Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Kategorija: Ugnis žiemą

  • Ten, kur gyvena ugnis – Lotus „Living“ krosnelės

    Ten, kur gyvena ugnis – Lotus „Living“ krosnelės

    Lotus „Living“ krosnelės tikriausiai geriausiai perteikia mūsų pačių „Ugnis gyvenimui“ viziją – ugnis šalia, ugnis namams, ugnis širdims. Metalo, baltos, vandens mėlynumo (juoda emalė) ir pilkos spalvos minimalistinės krosnelės atrodo lyg iš pačios gamtos paimtas ir į namus parsineštas ugnies paveikslas. Dizaineriai kūrė šią liniją taip, kad niekas netrukdytų mėgautis ugnies estetika, konstrukcijos lengvos, vis dėlto nepastebėti tarsi išlietų krosnelės formų neįmanoma. Atrodo, jog glotniose ir elegantiškose „Living“ krosnelėse susiliejo geriausia, ką turi gamta ir žmogus.

    Ypatingas šių krosnelių akcentas – atvira niša (pagrindas) malkoms laikyti, o tai reiškia, jog namai visuomet kvepės mišku net tarp kūrenimų. Yra keletas variantų. Galima pasirinkti pilnai arba tik dalinai išbaigtą malkų laikymo sprendimą. Šiuo atveju malkas tiesiog galėsite dėti ant žemės, tai puikiai turėtų žiūrėtis rąstiniuose namuose. Tie, kurie norėtų laikyti malkas nuošaliau (o gal net ir daugiau jų!) Lotus taip pat turi sprendimą, dar drąsesnį ir modernesnį, nes krosnelė tiesiog yra keliama ant pailgo šilumą kaupiančio betoninio suoliuko ant kurio galima ir sėdėti. Beje, krosnelę galima statyti ir be suoliuko, tiesiog ant nedegių grindų arba ant akmens plokštės.

    Aptakios ir blizgančios Lotus „Living“ krosnelės spinduliuoja prabanga. Kaip teigia patys gamintojai ir kas plika akimi matoma, šios krosnelės – tai kažkas visiškai naujo krosnelių dizaino pasaulyje. Tvirta, patvari kontrukcija iš pagrindinės dalies ir pagrindo, spalvos, paviršius – viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Tie, kurie mėgsta modernų architektūrinį stilių, kokybę pagaliau turi galimybę realizuoti savo svajonę – mėgautis stilingiausia kada nors sukurta krosnele.

    Kita vertus, būdama tikrai pastebima „Living“ krosnelė  tuo pačiu yra tokia paprasta ir nekaprizinga, jog tiks prie bet kokio namų interjero ir puikiai į jį įsilies. Visose šios linijos krosnelėse įmontuotas dvigubas stiklas, o puiki izoliacija užtikrina dar efektyvesnį degimą. Rankenėlė – dar vienas labai svarbus krosnelės elementas, o „Living“ krosnelėse kaip niekad subtiliai paslėpta. Taigi, panašu, kad architekto Kaare Sølvsten sukurta krosnelė daugiau nei pasiteisino ir meta didelį iššūkį krosnelių dizaino tendencijoms.

  • Spalvoto akmens Lotus „Sola“ krosnelės Jūsų namams

    Spalvoto akmens Lotus „Sola“ krosnelės Jūsų namams

    „Lotus“ gamintojas pristato naujas „Sola“ spalvoto akmens krosneles, kurios, kaip ir visos šio gamintojo krosnelės – kurtos skrupulingai ir taip, jog būtų ilgaamžės. Šios spalvoto akmens krosnelės atveria nesuskaičiuojamas galimybes sukurti unikalų ir individualų namų stilių. Vienintelės ribos – tai tik baimė improvizuoti, nes „Lotus“ suteikia visišką laisvę sukurti savo krosnelę pasirenkant norimą spalvą iš įvairiausių juodos, pilkos, smėlio, rudos spalvos atspalvių.

