Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: orkaitėlės

  • Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Visą šaltąjį laikotarpį kalbėjome su Jumis apie šilumą ir jaukumą namuose. Tačiau sprogstant pirmiesiems pumpurams norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, kur vis dar nėra taip šilta, kaip atrodo žiūrint pro langą.  Pirmasis mūsų patarimas būtų apsirengti tinkamais rūbais, o antrasis, jei ketinate ilgėliau pasėdėti lauke – pasirūpinti, kad šalia Jūsų būtų šilumos šaltinis. Jei tai vieša erdvė – idealiausia, jei kavinės atvirame kieme stovėtų krosnelė arba lauko židinys. Deja, tokių kavinių Lietuvoje nedaug, todėl kartais pirmąjį pavasario mėnesį vengiame sėdinėti lauke. Na, o jei tai nuosavas kiemas, terasa ar balkonas?

     

    Išvardintos erdvės gerokai skiriasi viena nuo kitos savo dydžiu, o jis yra lemiantis faktorius kalbant apie  pasirinkimų įvairovę. Jei gyvenate daugiabutyje ir turite kiek didesnį balkoną, mūsų siūlymas būtų apsiriboti maža krosnele – ji neužims daug vietos, be to, nedideles erdves ji sušildys gana greitai. Terasai tiktų ir kiek didesnė krosnelė. Dar vienas tokių krosnelių privalumas, jog, reikalui esant, ją galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Kaip pliusą šią jų ypatybę itin vertina tie žmonės, kurie mėgsta kartas nuo karto perstumdyti baldus.

    Tikriausiai laimingiausi yra tie, kurie turi savo nuosavą namą su kiemu. Jie turi daug daugiau variantų, nes, tikėtina, jog jų erdvės daug didesnės už anksčiau įvardintas. Taigi, pats paprasčiausias ir pigiausias būdas būtų  įsirengti laužavietę. Tiesą sakant laužavietę galima įsirengti ir terasoje, tik reikėtų būti tikriems, kad ji įrengta pagal visus priešgaisrinius reikalavimus. Kita galimybė, svarstant, kaip kiemą paversti šilta ir jaukia vieta būti – įsigyti krosnelę, kuri savo išmatavimais gali būti kur kas aukštesnė ir platesnė už tas, kurios skirtos terasoms. Turime pripažinti, kad šios krosnelės rinkoje kur kas paklausesnės, todėl galima rinktis iš  kur kas gausesnės stilių įvairovės.

    Ir trečiasis variantas – kieme įrengti lauko židinį. Be jų neįsivaizduojamas joks namo kiemas šiltuosiuose kraštuose, kur tam kur kas palankesnės sąlygos, bet tai nereiškia, kad jų negalime turėti ir čia, Lietuvoje. Mūsų akimis ypatingai atrodo tie lauko židiniai, kurie yra lauko virtuvės dalis, t. y., kai kieme stūkso ne tik židinys, bet šalia jo įrengtos erdvės pasisėdėjimui ir maisto ruošimui. Kadangi mūsuose orai vėsesni ir lietingesni, reikėtų labai gerai apgalvoti apdailos medžiagas ir tikriausiai labiausiai čia tiktų akmuo.

     

    Na, o jei Jūsų namai maži ir vis viena ieškote būdų, kaip sukurti jaukumą juose, siūlome nepamiršti lauko šviestuvų, aliejinių lempų ir žvakių.  Jos galbūt ir nesušildys, bet aplinkai suteiks išskirtinumo, o šešėlių ir šviesų žaismas ne tik mistifikuos, bet ir išplės erdves. Beje, jei šiuos šviestuvus pasidarysite patys – jie bus dar originalesni ir sulauks aplinkinių dėmesio. Idėjas, kaip juos pasidaryti, aprašysime artimiausiame savo straipsnyje.

  • Dūmais kvepiant duona gimsta krosnelėje

    Dūmais kvepiant duona gimsta krosnelėje

    Be kokio produkto negalėtumėte įsivaizduoti nė vienos savo dienos ir kuris dažnai saugomas atskirai nuo visų, itin ypatingai, jog kuo ilgiau išliktų šviežias ir kvapnus? Tai duona. Ji žmogaus mityboje užima labai svarbią vietą ir yra vienas iš svarbiausių maisto produktų. Duona patenkina daugumą organizmo energijos poreikių, joje  yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Ne viena pasaulio šalis turi atitikmenų lietuviškai patarlei, kad „Be duonos sotus nebūsi“.

     

    Taigi, pagrindiniu valgiu duona buvo ir Lietuvoje, ypač kaime iki pat XX a. vid. Na, o pati duonos kepimo pradžių pradžia Lietuvoje siekia neatmenamus laikus. Kokius tiksliai net mokslininkams sunku nusakyti. Kažkada duonos kepimas buvo sakralinis procesas, duonai buvo skiriama ypatinga reikšmė, ji buvo tarsi matas, kuris nusakydavo, ką sugeba moteris. Šiandien duoną dažniausiai perkame parduotuvėse arba kepyklėlėse, tačiau pastaruoju metu moterys prisiminė ir atgaivino tradiciją kepti duoną namuose ir tai daro pačios.

