Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: interjeras

  • Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Visą šaltąjį laikotarpį kalbėjome su Jumis apie šilumą ir jaukumą namuose. Tačiau sprogstant pirmiesiems pumpurams norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, kur vis dar nėra taip šilta, kaip atrodo žiūrint pro langą.  Pirmasis mūsų patarimas būtų apsirengti tinkamais rūbais, o antrasis, jei ketinate ilgėliau pasėdėti lauke – pasirūpinti, kad šalia Jūsų būtų šilumos šaltinis. Jei tai vieša erdvė – idealiausia, jei kavinės atvirame kieme stovėtų krosnelė arba lauko židinys. Deja, tokių kavinių Lietuvoje nedaug, todėl kartais pirmąjį pavasario mėnesį vengiame sėdinėti lauke. Na, o jei tai nuosavas kiemas, terasa ar balkonas?

     

    Išvardintos erdvės gerokai skiriasi viena nuo kitos savo dydžiu, o jis yra lemiantis faktorius kalbant apie  pasirinkimų įvairovę. Jei gyvenate daugiabutyje ir turite kiek didesnį balkoną, mūsų siūlymas būtų apsiriboti maža krosnele – ji neužims daug vietos, be to, nedideles erdves ji sušildys gana greitai. Terasai tiktų ir kiek didesnė krosnelė. Dar vienas tokių krosnelių privalumas, jog, reikalui esant, ją galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Kaip pliusą šią jų ypatybę itin vertina tie žmonės, kurie mėgsta kartas nuo karto perstumdyti baldus.

    Tikriausiai laimingiausi yra tie, kurie turi savo nuosavą namą su kiemu. Jie turi daug daugiau variantų, nes, tikėtina, jog jų erdvės daug didesnės už anksčiau įvardintas. Taigi, pats paprasčiausias ir pigiausias būdas būtų  įsirengti laužavietę. Tiesą sakant laužavietę galima įsirengti ir terasoje, tik reikėtų būti tikriems, kad ji įrengta pagal visus priešgaisrinius reikalavimus. Kita galimybė, svarstant, kaip kiemą paversti šilta ir jaukia vieta būti – įsigyti krosnelę, kuri savo išmatavimais gali būti kur kas aukštesnė ir platesnė už tas, kurios skirtos terasoms. Turime pripažinti, kad šios krosnelės rinkoje kur kas paklausesnės, todėl galima rinktis iš  kur kas gausesnės stilių įvairovės.

    Ir trečiasis variantas – kieme įrengti lauko židinį. Be jų neįsivaizduojamas joks namo kiemas šiltuosiuose kraštuose, kur tam kur kas palankesnės sąlygos, bet tai nereiškia, kad jų negalime turėti ir čia, Lietuvoje. Mūsų akimis ypatingai atrodo tie lauko židiniai, kurie yra lauko virtuvės dalis, t. y., kai kieme stūkso ne tik židinys, bet šalia jo įrengtos erdvės pasisėdėjimui ir maisto ruošimui. Kadangi mūsuose orai vėsesni ir lietingesni, reikėtų labai gerai apgalvoti apdailos medžiagas ir tikriausiai labiausiai čia tiktų akmuo.

     

    Na, o jei Jūsų namai maži ir vis viena ieškote būdų, kaip sukurti jaukumą juose, siūlome nepamiršti lauko šviestuvų, aliejinių lempų ir žvakių.  Jos galbūt ir nesušildys, bet aplinkai suteiks išskirtinumo, o šešėlių ir šviesų žaismas ne tik mistifikuos, bet ir išplės erdves. Beje, jei šiuos šviestuvus pasidarysite patys – jie bus dar originalesni ir sulauks aplinkinių dėmesio. Idėjas, kaip juos pasidaryti, aprašysime artimiausiame savo straipsnyje.

  • Ar krosnys gali kalbėti?

    Ar krosnys gali kalbėti?

    Taip, krosnys ir židiniai gali kalbėti. Kas nesutiktų, kad iš jų išvaizdos, konstrukcijų, formų, spalvų galime daug pasakyti ne tik apie patį šeimininką, bet ir konkretaus laikmečio stilių, vyraujančias sroves. Ypač daug istorijų, ir tikriausiai ne vieno šimtmečio ir ne vienos šeimos, gali papasakoti krosnys ar židiniai, kurie skaičiuoja 500 metus. Pačios iškalbingiausios yra koklinės krosnys. Jos aukštuomenės dvaruose ar valdomų rūmuose atliko dvi funkcijas – šildė ir puošė, tad kiekvienas koklis tai ne tik puošybinė meno vertybė, bet ir tarsi anus laikus menantis knygos puslapis.

     

    Tokių vietų, kur galėtumėme rasti istorinių koklinių krosnių, Lietuvoje nėra daug, tačiau vienoje jų atrasta tiek koklių, kad tai laikoma didžiausiu visoje Europoje XV-XVII a. krosnių koklių rinkiniu. Tai Valdovų rūmai ir jų menėse besipuikuojančios renesanso laikų krosnys. Jas dengiantys kokliai ypatingi tuo, kad yra puošti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, jos valdovų ir didikų giminių herbais, monogramomis, heraldiniais ženklais, religiniais motyvais, mitologiniais siužetais, alegoriniais ir floristiniais vaizdais. Pavyzdžiui, viename jų pavaizduoti medžiojantys zuikiai, kitame – šalamaja grojantis muzikantas ir pan. 