    Dažnai perkant daiktą nutinka taip, kad lyg ir viskas gerai,  ir funkcionalu, ir forma tinkama, bet, pavyzdžiui, nėra galimybės pasirinkti spalvos. „Lotus“ išsprendė šią problemą suteikdami galimybę pirkėjams patiems pasirinkti, kokios spalvos krosnelės jie nori. Ir tai daugiau nei suprantama, juk krosnelė dažniausiai būna statoma jau įrengtuose namuose, matomoje vietoje, tad jos stilius neabejotinai turi susišaukti su bendru erdvės interjeru. O tai galėtų virsti galvos skausmu, jei ne spalvos pasirinkimo galimybė.

     

    „Sola“ serijos plonose ir elegantiškose krosnelėse gamintojai derina švarumo ir modernumo įspūdį kuriantį plieną  ir muilo akmenį (dar vadinamą steatitu). Muilo akmuo ne tik išskiria šias krosneles iš kitų dizaino prasme, bet ir atlieka papildomą funkciją. Muilo akmuo puikiai sugeria šilumą, kurią paskui iš lėto palaipsniui išspinduliuoja į aplinką. Daugiau apie šį akmenį galite rasti anksteniame mūsų straipsnyje „Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens“.


    Ir, žinoma, kaip gi be dar vienos medžiagos – stiklo, kuris leidžia mums gėrėtis liepsna. Kuo didesnis stiklas, tuo daugiau malonumo ją stebėti. Lotus „Sola“ serijos išskirtinumas – speciali nekaistanti rankenėlė, tad pirštines darant dureles galite pamiršti. Gamintojas taip pat siūlo keletą dydžio variacijų –  aukštesnių krosnelių („Sola MST“, „Sola M Indian Night“) erdvesniems namams ir mažesnių („Sola“, „Sola S“, „Sola Sand“, „Sola Wenge“, „Sola Indian Night“) tiems, kurie įsikūrę ankštesniuose apartamentuose.

  • Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Visai neseniai rašėme apie naujovę piknikų mėgėjams ir sveiko gyvenimo puoselėtojams – muilo akmens kepsnines. Šį kartą į šį ekologišką akmenį pažvelgsime kitu kampu. Muilo akmuo (dar vadinamas ugnies akmeniu) dėl itin gero šiluminio laidumo,  unikalių savybių sugerti šilumą ir atsparumo aukštai temperatūrai, pradėtas naudoti gaminant krosneles, o konkrečiai – kaip pilna arba dalinė apdaila. Kaip netrukus pamatysite, muilo akmuo krosnelėse atlieka keletą funkcijų: kaupia šilumą, vadinasi šildo aplinką, teigiamai veikia sveikatą ir gali būti įdomi interjero detalė.

     

    Didžiausias muilo akmens privalumas tas, kad jis, sukaupęs šilumą, ją skleidžia net tuomet, kai krosnelės ar židinio ugnis atvėsta. Būtent šį savybė ir leidžia pasiekti aukščiausius krosnelių su pilna arba daline muilo akmens apdaila efektyvumo rodiklius ir nenuginčijamą taupumą naudojant kurą. Juk krosnelė ilgiau spinduliuoja šilumą į išorę, tuo mažiau sunaudojame malkų, taigi, ir tausojame savo bei gamtos išteklius – mišką.

     

    Muilo akmens apdailos krosnelės yra perkamos ne tik dėl gerų techninių savybių, bet ir išskirtinio dizaino. Krosnelės, kurios matote paveikslėliuose patrauklios tuo, kad yra neaukštos, cilindro formos, nei per didelės, nei per mažos. Tačiau, jei turite didesnes erdves, gamintojai siūlo ir didesnių išmatavimų variantus, kaip matote pastraipos apačioje. Be to, visos šios krosnelės turi ypatingo plonumo (bet tikrai saugias) dureles iš stiklo, kurios leidžia stebėti ugnį be jokių trukdžių.

