. /  O akyse – ugnis, o lūpose – daina!“; „O aš einu vėl žemės ilgesy / Regėjimų liepsna liepsnot“), intymumui, jaukumui, sakralumui perteikti, neigiamų jėgų neutralizavimui, taip pat laikinumui, mirčiai, skausmui išreikšti, ypač, kai tekste susitinka ugnis ir vanduo.  Kita vertus, ugnis tai ir gyvenimo, amžinybės, namų simbolio, šeimos, džiaugsmo, kūrybos simbolis. Ugnis taip pat gali asocijuotis su šviesa, spalva, ji glaudžiai susijusi mitologija ir visai kitais objektais, kurie  metaforiškai siejasi su ugnimi savo spalva, forma, karščiu, pavyzdžiui, tai gali būti raudona rožė, boružė, žaizdos, kraujas.

     

    J. Aistis:  Ir tu, atstumtas Dievo ir žmonių,  / Išplėši iš nakties nasrų gyvybės ugnį, /
    Ją neši džiaugsmo liūdesiu švelniu, / Kol atsivers po kojų amžina bedugnė“.

    Sunku pasakyti, kiek autorių ugnies simbolį naudojo ar tebenaudoja kaip vyraujantį leitmotyvą kūryboje. Lietuvių literatūros tyrinėtojai teigia, kad labiausiai „dega“ Leonardas Gutauskas, Kazys Bradūnas, Antanas Kalonavičius, Aidas Marčėnas, Onė Baliukonė, Justinas Marcinkevičius, kurio viena iš knygų pavadinta „Prie rugių ir prie ugnies“ (1992 m.). Vis dėlto pastebima, kad ugnies simbolis naudojamas vis rečiau ir kritikų teigimu, tai byloja apie mūsų dienų nuskurdusią pasaulėjautą. Nutolimas nuo stichijos, nuo pirminių elementų – tai tarsi atitrūkimas nuo savo šaknų, mūsų pačių.

    K. Bradūnas: „Aš gyvenau tarpe ugnies ir vėjo, / Ir man nebuvo jokia staigmena  /
    Klausytis, ką liepsna kalbėjo / Nuogai vidurnaktyje nusirengdama“.

     

  • Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Šildydamiesi prie  krosnelės ar židinio, stebėdami ugnies šokį ir klausydamiesi, kaip spragsi malkos, neretai tiesiog nepagalvojome iš kokių medžiagų jie pagaminti ir kas garantuoja kokybę bei saugumą. Ir tai natūralu. Kai gaminys kokybiškas – belieka mėgautis. Daugiau klausimų kyla tiems, kurie ketina pirkti krosnelę ar židinį ir daugiausiai smalsaujama apie iš pirmo žvilgsnio trapiausią detalę – krosnelę ar židinį dengiantį stiklą. Iš tiesų, tai nėra paprastas stiklas, o specialiai židiniams, krosnelėms, jų durelėms pagaminta stiklo keramika, kuri gali atlaikyti 700 laipsnių karštį.

    Būtent stiklo keramika leidžia „uždaryti“ ugnį ir vis dėlto toliau ja mėgautis dėl stiklo skaidrumo. Prisiminkime, jog senovėje ugnis buvo tik atvirame židinyje arba uždaroje krosnyje. Tuo tarpu šiandien šiuolaikinėse krosnelėse ar židiniuose įmontuotos karščiui atsparios stiklo keramikos durelės leidžia mėgautis ugnimi saugiai ir iš arti net tuomet, kai  pakuroje yra apie 300 laipsnių temperatūra. Jos taip pat saugo nuo kibirkščių ir dūmų reikalui esant. Kai kurios krosnelės, pavyzdžiui, kaip belgų gamintojo Stuv 30, turi tris galimybes – atviros ugnies, uždarius stiklo dureles arba tik palikus siaurą plyšį nakčiai.

