Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: koklinės krosnys

  • Lietuviškos koklinės krosnys iš „Kachelkeramika“

    Lietuviškos koklinės krosnys iš „Kachelkeramika“

    Koklinės krosnys vis labiau ir labiau populiarėja mūsų krašte, tiksliau – grįžta atgal į madą. Koklinių krosnių pasaulis labai platus, nes neribotos koklių apdailos galimybės ir medžiagos, naudojamos statant krosnis, atveria visišką laisvę kūrybai. Koklinės krosnys dažniausiai statomos pagal individualius kliento pageidavimus, tai gali skirtingų aukščių, pločių krosnys su papildomais elementais: pašildomu suoleliu, integruota orkaite, su šildoma sienele kitoje pusėje ir pan. Šį kartą pristatome Lietuvos gamintojus – „Kachelkeramiką“, kuri gamina koklius ir koklines krosnis.

    Kuo ypatinga koklinė krosnis?  Žinoma, kad tokia krosnis garantuoja ilgai sklindančią šilumą bei taupų kuro vartojimą, vis dėlto koklinės krosnies išskirtinumas atsiskleidžia jos išorinėje apdailoje. Glazūruotomis koklinėmis plytelėmis dengta krosnis atrodo įspūdingai bet kokiame interjere. Klientams sudaromos galimybės išsirinkti plytelių spalvą ar jų derinius (nuo subtilių pastelinių iki ryškių), raštą (senovinius ir modernius), formą (apvalios, kvadratinės, stačiakampės), taip pat nuspręsti ar jos bus matinės, ar blizgios.

    Kokliais dengtos krosnys be to, kad yra vertinamos dėl puošnumo ir dekoratyvumo, yra pripažįstamos ir dėl pačių koklinių plytelių  ilgaamžiškumo ir ypatingo tvirtumo. Koklinės plytelės yra gaminamos iš balto degto molio, kuris yra tvirčiausia ir atspariausia karščiui medžiaga. Beje, ar žinojote, kad paprastai ko­kybiš­ki kok­liai yra gaminami net apie po­rą mė­ne­sių? Tiek laiko reikia kokliams išdžiūti (natūraliai), nu­šlifuo­ti, pa­šau­ti į kros­nį, nugla­zū­ruo­ti ir dar kartą pa­šau­ti į kros­nį.

    Solidžias ir prabangos įspūdį kuriančias koklines krosnis ir koklines plyteles Lietuvoje gamina „Kachelkeramika“. Jų koklinės plytelės – tai tikrų meistrų darbas, kurie gali pasiūlyti net ir piešiniu dekoruotus koklius, kuriuos derina individualiai. Dėmesio verta galimybė krosnį papuošti ir kokliu su šeimos herbu, o reikalui esant ir atkurti krosnies karnizą. Daugiau informacijos ir pavyzdžių galite rasti gamintojo svetainėje http://www.kachelkeramika.lt, o koklinių plytelių stendą galite pamatyti ir mūsų „Krosnys ir krosnelės“ salone „Domus galerijoje“, Vilniuje.

     

  • Kokia medžiaga tinkamiausia krosnies apdailai?

    Kokia medžiaga tinkamiausia krosnies apdailai?

    Išsirinkus pakurą krosniai, kitas žingsnis – nuspręsti, kokią medžiagą naudosite apdailai. Dažniausiai krosnis atlieka daugiau nei šildymo funkciją ir tarnauja kaip viryklė, duonkepė, galbūt net gultas. Krosnis taip pat yra ir svarbi interjero detalė. Taigi, geriau investuoti į kokybiškas medžiagas nesibaiminant dėl kokių nors netikėtų defektų ateityje. Paprastai krosnių apdailai naudojamas akmuo, metalas arba molis. Geriausi šilumos laidininkai yra akmuo ir molis. Pirmosios krosnys ir buvo statomos iš akmens („Krosnys – jų istorija ir rūšys”), tačiau akmuo šiandien yra ganėtinai brangus dalykas, todėl jei norite ir efektyvaus, ir taupaus sprendimo, geriausia rinktis molį. Molis savo ruožtu irgi turi keletą sprendimų. Krosnis gali būti dengta paprastu moliu (molio mase arba molio plytomis) arba degtu moliu (šamoto plytomis (vidinei ir išorinei apdailai) arba glazūruotomis koklių plytelėmis (tik išorinei apdailai)). Kartais apibūdinant šamoto plytas ir koklių plyteles priduriamas žodis keramika dėl to, kad jie, kaip ir kiti degti gaminiai iš molio, priskiriami keramikos gaminių grupei.

    Tiek paprastas, tiek degtas molis gerai išlaiko šilumą ir leidžia sutaupyti didelį kiekį kuro. Vis dėlto dėl aukštos temperatūros, kurią skleidžia krosnis, krosnies vidinei apdailai rekomenduoja rinktis atsparius degto molio produktus – šamoto keramikos plytas arba blokus (jos atlaiko nuo 1580º C iki 2000º C ir aukščiau). Žinoma, specialistų nuomonės skiriasi, nes kita dalis krosnių gamintojų mano, kad krosnies apdailai visiškai pakanka paprasto molio masės (molio, šiaudų, vandens bei smėlio mišinio), ypač jei jo klojama labai daug. To negalėtume pasakyti apie paprasto molio plytas (atlaikančios nuo 1350°С iki 1580°С), kurias tikrai rekomenduojama naudoti tik išorinei apdailai, jokiu būdu nededant jų aplink karščiausią krosnies vietą – pakurą. Taip pat yra nuomonių, kad maišyti paprastas ir degto molio plytas irgi ne pats geriausiais sprendimas dėl skirtingų šių medžiagų šilumos laidumo savybių. Taigi, kas teisus?