    Muilo akmuo būna šviesus (kasamas Suomijos kalnuose) ir tamsus (išgaunamas Indijoje). Tamsus akmuo atsieina brangiau, nes jis rečiau randamas gamtoje. Didesni kaštai atitinkamai daro įtaką ir bendrai krosnelės kainai, todėl neretai perkama pigesnės apdailos krosnelė, bet su muilo akmens plokšte ant viršaus. Toks sprendimas žiūrisi ne mažiau įdomiau – blizgaus paviršiaus ketaus krosnelės paviršius puikiai dera su akmens mase – ir yra toks pat efektyvus.

  • Poilsis kalnuose su židiniu

    Poilsis kalnuose su židiniu

    Pavasaris – metas, kai kalnų ar laukinės gamtos mylėtojai leidžiasi į keliones, kurios, praėjus sezonui, būna gerokai pigesnės, o be to, kurortai nebūna taip apgulti, kaip sezono įkarštyje. Priklausomai nuo pomėgių, vieni poilsiautojai renkasi atokesnes ir atšiauresnes vietas, kur stūksos tik jų vienų kalnų trobelė, o kiti -pirmenybę teikia „civilizacijai“, pavyzdžiui, kalnų kaimeliui, kur jie bus daugiau ar mažiau apsupti kitų žmonių ir pramogų. Ir vienu, ir kitu atveju, šie namukai turės vienintelį (jei vieta nuošalesnė) arba papildomą šilumos šaltinį – židinį ar krosnelę.

     

    Besidairydami tobulos vietos atostogoms pastebėjome, kad dauguma tokių trobelių būna medinės, mažais langais, todėl – jei ne židinys ir krosnis – tokios vietos atrodytų kiek slegiančios ir niūrokos. Išimtis -šiuolaikinės,  šiame dešimtmetyje pastatytos sodybos, kurios gerokai šviesesnės už anksčiau statytas, net jei joms suręsti buvo naudojami tie patys rąstai ir akmenys. Žinoma, yra ir visiškai modernių variantų, kuomet namelis turi milžiniškus langus pro kuriuos matyti visos apylinkės. Tačiau net ir tokiu atveju – židinys ir krosnis yra neatskiriama interjero dalis.

    Tai rodo, kad ugnis ne tik užpildo erdves šiluma ir šviesa, bet yra ir neatsiejama poilsio dalis.  Panašu, kad ugnis veikia beveik visas mūsų jusles – regą, klausą, lytėjimą ir uoslę. Žiūrėjimas į ugnį (rega), malkų spragsėjimo klausymasis (klausa), degančių malkų kvapas (uoslė), sklindanti šiluma, kurią jaučia oda (lytėjimas) atpalaiduoja visus kūno raumenis ir mažina nervinę įtampą. Vadinasi, ilsėdamiesi vietoje, kurioje yra židinys arba krosnis – saugote save nuo ligų, kurias sukelia stresas ir fizinis bei psichologinis išsekimas.

    Teigiamą ugnies poveikį dar labiau sustiprina malkos. Paprastai tokiose kalnų trobelėse kiekvienas laisvesnis kampas lauke ir namo viduje būna išnaudojamas malkoms laikyti.  Jų skleidžiamas natūralus miško kvapas taip pat šalina nerimą ir valo kvėpavimo takus. Kaip, beje,  ir mintis – juk juslės labai stipriai susijusios su mūsų jausmais ir sielos gyvenimu. Taigi, raskite laiko ir pasirūpinkite savo poilsiu. Tai nebūtinai turi būti kalnų sodyba – židinį ir krosnelę galima įsirengti ir savo namuose.

  • Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Galimybė „reguliuoti“ šilumą, o kartu ir planuoti jai skiriamas išlaidas, yra didelis pranašumas visais metų laikais. Pavasarį – taipogi, nes oro temperatūra yra nepastovi, šiltas dienas keičia šaltos, o rytai ir vakarai dar būna pakankamai vėsūs. Krosnelė ar židinys namuose tokiu atveju yra pats optimaliausias sprendimas. Juolab, kad tai natūralūs, fizinį ir psichologinį komfortą garantuojantys šilumos šaltiniai, be to, vieni draugiškiausių aplinkai – malkoms degant išsiskirianti šiluma panaudojama beveik 100 procentų.