    Galinti būti bet kokios formos, priklausomai nuo krosnelės ar židinio dizaino, stiklo keramika yra ne tik atspari karščiui, bet ir įbrėžimams, deformacijai, smūgiams, temperatūrų pokyčiams. Būtent stiklo keramika, išrasta tik prieš 60 metų ir šiuo metu gaminama tik dviejose pasaulio šalyse (Vokietijoje ir Japonijoje) leido krosnelių ir židinių gamintojas padidinti degimo temperatūrą ir būti tikriems, kad vartotojas šiluma ir vaizdu mėgausis saugiai.

    Vis dėlto, nors stiklo keramika „neįveikiama“, vidinės stiklo keramikos durelės laikui bėgant apsineša suodžiais, kreozotu, pelenų dalelėmis, kurios padengia stiklą pilku apnašų sluoksniu. Tai ne tik trukdo gėrėtis ugnimi, bet ir mažina šilumos pralaidumą. Paradoksalu, tačiau šią tvirtą medžiagą būtina prižiūrėti labai atsargiai ir tai daryti naudojant specialias priemones ir švelnias šluostes. Arba, kaip teigia, profesionalių priežiūros priemonių gamintojas Aduro, tai galite padaryti drėgna į pelenus pamirkyta šluoste.

  • Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Visai neseniai rašėme apie naujovę piknikų mėgėjams ir sveiko gyvenimo puoselėtojams – muilo akmens kepsnines. Šį kartą į šį ekologišką akmenį pažvelgsime kitu kampu. Muilo akmuo (dar vadinamas ugnies akmeniu) dėl itin gero šiluminio laidumo,  unikalių savybių sugerti šilumą ir atsparumo aukštai temperatūrai, pradėtas naudoti gaminant krosneles, o konkrečiai – kaip pilna arba dalinė apdaila. Kaip netrukus pamatysite, muilo akmuo krosnelėse atlieka keletą funkcijų: kaupia šilumą, vadinasi šildo aplinką, teigiamai veikia sveikatą ir gali būti įdomi interjero detalė.

     

    Didžiausias muilo akmens privalumas tas, kad jis, sukaupęs šilumą, ją skleidžia net tuomet, kai krosnelės ar židinio ugnis atvėsta. Būtent šį savybė ir leidžia pasiekti aukščiausius krosnelių su pilna arba daline muilo akmens apdaila efektyvumo rodiklius ir nenuginčijamą taupumą naudojant kurą. Juk krosnelė ilgiau spinduliuoja šilumą į išorę, tuo mažiau sunaudojame malkų, taigi, ir tausojame savo bei gamtos išteklius – mišką.

     

    Muilo akmens apdailos krosnelės yra perkamos ne tik dėl gerų techninių savybių, bet ir išskirtinio dizaino. Krosnelės, kurios matote paveikslėliuose patrauklios tuo, kad yra neaukštos, cilindro formos, nei per didelės, nei per mažos. Tačiau, jei turite didesnes erdves, gamintojai siūlo ir didesnių išmatavimų variantus, kaip matote pastraipos apačioje. Be to, visos šios krosnelės turi ypatingo plonumo (bet tikrai saugias) dureles iš stiklo, kurios leidžia stebėti ugnį be jokių trukdžių.

    Muilo akmuo būna šviesus (kasamas Suomijos kalnuose) ir tamsus (išgaunamas Indijoje). Tamsus akmuo atsieina brangiau, nes jis rečiau randamas gamtoje. Didesni kaštai atitinkamai daro įtaką ir bendrai krosnelės kainai, todėl neretai perkama pigesnės apdailos krosnelė, bet su muilo akmens plokšte ant viršaus. Toks sprendimas žiūrisi ne mažiau įdomiau – blizgaus paviršiaus ketaus krosnelės paviršius puikiai dera su akmens mase – ir yra toks pat efektyvus.

  • Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Galimybė „reguliuoti“ šilumą, o kartu ir planuoti jai skiriamas išlaidas, yra didelis pranašumas visais metų laikais. Pavasarį – taipogi, nes oro temperatūra yra nepastovi, šiltas dienas keičia šaltos, o rytai ir vakarai dar būna pakankamai vėsūs. Krosnelė ar židinys namuose tokiu atveju yra pats optimaliausias sprendimas. Juolab, kad tai natūralūs, fizinį ir psichologinį komfortą garantuojantys šilumos šaltiniai, be to, vieni draugiškiausių aplinkai – malkoms degant išsiskirianti šiluma panaudojama beveik 100 procentų.

    Beje, šildymasis krosnele ar židiniu patrauklus ir tuo, kad, lyginant su centriniu šildymu, jų šiluma namuose pasiskirsto tolygiai ir laikosi ilgiau. Ypač šia savybe pasižymi akumuliaciniu principu veikiančios krosnys. Kitaip nei konvekcinės krosnelės, kurios dėl  dvigubo korpuso sienelių greičiau įkaista, bet ir greičiau atvėsta, akumuliacinių krosnių masė, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą, kaista inertiškai ir tolygiai, o paskui taip pat  lėtai ir palaipsniui vėsta.

    Vienintelis akumuliaciniu principu veikiančių krosnių minusas buvo jų iki kelių tonų siekiantis dydis, tačiau šiuo metu yra sukurtų tokių akumuliacinių krosnių, kurios sveria tik 1000 kg ir kurios yra tikras išsigelbėjimas mažų erdvių šeimininkams. Dėl savo ypatingos – modulinės – sistemos šios krosnys išskiria ne ką mažiau šilumos nei jos sunkiasvorės pirmtakės. Paslaptis slypi karkase, kuris yra surenkamas iš specialiai sumodeliuotų tuščiavidurių detalių. Būtent šis sprendimas leidžia ugniai tiesiogiai kaitinti kiekvieną karkaso elementą, kuris vėliau vėsdamas spinduliuoja kaitrą į išorę.

    Šios modulinės krosnys turi ir kitą pavadinimą – „akumuliacinės krosnys iš šamoto“ arba „šamoto keramikos krosnys“, nes ką šių krosnių karkaso dalys (primenančios lego žaidimo detales) yra pagamintos iš šamoto keramikos, kuri specialiai naudojama krosnims dėl itin aukšto šilumos laidumo ir atsparumo ugniai.  Beje, keramika šiose modulinėse akumuliacinėse krosnyse naudoja ne tik vidinėms dalims, bet ir apdailai. Kaip iš šamoto keramika, taip ir keramikinės plytelės, dar labiau sustiprina akumuliaciją krosnyje ir padeda kaupti šilumą, kuri skleidžiasi net kelias paras.

    Be visa ko, keraminių plytelių apdaila vėl madinga ir vilioja savo  spalvų, raštų, formų įvairove, tad kiekvienas ras sprendimą, kaip integruoti šią krosnį į jau esamą ar dar tik kuriamą namų interjero stilių. Taigi, modulinės akumuliacinės krosnys yra ilgai laukta naujiena ir išeitis tiems, kurie ieškojo alternatyvos – stilingo, funkcionalaus ir taupaus šilumos šaltinio namams.

  • Maisto kepimas židinyje ar krosnelėje

    Maisto kepimas židinyje ar krosnelėje

    Nors orams atšiaurėjant ir žvarbėjant apie židinį ir krosnelę dažniau galvojame kaip apie šilumos šaltinį, norisi priminti, kad židinys ir krosnelė atlieka daugiau funkcijų. Viena iš jų – tai galimybė paruošti maistą. Karštose žarijose arba virš jų kepti, paskrudinti gaminiai įgauna ypatingą kvapą ir prideda skonio. Be to, tai padeda taupyti – prišildę namus, vėliau kepdami žarijose maistą, taupote elektrą arba dujas ir visapusiškai panaudojate malkas. Taigi, jeigu investavote į židinio ar krosnelės atsiradimą savo namuose, „įdarbinkite“ juos 100 procentų.

