Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: gaisras

  • Pažintis su gaisru: kilmė ir pavojai

    Pažintis su gaisru: kilmė ir pavojai

    Ar žinojote, kad žmogus yra vienintelė būtybė žemėje, kuri naudojasi ugnimi? Šis ypatingas ryšys kuria daugybę įdomių sąlyčių ir prasmių. Viena vertus, ugnis yra vienas iš pirmapradžių elementų, apskritai nulėmusių žemės atsiradimą ir yra tai, kas įgalina mus gyventi. Kita vertus, ugnis yra galinga griaunanti jėga, tuomet, kai jos negalime valdyti. Ugnį mes valdome tuomet, kai naudojame ją žemės ūkyje, pramonėje, kitose srityse. Tuomet, kai ugnis kelia grėsmę ir gamtai, ir žmogui, dažniausiai ji turi savo pavadinimą –  gaisras.

     

    Gaisras patalpoje skirstomas į pradinį, vietinį, trečiosios stadijos ir dūminį sprogimą. Pradinis gaisras prasideda užsidegus degioms medžiagoms ir, liepsnai plintant, paprastai trunka apie 4 minutes. Nepamirškite, kad nuo maždaug 5 minutės pavojingų dujų koncentracija patalpoje tampa pavojinga gyvybei. Neužgesintas pradinis gaisras pereina į vadinamą vietinį gaisrą, kuris trunka iki maždaug 9 minutės. Vietinio gaisro metu bendra temperatūra pakyla net 500–600 laipsnių, kol trečiojoje stadijoje perauga net iki 1000 laipsnių.

     

    Prieš prasidedant dūminiam sprogimui ugnies plitimo greitis paprastai būna apie 10 metrų per minutę. Įsivaizduokite, kaip greitai plinta ši griaunanti stichija. Jeigu šioje stadijoje ugnies gaisrininkams nepavyksta sustabdyti, yra labai didelė tikimybė, kad į patalpą patekus papildomam orui įvyks sprogimas. Jo požymiai yra tamsūs juodos ar geltonos spalvos dūmai. Išvydę juos, įsitikinkite, kad esate saugiu atstumu nuo gaisro židinio.

     Mūsų rekomendacija būtų patiems bandyti gesinti tik tą gaisrą, kuris gali būti užgesinamas gesintuvu, vandeniu, užmetus audeklą, pavyzdžiui, degantį buities ir namų apyvokos daiktą. Tik turime įspėti, kad net ir pradinis gaisras yra pavojingas žmonėms dėl išskiriamų nuodingų dujų. Na, o vidutinio stiprumo gaisrus, tokius, kaip patalpos, patikėkite gaisrininkams. Jeigu dega jūsų butas praneškite Bendrajam pagalbos centrui tel. 112, negelbėkite savo turto, o išeikite iš buto, uždarykite duris (neužrakinkite) ir pasitikite atvykstančius ugniagesius.

  • Pagrindinės taisyklės turintiems židinį, krosnį ar krosnelę

    Pagrindinės taisyklės turintiems židinį, krosnį ar krosnelę

    Mums Jūsų saugumas yra pats svarbiausias. Prieš parduodami židinį, krosnį ar krosnelę mes visada primename apie saugų elgesį ir ką būtina įsidėmėti. Vis dėlto, per laiką dalykai užsimiršta, tad nusprendėme dar kartą priminti, kodėl netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti. Skirkite kelias minutes ir pasitikrinkite, ar tikrai vadovaujatės šiomis pagrindinėmis taisyklėmis.

    Pirmoji taisyklė – neperkaitinkite krosnių, židinių ar krosnelių ir nelaikykite arti malkų bei kitų degių medžiagų. Atminkite, kad bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Taip pat suprantame, kad kartais kyla pagunda pasinaudoti ir padžiauti skalbinius ant šiltos krosnies, krosnelės ar židinio. Vis dėlto, taip elgdamiesi pažeidžiate esmines saugumo taisykles.

    Antra taisyklė – nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kuriame kūrenasi krosnis, židinys ar krosnelė ir šiukštu nenaudokite lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) joms pakurti. Tai bene pavojingiausia, ką galite padaryti.


    Trečia taisyklė – nepalikite ugnies be priežiūros. Jeigu turite mažamečių vaikų arba gyvūnų, nepalikite jų vienų kambaryje, kuriame stovi krosnelė, židinys ar krosnis. Geriausia, jei pasirūpinsite specialiais užtvarais, kurie tikrai sumažins riziką, jog tiek vaikai, tiek gyvūnai neatsargiai pasielgs su ugnimi.

    Ketvirta taisyklė. Įsivaizduojame, kaip malonu snūduriuoti prie besikūrenančios krosnies, židinio ar krosnelės. Vis dėlto, užgesinkite ugnį ne vėliau kaip prieš dvi valandas prieš eidami miegoti arba prieš palikdami namus. Baigę kūrenti krosnį, įsitikinkite, kad kuras visiškai sudegęs. Anksčiau laiko uždarę kaištį, galite apsinuodyti smalkėmis.

     

    Penkta taisyklė. Atvira ugnis visada žiūrisi ir klausosi smagiau. Vis dėlto, nepalikite atvirų durelių, jei nors ir trumpam ketinate išeiti iš kambario. O net ir Jums esant, dureles atidarykite tik tuo atveju, jei esate tikras, kad Jūsų grindys ne iš degių medžiagų. Dar geriau, jeigu pasirūpinsite skardos lakštu arba apsauginiais stiklais, kurie neturėtų būti mažesni ne 50×70 cm. Pasirūpinkite savo ir savo šeimos saugumu!

  • Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Kaip artėjant šalčiams ruošiamės keisti automobilio padangas, taip prieš šaltąjį sezoną turime pasirūpinti ir židiniu, krosnele. Tik tvarkinga krosnelė ar židinys yra saugi kūrentis ir šildytis. Sinoptikų duomenimis, ši žiema bus šalčiausia per  100 šimtų metų, todėl užklupsiantiems speigams reikia būti pasirengus ir galvoti apie tai jau dabar. Be to, prognozuojama, kad šalčiai pasitrauks tik balandį, o tai reiškia, kad laukia ilgas šildymo sezonas. Žinia, kad centrinio šildymo kainos baugina visus, o norisi priminti, kad šiluma sklindanti iš krosnelės ar židinio yra pigesnė. Taigi, į ką reikia atkreipti dėmesį, jog galėtumėme ramiai laukti  tamsiojo ir šaltojo laikotarpio?

     Naujas kūrenimo sezonas prasideda tik tada, kai išvalomas ir patikrinamas kaminas. Tai pirmas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti. Ir geriausia – nedelsiant, nes artėjant speigams, kaminkrėtį, dėl užsakymų gausos, bus vis sunkiau išsikviesti.  Tik ką įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti krosnelę ar židinį, priminsime, kodėl būtina valyti kaminą. Laikui bėgant kaminas iš vidaus apsineša suodžiais, kurie yra degūs, todėl kuo šis sluoksnis ilgiau kaupiasi, tuo didesnė nelaimės tikimybė.

     

    Kaminą būtina valyti ne tik dėl saugumo, bet ir išlaidų – tvarkingas kaminas taupo malkas. Kokį valymo būdą pasirinkti – šepečiais  ar cheminėmis priemonėmis, pasirinkite pasitarę su specialistu.  Bet žinokite, kad pats seniausias ir vis dar patikimiausias būdas yra valymas šepečiu, o cheminio kamino valymo specialiais milteliais nepakanka, jis tik gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, palengvinantį mechaninį valymą.

    Taip pat prieš pradedant naudoti krosnelę ar židinį būtina patikrinti kitus elementus, pavyzdžiui, durelių tarpines ar pakuros vidines detales. Židinio durelės atlieka svarbią funkciją – jos užtikriną atviro židinio saugumą, užtikriną ilgesnį degimą, todėl patiems tarpinių, kurios tvirtina durelių stiklą, keisti nerekomenduotume, nes eksperimentuodami galite ką nors sugadinti. Neatsitiktinai sakoma, kad „skūpus“ moka dvigubai, todėl verčiau investuoti į kokybišką aptarnavimą teikiančius ir gamintojų apmokytus meistrus, turinčius jų žinias liudijančius sertifikatus. Juokauti su ugnimi nevalia, todėl kartą metuose patikėkite savo židinį ar krosnelę profesionalų rankoms.

     

    Beje, ar žinojote, kad dažniausiai visas suodinas ir truputį į nelabąjį panašus kaminkrėtys simbolizuoja ne ką kitą, o laimę? Pasak legendos, vienas kaminkrėtys kažkada išgelbėjo karaliaus gyvybę, tad nuo to laiko, karaliaus nurodymu, kaminkrėtys tapo gerbiama profesija. Taigi, jei kada sutiksite kaminkrėtį, palieskite jo sagą – laimė lydės ištisus metus.

  • Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Praėjusiame savo straipsnyje apie saugią krosnelės ir židinio ugnį (žr. „Saugi krosnelės ar židinio ugnis”) pasižadėjome parašyti plačiau apie kaminus, nes jie yra dažniausia priežastis, kodėl nuo gaisro nukenčia būstas. Patys savaime kaminai nėra nelaimės priežastis, o tik tie, kurie yra netvarkingi, nevalomi arba netinkamai išvalyti. Kaip teigia gaisrininkai, kaminas yra pats pavojingiausias kieto kuro krosnių elementas. Tai silpnoji krosnių vieta, nes ten kaupiasi suodžiai ir kitos dervos. Taip pat neretai kaminas būna netinkamai įrengiamas statybų metu.

     

    Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 11255 gaisrai. Palyginę gaisrų priežastis galime pamatyti, kiek jų kyla dėl neprižiūrimų krosnių ir židinių. Taigi, pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,1 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Bendrame kontekste aštuoni procentai – nemaža dalis, kurią tikrai galime sumažinti, jei žinosime, kaip apsisaugoti  nuo tokių gaisrų ir ką daryti jiems kilus.

    Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl kamine kyla suodžių gaisras. Intensyvaus degimo metu kreozoto liepsnos temperatūra būna maždaug apie 1000-1800 laipsnių celsijaus. Tai labai pavojingas reiškinys – akmuo akmens vatos gamybai lydomas 1600 laipsnių temperatūroje. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos bei įdėklai – kaminas įtrūksta, o liepsna išplinta. Štai kodėl dažniausiai užsidega namai ir apsinuodijama dūmais. Ką daryti, jog išvengti tokių nelaimių?

     

    Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Taip pat kiekvienas atsakingas šeimininkas privalo nepamiršti krosnių ir dūmtraukių pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai (įsirengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine būtų įtaisytas retas tinklas, grotelės ar stogelis. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

     

    Jei po ilgo nekūrenimo tarpsnio užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, reikia nedelsiant išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, būtina kuo skubiau užgesinti ugnį pakuroje, sandariai uždaryti krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro ir tada jau kviesti ugniagesius.