    Beje, šildymasis krosnele ar židiniu patrauklus ir tuo, kad, lyginant su centriniu šildymu, jų šiluma namuose pasiskirsto tolygiai ir laikosi ilgiau. Ypač šia savybe pasižymi akumuliaciniu principu veikiančios krosnys. Kitaip nei konvekcinės krosnelės, kurios dėl  dvigubo korpuso sienelių greičiau įkaista, bet ir greičiau atvėsta, akumuliacinių krosnių masė, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą, kaista inertiškai ir tolygiai, o paskui taip pat  lėtai ir palaipsniui vėsta.

    Vienintelis akumuliaciniu principu veikiančių krosnių minusas buvo jų iki kelių tonų siekiantis dydis, tačiau šiuo metu yra sukurtų tokių akumuliacinių krosnių, kurios sveria tik 1000 kg ir kurios yra tikras išsigelbėjimas mažų erdvių šeimininkams. Dėl savo ypatingos – modulinės – sistemos šios krosnys išskiria ne ką mažiau šilumos nei jos sunkiasvorės pirmtakės. Paslaptis slypi karkase, kuris yra surenkamas iš specialiai sumodeliuotų tuščiavidurių detalių. Būtent šis sprendimas leidžia ugniai tiesiogiai kaitinti kiekvieną karkaso elementą, kuris vėliau vėsdamas spinduliuoja kaitrą į išorę.

    Šios modulinės krosnys turi ir kitą pavadinimą – „akumuliacinės krosnys iš šamoto“ arba „šamoto keramikos krosnys“, nes ką šių krosnių karkaso dalys (primenančios lego žaidimo detales) yra pagamintos iš šamoto keramikos, kuri specialiai naudojama krosnims dėl itin aukšto šilumos laidumo ir atsparumo ugniai.  Beje, keramika šiose modulinėse akumuliacinėse krosnyse naudoja ne tik vidinėms dalims, bet ir apdailai. Kaip iš šamoto keramika, taip ir keramikinės plytelės, dar labiau sustiprina akumuliaciją krosnyje ir padeda kaupti šilumą, kuri skleidžiasi net kelias paras.

    Be visa ko, keraminių plytelių apdaila vėl madinga ir vilioja savo  spalvų, raštų, formų įvairove, tad kiekvienas ras sprendimą, kaip integruoti šią krosnį į jau esamą ar dar tik kuriamą namų interjero stilių. Taigi, modulinės akumuliacinės krosnys yra ilgai laukta naujiena ir išeitis tiems, kurie ieškojo alternatyvos – stilingo, funkcionalaus ir taupaus šilumos šaltinio namams.

  • Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Praėjusiame straipsnyje supažindinome Jus su ugnies vaidmeniu per Užgavėnes. O kaip gi ši žiemos ir pavasario sandūros šventė be blynų. Buvome nusprendę pateikti patį tą tikriausią ir gardžiausią receptą, tačiau pasimetėme įvairovėje ir kuo toliau gilinomės, tuo kiekvienos šeimininkės blynai rodėsi gardeni už kitos ir taip be galo be krašto. Nusprendę, kad Jūs ir taip žinote tą paslaptingąjį ingridientą, kuris kiekvieną Jūsų blyną pavers skaniausiu pasaulyje, pasidomėjome kitais dalykais – kiek blynams metų, kuo skiriasi blynas nuo blynelio ir kaip senovėje blynus šeimininkės kepdavo.

    Manoma, kad blynai pradėti kepti dar lietuviams pagonimis esant. Panašu, kad savo forma ir karštumu blynai asocijuodavosi su saule, todėl jie turėjo būti kepami dideli ir turėti rausvą atspalvį. Tikėtina, kad senovėje, kaip beje ir šiandien, blynai buvo kepami per ypatingas šventes ir buvo vienas iš apeiginių sakralinių valgių. Šaltiniai byloja, kad iš pradžių jie buvo ruošiami ant įkaitintų akmenų, o atsiradus krosnims, – ant skardų ar lentų.