     

    Norint kaitinti maistą židinyje ar krosnelėje reikia žinoti keletą dalykų. Ypač į juos reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kurių židinys ar krosnelė yra ne virtuvėje, o, pavyzdžiui,  svečių kambaryje. Pirma, maistui gaminti tinkamos visos medienos malkos, išskyrus pušies, nes jos linkusios „dūminti“. Antra, nerekomenduoja namų židinyje ar krosnelė kepti itin riebios mėsos, nes degdami riebalai skleidžia nemalonų kvapą. Užtat dėl kvapų nereikės jaudintis, jei židinyje ar krosnelėje kepsite liesą mėsą, daržoves arba vaisius.

     

    Maistui židinyje ar krosnyje kepti galite naudoti specialias groteles, suvynioti į foliją arba kepti ant žarijų. Šiuo metu yra begalės įrankių, kurie palengvina kepimą židinyje ar krosnelėje. Tai minėtos grotelės ant kurių patogu sudėti pjaustytą mėsą, vaisius, daržoves. Didesniems mėsos gaminiams, pavyzdžiui, viščiukui kepti skirti sukami iešmai. Neišbandėme, bet patogiai atrodo grotelės skirtos kukurūzams kepti. Na, ir visada praverčia paprasti iešmai ant kurių galima sumauti mėsos, daržovių, vaisių gabaliukus.

     

    Kaip minėjome, galima kai kurias daržoves, vaisius ir mėsą kepti tiesiai ant žarijų. Virtuvės šefai teigia, kad ypač skanūs būna ant žarijų kepti baklažanai vėliuos juos pagardinus Jūsų mėgstamais prieskoniais. Žarijose kepti baklažanai su česnaku, imbieru, kuminu ir aštriaisiais prieskoniais  – tradicinis Indijos patiekalas. Baklažanas žarijose kepa apie 30 min. Išėmę iš žarijų, nulupkite baklažano odelę, nes patiekalui naudojamas suminkštėjęs vidus. Supjaustytą baklažaną pakepkite keptuvėje sumaišydami su minėtais ingridientais ir patiekite su balta, skrudinta arba Jūsų mėgstama duona.

  • Ugnies interpretacija tapyboje

    Ugnies interpretacija tapyboje

    Užsikūrus židinį ir stebint ugnį ne kartą kilo mintis pasidomėti, kaip ugnis vaizduojama tapyboje. Peržiūrėjome daugybę įvairiausių menininkų, žymesnių ir dar tik pradedančių, darbų ir galime pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais. Pirmiausia pastebėjome, jog galime skirti keturias grupes menininkų. Vieni ugnį vaizduoja abstrakčiai, pasitelkdami tik ugnies spalvą ir kartais formą, kiti – realistiškai, dar kiti ugnį personifikuoja. Dar viena dalis menininkų ugnį vaizduoja per žmones ir gyvūnus (iš tiesų egzistuojančius arba mitologinius), kurie savo savybėmis yra vienaip ar kitaip susiję su ugnimi.  

     

    Kalbėti apie meną  visuomet šiek tiek pavojinga, nes kiekvieno grožio ir estetikos suvokimas yra individualus. Bet vis dėlto, peržvelgus galybę darbų, kuriose „dega” ugnis, didžiausią įspūdį palieka abstrakcijos. Realistiniai darbai, kuriuose dažniausiai atvaizduojamas degantis miškas, degantis miestas, ugnikalnių įsiveržimas paprastai yra niūrūs ir nepatrauklūs. Tokį darbą ne kiekvienas norėtų turėti pasikabinęs ant sienos, o štai abstrakcijose ugnis dažniau vaizduojama ne taip grėsmingai ir paliekama erdvės interpretacijoms.