    Deja, iškepti duoną iš tiesų senovinėmis, autentiškomis sąlygomis dabar jau sudėtinga. Tą nebent galima pamatyti sodybose, kur išsaugotos šimtametės mūrinės krosnys, ir tai – tik užsirašius į eilę specialiai edukacinei programai. Apmaudu, bet tokias sodybas ir šeimininkes, kurios gebėtų iškepti visiškai archajišką duoną, kaip sakoma, galima ant pirštų suskaičiuoti. Tačiau dėl to nevertėtų nusiminti ketinančioms pabandyti išsikepti duoną. Yra ir kitų būdų, kaip galima tą padaryti – tam kuo puikiausiai tinka paprasta orkaitė, be to, visada galima įsigyti specialią duonkepę. Tik nereikėtų nusiminti. Jei duonelė kepta ne tradiciškai, tai nereiškia, kad ji mažiau ypatinga.

     

    Receptų ir instrukciją, kaip kepti duoną – yra įvairiausių. Tačiau įdomiausia tai, kad kiekvienos šeimininkės duona, net ir gaminama pagal tą patį receptą, būna kitokia. Šį kartą, savo duonos receptu dalinasi viena iš Ugnis gyvenimui bendruomenės narių, jos įkūrėja Rūta Jasutienė. Jos kepama duona išskirtinė tuo, kad yra kepama krosnelėje su orkaite. Tai duonelei suteikia išskirtinį dūmų kvapą.

    „Paprastai duonelę krosnelėje kepame kartu su dukromis. Vieno, išskirtinio recepto neturiu, nuolatos bandome ką nors nauja. Pagrindinis proceso ypatumas, kad viską reikia atlikti su meile, šypsena ir gerai nusiteikus, tada ir duona pavyksta, o jeigu skubant ir iš reikalo, tai sukrenta, prarandamas patrauklus vaizdas ir skonis“, – teigia Rūta ir drąsina tas, kurioms duonelė nepavyko iš pirmo karto. „Tai gana sudėtingas procesas, jam reikia patirties, taip pat ir susikaupimo ir rimties. Šito mokinimasis – taip pat duonos kepimo dalis. Linkiu visoms gardžios duonos ir šilumos, jaukumo prie stalo“.

  • Krosnelės su orkaitėmis ir viryklėmis – maisto tradicijoms puoselėti

    Krosnelės su orkaitėmis ir viryklėmis – maisto tradicijoms puoselėti

    Kaip bebūtų keista, tačiau pastaruoju metu net ir tarp pasiturinčiųjų vis labiau populiarėja maisto gaminimas namuose. Šį kartą kalbame apie naują laisvalaikio leidimo formą – pasikviesti draugus kartu ruošti teminių pietų ar vakarienės. Ne tik todėl, kad gamindami namuose sutaupome. Matyt, jog jau pervargome nuo parduotuvių, kavinių, restoranų triukšmo, žmonių minių ir ilgimės savo ramių erdvių, natūralumo kalbant tiek apie žmonių bendravimą, tiek apie maistą.  Viešo pasisėdėjimo vietose šiltą, artimą pokalbį gana sudėtinga palaikyti – nuolatos blaško praeiviai, padavėjai, o maisto, kuris mums patiekiamas, ruošimo  procesas mums dažniausiai nematomas.

    Taigi, jei tokių vakarų dar neorganizavote arba išbandėte visas pasaulio šalių virtuves, visada pravartu prisiminti tai, kas arčiausiai mūsų – tradicijas. Nacionalinių patiekalų aptarimą palikdami kitam kartui, šiandien norime priminti tradicines gaminimo priemones. Patogu, kai kepsnį ar pyragą tereikia pašauti į dujinės ar elektroninės viryklės orkaitę, tačiau kiek naujų skonių atrastų jūsų virtuvė, jei pradėtumėte vienokiomis ar kitokiomis progomis gaminti krosnelėje su orkaite ar virykle.

     

    Krosnelės su orkaitėlėmis ypač tiktų tiems, kurie paprastai ir taip mėgsta kepti pyragus, duoną, įvairius kitus kepinius orkaitėse. Patiekalai kepasi krosnelėse taip pat, kaip ir įprastai. Orkaitėlėse yra karščio termometrai, kurie parodo, kiek karščio joje yra ir kada galima pašauti gaminį. Tačiau galutinis rezultatas – nelygintinas. Neįkainojama tai, kad  orkaitėlėje gaminami patiekalai įgauna nepakartojamą dūmų kvapą ir kažką tokio, ką sunku paaiškinti – maistas tarsi prisigeria teigiamos ugnies energijos. O jei dar gaminama kartu su artimųjų kompanija – ir žmonių šilumos.

     

    Visą savo meistrystę šeimininkės gali pademonstruoti naudodamos krosneles su viryklėlėmis. Jose galima virti, troškinti, nes virš ugnies yra rinkelės arba kaitinimo plokštė iš ketaus – ant jų ir dedame puodą ar keptuvę. Rinkelių arba plokštės kaitrumas priklauso nuo ugnies – ar ji intensyvi ar tik rusena pakuroje. Kodėl meistrystė? Ogi todėl, kad tokioje krosnelėje maistas ruošiamas  tiesiog intuityviai, žiūrint, kad maistas neprisviltų prie puodo dugno, nesudegtų ar nepervirtų…

     

    Išmokti šito galima. Kita vertus, tikriausioje  kiekvienoje moteryje yra tas šeštasis jausmas. Jau nuo senų senovės moterys panašiu principu ruošdavo šeimynai valgius laužuose, krosnyse.  Jei vis dėlto baiminatės, pradėkite nuo mažų kiekių ir po truputį pajusite tą neapsakomą malonumą gaminti tradiciškai. Su krosnele – tai tarsi ritualas.