    Beje, straipsnyje prieš tai užsiminėme, kad anglai turi paprotį organizuoti blynų bėgtynes, kurių metu šeimininkės bėga su keptuvėmis rankose ir tuo pačiu „mėto“ jose blynus. Pasirodo, kad toks blynų mėtymas yra labai senas paprotys išlikęs dar nuo baltų laikų. Taip esą žmogus aukoja blyną Saulei ir prašo jos, kad ji savo šiluma, kuo greičiau išgintų Žiemą iš Žemės. Bylojama, kad Lietuvoje netgi būta tradicijos per Užgavėnes medį papuošti blynais, o vėliau – net ir sklindžiais.

    Kaip paruošti keptuvę ir krosnį

    Taigi, blynas yra tuomet blynu, kuomet jis kepamas per visą keptuvės dydį, yra ne mažesnis nei 2 cm storio ir apskrudinamas iš abiejų pusių. Geriausiai blynai iškepa ketinėse keptuvėse, tik jų jokiu būdu negalima plauti. Valoma taip – į įkaitintą keptuvę reikia įberti druskos, pakaitinti minutę kitą, tada švariai išvalyti ir patepti dugną aliejumi ar kokiais kitais riebalais. Be šito – blynų kepimas iš šventė gali virsti tikru galvos skausmu šeimininkei.

    Jei turite galimybę, pabandykite blynus iškepti krosnyje. Tam, kad blynai keptų iš abiejų pusių – padėkite keptuvę ant žarijų, ištrauktų arčiau krosnies durelių iš besikurenančios krosnies. Keptuvė kais ir nuo žarijų, ir nuo krosnies liepsnos. Turint krosnį, blynus be visa ko dar galima pašutinti – pertepus sviestu arba grietine, sudėti vieną ant kito ir trumpam palaikyti.  Beje, taip patroškinti galima ir šiuolaikinėse orkaitėse arba konvekcinėse krosnyse.

    Blynai – tik iš grikinių miltų ir su padažu

    Kaip senovėje, taip ir šiandien, šeimininkės blynus gali kepti iš įvairiausių miltų. Populiariausi nūdien yra kvietiniai, bet blynus galima maišyti iš avižinių, ruginių, miežinių, žirninių, grikinių miltų. Pasirodo, kad pastarieji yra tie patys pačiausi, nes iš jų blynai  būna patys putliausi ir minkščiausi. Ir pabaigai. Ar žinojote, kaip yra valgomi tikrieji blynai? Ogi blynai imami į ranką, atsilaužiami arba susukami ir valgomi prieš tai būtinai padažius į padažą. Gardaus!

    Parengta remiantis V. Sako knygos „Lietuvos kulinarijos paveldas“ ištraukomis.

  • Ugnis Užgavėnių ir Pelenų dienos tradicijose

    Ugnis Užgavėnių ir Pelenų dienos tradicijose

    Kovo 1 d. minėsime paskutinę žiemos šventę – Užgavėnes.  Užgavėnės, anksčiau Lietuvoje vadintos Ragučio švente, skirtos pavasariui prisišaukti. Kadaise buvęs išskirtinai pagoniškas, šiandien Užgavėnių paprotys tvirtai siejamas  ir su krikščionybe, t. y.  iš karto po Užgavėnių prasideda rimties ir pasninkavimo metas – Gavėnia, trunkanti iki pat Velykų. Tiesa, Užgavėnės yra švenčiamos ne tik Lietuvoje, tad dairysimės ne tik  po savo, bet ir kitų šalių kiemus.

    Nuotrauka E. Ovčarenko

     Pagrindinis šventės elementas – vaikštinėjimas po kaimą persirengus ir prisidengus mitines būtybes, gyvulius, paukščius ar „žydus“, „čigonus“ vaizduojančiomis kaukėmis (žiemos demonų įvaizdis) būdingas daugumai Europos šalių – Vokietijai, Rusijai, Čekijai, Jungtinei Karalystei (čia garsios blynų lenktynės). Tuo tarpu Lašininio ir Kanapinio kova bei su ugnies tradicija susijęs Morės deginimas yra retesnis.  Ji, simbolizuojanti vaisingumo dievybę,  ant laužo buvo deginama įsivaizduojant, kad taip bus sunaikinamas joje glūdintis blogis (ir žiema).