     

    Iš vaizduojamų gyvūnų dažniausiai ugnies liepsnų būna apsuptas sfinksas, žirgas, gaidys, drakonas. Kalbant apie žmones, ugniai artimiausia yra moteris. Jei paveikslas realistinis  ir su aliuzija į viduramžius, tai jame dažnai galime pamatyti ant laužo deginamas raganas. Jei paveikslas modernesnis, ugnis perteikiama per moters, įkūnijančios aistrą, vaizdą arba pasitelkiamas melancholiškas moters prie židinio motyvas.

     

    Atskirai reikėtų paminėti, kad paveiksluose ugnis turi daug daugiau spalvų nei raudonos, baltos ir oranžinės deriniai. Beje, dalyje abstrakcijų vyrauja tamsesnės, grėsmingesnės spalvos, įmaišoma juodos, o dalyje – dominuoja balta, ryški raudona ir pozityviai nuteikianti švari apelsinų spalva. Kartais galime pamatyti raudonos ir mėlynos derinius, nes gana populiarūs darbai, kuriuose „susiduria” gamtos stichijos, t. y. ugnis ir vanduo. Vienas toks garsaus amerikiečių tapytojo darbas „Ugnies balsas” buvo įvertintas net 2 milijonais Kanados dolerių.

     

    Turint židinį ar krosnelę ir tikrą ugnį šalia tikriausiai darbų su ugnies motyvais nepasigestumėte, bet jei dar neturite, kuriuo iš paveikslų pasipuoštumėte savo interjerą Jūs?

  • Židinio ir krosnelės šiluma rudenį

    Židinio ir krosnelės šiluma rudenį

    Rudenį, kai vėsta orai, žmoguje atsiranda natūralus šilumos ir šviesos poreikis. Tuomet supamės į šiltus rūbus, pledus, degamės žvakes, o tie kurie turi – kuria krosneles arba židinius (jei už lango ne „minusas“, pakanka ir biožidinio skleidžiamo jaukumo). Iš tiesų, galimybė „reguliuoti“ krosnelės ar židinio šilumą, t. y. užkurti tada, kada tikrai vėsu, yra ypatingai svarbi, kai oro temperatūra yra nepastovi ir svyruoja.

     Nors krosnelę ar židinį rekomenduojama įsirengti dar vasarą, čia galime taikyti posakį „geriau jau vėliau nei niekada“. Tad, jei galvojate įsigyti židinį ar krosnelę, reikėtų žinoti esminius skirtumus tarp krosnių (akumuliacinio) ir krosnelių (konvekcinio) šildymo. Tuomet tikrai išsirinksite Jums ir Jūsų šeimai labiausiai tinkantį šilumos, šviesos ir jaukumo sprendimą.

     

     Akumuliaciniu principu veikiančios krosnys paprastai yra didelės, sveriančios iki kelių tonų. Jų didelė masė tolygiai inertiškai iš lėto įkaista, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą ir paskui vėl tolygiai lėtai vėsta. Konvekcinės krosnelės yra mažesnės, sveriančios iki kelių šimtų kilogramų. Jos turi dvigubas korpuso sieneles, tarp kurių karštas įkaitęs oras į erdvę sklinda greitai ir tolygiai, bet greičiau ir atvėsta. Kadangi karštas oras cirkuliuoja greitai, išorinė konvekcinės krosnelės sienelė yra vėsi, tuo tarpu krosnis dėl savo masės ilgai išlaikydama šilumą būna įkaitusi lyg žarija. Dar vienas skirtumas – jei krosnis ar krosnelė nepateisintų lūkesčių, krosnelę nesunkiai išmontuosite ir parduosite padėvėtą, o krosnį išardyti galima tik dalimis.