    Vienos tiesos, deja, nėra, bet faktas, jog degtas molis yra tvirčiausia ir atspariausia karščiui medžiaga leidžia manyti, kad pasirinkę šamoto plytas ar blokus (vidinei ir išorinei apdailai) arba koklines plyteles (tik išorinei apdailai, nes jos atlaiko iki 1350°С), neapsigausite. Daug kas priklauso ir nuo finansų. Paprasto molio masė arba plytelės – daug pigesnės. Taip pat ši apdaila tiks, jei mėgstate natūralų stilių (su molio mase lengva dirbti, tad galima suformuoti bet kokios formos krosnį), jei krosnį ketinate įrengti sodyboje ir pan. Šamoto plytos, o ypač koklinės plytelės, yra brangesnės, bet ir ilgaamžiškesnės, subtilesnės. Ar žinojote, jog ko­kybiš­ki kok­liai yra gaminami net apie po­rą mė­ne­sių? Tiek laiko reikia kokliams išdžiūti (natūraliai), nu­šlifuo­ti, pa­šau­ti kros­nį, nugla­zū­ruo­ti ir dar kartą pa­šau­ti į kros­nį.

    Galbūt tai paaiškina, kodėl mūsų širdys taip linksta link krosnių iš šamoto, dengtų glazūruotomis koklinėmis plytelėmis. Būtent tokias gamina TERMOKAUST – vokiečių-lenkų gamintojas. Jų šamoto modulinės krosnys su KAFEL-KAR koklių apdaila atrodo įspūdingai bet kokiame interjere ir, žinoma, garantuoja, ilgai sklindančią šilumą (net kelias paras) bei taupų kuro vartojimą (net iki 80 proc.). Daugiau apie krosnis rasite „Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys”, „Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje” , „Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą”  „Ar krosnys gali kalbėti?”. Tikimės, jog mūsų patarimai padės Jums išsirinkti. O pabaigai dar reiktų paminėti, kad labai svarbu meistro kvalifikacija, nes klaidų investuojant į šilumą negali būti.

  • Ar krosnys gali kalbėti?

    Ar krosnys gali kalbėti?

    Taip, krosnys ir židiniai gali kalbėti. Kas nesutiktų, kad iš jų išvaizdos, konstrukcijų, formų, spalvų galime daug pasakyti ne tik apie patį šeimininką, bet ir konkretaus laikmečio stilių, vyraujančias sroves. Ypač daug istorijų, ir tikriausiai ne vieno šimtmečio ir ne vienos šeimos, gali papasakoti krosnys ar židiniai, kurie skaičiuoja 500 metus. Pačios iškalbingiausios yra koklinės krosnys. Jos aukštuomenės dvaruose ar valdomų rūmuose atliko dvi funkcijas – šildė ir puošė, tad kiekvienas koklis tai ne tik puošybinė meno vertybė, bet ir tarsi anus laikus menantis knygos puslapis.

     

    Tokių vietų, kur galėtumėme rasti istorinių koklinių krosnių, Lietuvoje nėra daug, tačiau vienoje jų atrasta tiek koklių, kad tai laikoma didžiausiu visoje Europoje XV-XVII a. krosnių koklių rinkiniu. Tai Valdovų rūmai ir jų menėse besipuikuojančios renesanso laikų krosnys. Jas dengiantys kokliai ypatingi tuo, kad yra puošti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, jos valdovų ir didikų giminių herbais, monogramomis, heraldiniais ženklais, religiniais motyvais, mitologiniais siužetais, alegoriniais ir floristiniais vaizdais. Pavyzdžiui, viename jų pavaizduoti medžiojantys zuikiai, kitame – šalamaja grojantis muzikantas ir pan. 

    Įdomiausia ir vertingiausia tai, kad visi šie kokliai – to meto laikų meistrų darbas, juk tuomet niekas tokių dalykų iš užsienio neatsiveždavo. Manoma, kad kokliai Žygimanto Augusto laikų krosnims buvo gaminami Vilniuje, Jogailos, vėliau Šv. Mykolo gatvės dirbtuvėse, o dar vėliau, dėl intensyvių dūmų ir grėsmės padegti šalia esančius medinius namus, taip vadinamieji koklininkai išsikėlė į Užupį, kuris tuo metu buvo už miesto.

     

    Faktas, kad šis lobynas užverstas žemėmis joje pragulėjo apie tris šimtus metų, rodo, kokį milžinišką darbą, atkurdami Valdovų rūmų krosnių koklius, atliko restauratoriai. Archeologai koklius atrado gynybinės reikšmės netekusiuose apsauginiuose grioviuose, į kuriuos, tikima, jie buvo suversti tiesiog per rezidencijos langus. Kita vertus, tikriausiai būtent tai ir išsaugojo šiuos koklius iki mūsų dienų. O jų, nepatikėsite, atrasta net 20 tūkstančių. Tokios vertingos kolekcijos neturi nei artimesni, nei tolimesni mūsų kaimynai.

    Jeigu domitės krosnimis arba tiesiog norite pagilinti savo istorines žinias, pavartykite archeologo Gintautas Rackevičiaus knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“, kurią išleido Valdovų rūmų muziejus. Tikrai dėmesio verta studija iš kurios sužinote, kaip galima prakalbinti krosnis, kaip jos yra atrestauruojamos ir kokio rankų darbo kruopštumo reikia norint atkurti koklius. Išsamesnį vaizdą, kaip tai yra atliekama, galite susidaryti paspaudę nuorodą https://www.ceramist.lt/main.php?id=1001032&lang=1