    Nuotrauka E. Lukošiaus

    Kita vertus, tikėta, kad Morė atgimsta ir kad pelenai, likę po iškamšos sudeginimo, jau yra teigiami, „apvalyti ugnies“, tad jais būdavo barstomi laukai, manant, kad tuomet bus derlingesnė žemė. Įdomu tai, kad sekančią dieną, vadinamą Pelenų diena, tradicijos ir toliau būdavo susijusios su ugnimi, tik tais pagoniškais laikais būdavo garbinama jau kita dievybė – Gabija ir atliekami ritualai prie namų židinio, kuriais buvo siekiama apsaugoti namus nuo gaisrų. 

    Nuotrauka lrytas.lt

    Kaip ir dauguma kalendorinių švenčių, Užgavėnės turi ne tik apeigas, bet ir maisto papročius.  Kažkada pagrindiniu patiekalu Lietuvoje buvo riebus šiupinys, na, o šiandien šios šventės dauguma Europos šalių neįsivaizduoja be blynų  (rečiau – pyragų). Beje, jei varysite lauk žiemą pagal lietuviškas tradicijas, nepamirškite dar dviejų svarbių dalykų – Užgavėnių dieną nevalia dirbti, nes galima prisišaukti bėdą, ir tai yra paskutinė diena, kai galima iš peties prisivalgyti, prieš Gavėnią.

    Žiema žiema šliūkšt iš kiema!

  • Ar tikrai ugningai reiškia aistringai?

    Ar tikrai ugningai reiškia aistringai?

    „Meilė kaip ugnis – nekurstoma gęsta“  – vienas iš dažniausių liaudies frazeologizmų, kuris skamba kaip receptas  norintiesiems išsaugoti aistringus santykius poroje ir šeimoje. Artėjant Šv.Valentino dienai leidomės į paieškas, kokių dar tautoje posakių esama. O jos tikrai buvo vaisingos, nes atskleidė, jog ugnies ir židinio sąsajos su meile ir aistra tėra nedidelė dalis, ir kad turėti reikalų su židiniu ar ugnimi ne visuomet reiškia teigiama, o, pavyzdžiui, ir gėdą, greitumą, darbštumą ar netikėtą pradingimą.Taigi, ko dar galima prisišaukti židinį ar ugnį bekurstant?

     

    Neretai ugnis visai nereiškia aistros, o atvirkščiai – išbandymus, pavyzdžiui: „aš dėl tavęs galėčiau ugnį ir vandenį pereiti” byloja apie kalbančiojo pasiryžimą viską dėl artimojo padaryti, o  „į ugnį eiti”, vadinasi, savo noru ryžtis sunkumams. O kur dar frazeologizmai kaip „ugnimi spjaudytis“, „ugnimi spirti“, „ugnį užkurti”, kurie reiškia piktai kalbėti, burnoti ir vaidus kelti. Tačiau kontraversiškiausiai skamba frazeologizmas „liko prie ugnies“, kuris reiškia, kad mergina neištekėjo.

    Taigi, ne visuomet ugnies simbolis byloja apie aistrą ir meilę. Kita vertus, tokia frazeologizmų įvairovė rodo, kad žmogaus gyvenime ugnis buvo ypatingai svarbi ir lydėjo kiekviename žingsnyje. Iš čia ir įvairiausi papročiai, prietarai bei ką tik aptarti posakiai. Kaip ten bebūtų, pati iš esmės ugnis turi daugiau teigiamo nei neigiamo ir viskas priklauso nuo ja besirūpinančio žmogaus – tinkamai prižiūrimas židinys yra tikrų tikriausia palaima kiekvienam ir įsimylėjėlių dieną, ir visus metus.