     

    Taigi, būtent šaltuoju metu laiku atsiskleidžia visi židinio ir krosnelės privalumai. O ypač žinant, kad mūsų laukia šalčiausia žiema per visą šimtmetį. Beje, žiemai, jei neturite centralizuoto šildymo, o norite nuolatinės ir pastovios šilumos, tinkamesnė yra krosnis. Arba, renkantis krosnelę ar židinį, atkreipti dėmesį į krosnelės arba židinio galingumą. Kuo namų erdvės didesnės, tuo galingesnė turi būti krosnelė ar židinys. Pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais!

  • Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Kaip artėjant šalčiams ruošiamės keisti automobilio padangas, taip prieš šaltąjį sezoną turime pasirūpinti ir židiniu, krosnele. Tik tvarkinga krosnelė ar židinys yra saugi kūrentis ir šildytis. Sinoptikų duomenimis, ši žiema bus šalčiausia per  100 šimtų metų, todėl užklupsiantiems speigams reikia būti pasirengus ir galvoti apie tai jau dabar. Be to, prognozuojama, kad šalčiai pasitrauks tik balandį, o tai reiškia, kad laukia ilgas šildymo sezonas. Žinia, kad centrinio šildymo kainos baugina visus, o norisi priminti, kad šiluma sklindanti iš krosnelės ar židinio yra pigesnė. Taigi, į ką reikia atkreipti dėmesį, jog galėtumėme ramiai laukti  tamsiojo ir šaltojo laikotarpio?

     Naujas kūrenimo sezonas prasideda tik tada, kai išvalomas ir patikrinamas kaminas. Tai pirmas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti. Ir geriausia – nedelsiant, nes artėjant speigams, kaminkrėtį, dėl užsakymų gausos, bus vis sunkiau išsikviesti.  Tik ką įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti krosnelę ar židinį, priminsime, kodėl būtina valyti kaminą. Laikui bėgant kaminas iš vidaus apsineša suodžiais, kurie yra degūs, todėl kuo šis sluoksnis ilgiau kaupiasi, tuo didesnė nelaimės tikimybė.

     

    Kaminą būtina valyti ne tik dėl saugumo, bet ir išlaidų – tvarkingas kaminas taupo malkas. Kokį valymo būdą pasirinkti – šepečiais  ar cheminėmis priemonėmis, pasirinkite pasitarę su specialistu.  Bet žinokite, kad pats seniausias ir vis dar patikimiausias būdas yra valymas šepečiu, o cheminio kamino valymo specialiais milteliais nepakanka, jis tik gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, palengvinantį mechaninį valymą.

    Taip pat prieš pradedant naudoti krosnelę ar židinį būtina patikrinti kitus elementus, pavyzdžiui, durelių tarpines ar pakuros vidines detales. Židinio durelės atlieka svarbią funkciją – jos užtikriną atviro židinio saugumą, užtikriną ilgesnį degimą, todėl patiems tarpinių, kurios tvirtina durelių stiklą, keisti nerekomenduotume, nes eksperimentuodami galite ką nors sugadinti. Neatsitiktinai sakoma, kad „skūpus“ moka dvigubai, todėl verčiau investuoti į kokybišką aptarnavimą teikiančius ir gamintojų apmokytus meistrus, turinčius jų žinias liudijančius sertifikatus. Juokauti su ugnimi nevalia, todėl kartą metuose patikėkite savo židinį ar krosnelę profesionalų rankoms.

     

    Beje, ar žinojote, kad dažniausiai visas suodinas ir truputį į nelabąjį panašus kaminkrėtys simbolizuoja ne ką kitą, o laimę? Pasak legendos, vienas kaminkrėtys kažkada išgelbėjo karaliaus gyvybę, tad nuo to laiko, karaliaus nurodymu, kaminkrėtys tapo gerbiama profesija. Taigi, jei kada sutiksite kaminkrėtį, palieskite jo sagą – laimė lydės ištisus metus.