    Įdomiausia ir vertingiausia tai, kad visi šie kokliai – to meto laikų meistrų darbas, juk tuomet niekas tokių dalykų iš užsienio neatsiveždavo. Manoma, kad kokliai Žygimanto Augusto laikų krosnims buvo gaminami Vilniuje, Jogailos, vėliau Šv. Mykolo gatvės dirbtuvėse, o dar vėliau, dėl intensyvių dūmų ir grėsmės padegti šalia esančius medinius namus, taip vadinamieji koklininkai išsikėlė į Užupį, kuris tuo metu buvo už miesto.

     

    Faktas, kad šis lobynas užverstas žemėmis joje pragulėjo apie tris šimtus metų, rodo, kokį milžinišką darbą, atkurdami Valdovų rūmų krosnių koklius, atliko restauratoriai. Archeologai koklius atrado gynybinės reikšmės netekusiuose apsauginiuose grioviuose, į kuriuos, tikima, jie buvo suversti tiesiog per rezidencijos langus. Kita vertus, tikriausiai būtent tai ir išsaugojo šiuos koklius iki mūsų dienų. O jų, nepatikėsite, atrasta net 20 tūkstančių. Tokios vertingos kolekcijos neturi nei artimesni, nei tolimesni mūsų kaimynai.

    Jeigu domitės krosnimis arba tiesiog norite pagilinti savo istorines žinias, pavartykite archeologo Gintautas Rackevičiaus knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“, kurią išleido Valdovų rūmų muziejus. Tikrai dėmesio verta studija iš kurios sužinote, kaip galima prakalbinti krosnis, kaip jos yra atrestauruojamos ir kokio rankų darbo kruopštumo reikia norint atkurti koklius. Išsamesnį vaizdą, kaip tai yra atliekama, galite susidaryti paspaudę nuorodą https://www.ceramist.lt/main.php?id=1001032&lang=1

  • Ką galime padėti ar pakabinti virš židinio

    Ką galime padėti ar pakabinti virš židinio

    Neretai galime matyti viešėdami svečiuose ar tiesiog stebėdami interjero tendencijas, kad žmonės mėgsta virš židinio pakabinti paveikslą, veidrodį, televizorių, ant įrengtos lentynėlės sudėti knygas, vazas ir kitas dekoravimo detales. Dažnai lentyna virš židinio tampa įvairių malonių smulkmenų, kurios yra susijusios su mūsų gyvenimu, buveinė. Tai gali būti nuotraukos, iš kelionių parsivežti suvenyrai. Ir nors atrodo, kad  be židinio, namų centro, nėra geresnės vietos minėtiems daiktams sudėti, tai ne visuomet žiūrisi gražiai ir patraukliai. Be to, ar tai negadina daiktų ir ar iš tiesų saugu?

     

    Galime nuraminti jus, kad šiuolaikiniai židiniai yra tikrai saugūs, todėl baimintis dėl to, kad kabantis paveikslas, knygos ar kiti daiktai galėtų būti gaisro priežastimi nevertėtų.  Be to, dabartiniai židiniai, jeigu tvarkingai įrengti ir naudojamos tinkamos medžiagos, neskleidžia „pavojingo“ karščio, kuris galėtų pažeisti paveikslo rėmus, ir patį paveikslą. Nieko nenutiks ir kitiems mieliems niekučiams, tad galite drąsiai juos ten įkurdinti. Klausimas kitas, kaip nepersistengti ir „pataikyti“? Kalbant apie įvairias smulkmenas, svarbiausia yra laikytis saiko ir vis dėlto atsirinkti, kuriam iš daiktų turi tekti garbinga vieta virs židinio. Kiek sudėtingiau yra su paveikslais ir vieno atsakymo čia nėra.

    Viena vertus, virš didelių židinių labai gerai žiūrisi dideli paveikslai, nes tuomet išlaikome proporcijas. Įsivaizduokite virš didelio židinio kabantį mažą meno kūrinį arba atvirkščiai. Atrodytų įdomiai, bet ar iš tiesų gerai? Tiesą sakant, tai jau skonio reikalas. Tik atkreipiame dėmesį, kad pakabinus už židinį didesnį paveikslą, akys labiau pastebi jį, o jei atvirkščiai, židinį. Na, o jei ir vienas, ir kitas yra panašaus dydžio, jie pastebimi vienodai.

    Tiesa, jei jaučiate, jog žiūrėsis patraukliai, galite virš didelio židinio pabandyti pakabinti ir du mažesnius paveikslus proporcijai išlaikyti.  Arba, jei židinys tikrai įspūdingo dydžio – ir du masyvius paveikslus. Nepamirškite, kad meno darbai turi taip pat vienaip ar kitaip „rištis“ tarpusavyje. Vieną tokį pavyzdį galite matyti žemiau esančioje nuotraukoje.

    Iš tiesų, linkime nebijoti eksperimentuoti ir ieškoti savo stiliaus – nors tai ne itin dažna, pabandykite paderinti modernius, skandinaviško stiliaus židinius su peizažais, natiurmortais, portretais ar klasikinius židinius su šiuolaikinio meno kūriniais, abstrakčia tapyba, grafika. Nevenkite kontrastų tarp spalvų, formų, svarbiausia, jog bendras namų stilius būtų išlaikytas ir židinys su virš juo pakabintu paveikslu taptų įdomiu, jaukiu erdvės akcentu.

    Ir pabaigai, dar vienas svarbus patarimas. Nors židinys savo ruožtu skleidžia savo šviesą ir „žaidžia“ su paveikslu ar kitu meno kūriniu, pasirūpinkite paveikslo apšvietimu, nes židinys tikriausiai neliepsnos visada. Papildomas ir tikslingas šviesos šaltinis išryškina daiktus, suteikia mistiškumo ir suteikia jiems tūrio. Kūrybiškumo ir drąsių idėjų ieškant sprendimų!