     

    Kaip matote, apie ugnį ir židinius galime kalbėti ir kalbėti, todėl kviečiame pratęsti pokalbius užsukus į mūsų salonus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Visų, kurie parduotuvės konsultantui pasakys stebuklingą raktažodį „Aš gyvenu su ugnimi“, laukia netikėta saldi ir šilta staigmena. O jei nuspręsite įsigyti krosnelę ar židinį, pasiūlysime asmenines nuolaidas. Kokias? Prisiminkite, kad ugnis visuomet susijusi su prasmėmis „daug“, „stipriai“, „greitai“!

    Mūsų adresus rasite čia. Laukiame Jūsų!

  • Židinio šiluma – ir kūnui, ir sielai

    Židinio šiluma – ir kūnui, ir sielai

    Sausis  –  vienas iš emociškai sunkiausių mėnesių metuose. Bent jau taip tvirtina psichologai. Šventinis šurmulys praėjo, tad stojusi tyla dar ryškesnė ir skausmingesnė. Dovanoms išleista daugiau nei planuota, o gauta mažiau nei tikėtasi. Pažadai, kuriuos davėme sau arba kitiems Naujųjų Metų naktį  –  netesėti, todėl dažną ima kankinti kaltės jausmas. O kur dar viską stingdantis šaltis…  Natūralu, kad tokiu metu žmogų užplūsta slogios mintys ir neviltis.

     

    Ir mes galvojame, kad nupuošus šventines egles ir nuėmus visas lemputes, tiek mieste, tiek namuose pasidarė niūriau, o pavasario šilumos ir šviesos, atrodo, dar teks laukti ilgokai. Štai kodėl, mūsų nuomone, tokiu metų laiku taip pravartu savo namuose turėti židinį arba krosnį. Užkūrus viena ar kita tyla būna švelnesnė  –  lyg ugnis ką šnibždėtų ir šiuo meditaciniu šiugždesiu užsipildytų visos namų erdvės.

    Šiluma, kuri sklinda iš židinio ar krosnelės, juk irgi kitokia. Nė nepalyginsi su ta, kurią skleidžia radiatorius. Toji, kuri gimsta degant malkoms, šildo ne tik erdves, bet ir sielą. Židinio šviesa taip pat gerokai  jaukesnė ir švelnesnė nei toji, kurią išskiria elektros lemputė. Net šešėliai, kurie nusidriekia per kambarį  –  ne tokie tamsūs ir baugūs. Tiesą sakant, jau vien pagalvojus apie židinį ar krosnelę, nerimas slūgsta.

     

    Vis dėlto, neretai žmonės, net ir suvokdami visokeriopą naudą, dvejoja ir atidėlioja apsilankymą krosnių ar židinių parduotuvėje turėdami išankstinę nuomonę, kad išsirinkti krosnį ar židinį yra sudėtinga ir tai ilgai trunkantis procesas. Tai netiesa, jei kiekviename žingsnyje jums padeda profesionalas, o dar tiksliau  – profesionalų komanda. Židinio ar krosnies įsigijimas yra ilgalaikė investicija, tad ilgametė patirtis šioje srityje yra didelis privalumas ir pardavėjui, ir gamintojui.

    Beveik 20 metų kasdien gyvename tik ugnimi ir nėra didesnio džiaugsmo nei pasidalinti žiniomis, kurias sukaupėme per šitiek laiko. Dar smagiau matyti, kaip tai, kuo tikime, iš tiesų keičia žmonių kasdienybę. Ir mes nekalbame tik apie finansinę pusę, jog šildytis krosnimi kur kas efektyviau ir ekonomiškiau, o labiau apie tuos dalykus, kurie nenuperkami ir nepamatuojami.

  • Apie židinių tradicijas Japonijoje

    Apie židinių tradicijas Japonijoje

    Šį kartą norime Jums papasakoti apie židinių tradicijas Tekančios saulės šalyje. Apskritai Japonija turi kažkokią magišką trauką – galbūt todėl, kad ilgą laiką japonai buvo griežtai atsitvėrę nuo smalsuolių. Tačiau šiandien japoniškos kultūros ženklų matome vis daugiau ir daugiau: namų interjere ir eksterjere (pavyzdžiui, garsieji japoniški sodai), jau neįsivaizduojame didesnio miesto be suši restorano, Dzen Budizmą išpažįstančios bendruomenės ar japoniškos medicinos centrų, kuri, kaip tikima, garantuoja energiją ir puikią nuotaiką. Japonija – mitų, tradicijų, bet kartu ir paslaptingai paprastų išradimų, kurie savo funkcionalumu stebina eilinį europietį, šalis. Štai kodėl Japonija patraukė mūsų akį ir – nenuvylė. Supažindiname Jus su tuo, kaip šildėsi ir šildosi Japonijos gyventojai.

     

    Irori – tradicinis atviras japoniškas židinys, kuris paprastai buvo įrengiamas viduryje kambario. Neįsivaizduojama, kaip japonai sugebėdavo savo tokius degius medinius namus apsaugoti nuo gaisro, tačiau tai tikriausia tiesa – viduryje gyvenamojo kambario buvo iškasamas medžio juosiamas taisyklingas stačiakampis ar kvadratas su smėliu, o jame – atvira liepsna degančios arba smilkstančios malkos, kurios, nepatikėsite, buvo paliekamos ir per naktį. Irori buvo skirtas maisto gamybai (kepimui, virimui), apšvietimui bei, žinoma, šildymui. Taip pat nuolat rusenančios malkos „džiovindavo” rūbus ir sausindavo orą namuose, taip apsaugodamos medines namo sienas nuo puvimo. Galbūt čia ir slypi senųjų šių namų ilgaamžiškumo paslaptis, nes Japonijoje yra medinių namų, kurie atlaikė net 1000 metų.

    Indai, kuriuose buvo ruošiamas maistas, kabėdavo ant specialios svirties su grandine ar kabliu, kuris/kuri būdavo pritvirtinti prie lubų. Kartais šeimininkės virš irori pakabindavo ir specialų rėmą žuviai, daržovėms ar vaisiams džiovinti. Įdomu tai, kad svirties gale būdavo specialus žuvies formos įrankis (jap. jizaikagi), kuris padėdavo saugiai reguliuoti kabančio puodo ar keptuvės aukštį. Žuvies simbolis pasirinktas neatsitiktinai. Tikima, kad žuvis, kaip vandens stichijos atstovas, saugo nuo gaisrų. Be to, žuvis neturi vokų, tad niekada neužmerkia akių ir gali būdrauti.

     

    Iš pat pradžių, irori buvo naudojamos malkos, tik kiek vėliau pereita prie anglių. Senovėje žmonės nulūžusias šakas ir lapus galėjo rinkti laisvai. Įdomu tai, kad norint nukirsti medį, reikėjo leidimo, bet iš esmės, šakų ir lapų kūrenimui pakakdavo.  Deja, ne anglims, tad anglių naudojimas irori kūrenimui būdingas vėlesniems laikams. Beje, anglys gerokai palengvino kaimo gyvenimą, nes jos buvo kur kas saugesnis sprendimas, be to, nuo jų mažiau  aprūkdavo sienos.  Vis dėlto, atsiradus elektriniams prietaisams, irori kaip tradicinis laužas Japonijoje pradėjo nykti.

    Šis procesas turėjo ir neigiamų pasekmių, nes laužas Japonijoje, kaip ir kitose šalyse, buvo ne tik vieta pavalgyti ir atsigerti, bet ir hierarchijos atskleidimo, šeimos susibūrimo vieta bei stabilumo simbolis. Iš dalies irori funkcijas šiandien atlieka katatsu – šildomas stalas. Žinome, kad Japonijai būdingos šaltos žiemos,  o namai nepasižymi puikia izoliacija. Taigi, sėdėti ant tatami kilimėlių parietus kojas ne taip jau malonu, kai šalta ir, ypač, kai tradiciškai šie pasisėdėjimai užtrunka ganėtinai ilgai. Kotatsu mintis iš tiesų labai paprasta – jį sudaro žemas medinis stalas, po juo pritvirtintas elektrinis šildytuvas ir viską dengianti antklodė.

     

    Parengta pagal https://tokyobling.wordpress.com/