Žyma: receptai

  • Arbata prie laužo – dvigubas gydomasis poveikis

    Arbata prie laužo – dvigubas gydomasis poveikis

    Jei skundžiatės įtampa, baime, pablogėjusiu miegu, padidėjusiu jautrumu, jeigu Jums sunku susikaupti ir atsipalaiduoti, panašu, kad Jums tikrai reikėtų poilsio. Geriausia būdas atgauti jėgas ir atrasti dvasios ramybę – tai ištrūkti į gamtą ir pabūti prie laužo… gurkšnojant mums pačios gamtos paruoštas dovanas-vaistus, t. y. gydomųjų žolelių arbatas. Jų rinkimas taip pat prilysta savotiškai meditacijai ir apsivalymui, todėl turėsite trigubą efektą ir naudą.

     Vasaros mėnesiais geriausia rinkti balinio ajero žolę, aviečių vaisius, dirvinį asiūklį,  jonažolę, juodųjų serbentų uogas ir lapus, gyslotį, kmynų vaisius, liepos žiedus, miltinės arkliauogės lapus, raudonąją gudobelę, rugiagėlės žiedus, trikertės žvaginės žolę, trispalvę našlaitę, paprastojo raudonėlio žolę, pelyno žolę, pelkinio pūkelio žolę, plaukuotosios sukatžolės lapus, raudonėlį, skėtinės širdažolės žolę, smiltyninio šlamučio žiedynus, trilapio pupalaiškio lapus, vaistinės medetkos žiedus, vaistinės melisos žolę. Iš jų su stresu geriausiai padeda kovoti ajerai, jonažolė, medetka, melisa.

    Specialų pagiriamąjį žodį reikėtų pasakyti ugniažolei, kuri ir Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse laikoma vertingu augalu, kuris padeda kovoti su vėžiu. Ugniažolė veikia kepenis ir gerina tulžies darbą, jos arbata taip pat pasižymi nuskausminančiu, spazmus malšinančia poveikiu. Vis dėlto žolininkai primena, kad su šiuo augalu, kaip ir su ugnimi, reikia elgtis atsargiai. Ugniažolė gali būti nuodinga, todėl geriau arbatas ir nuovirus patikėkite tiems, kurie išmano juos daryti. Atminkite, kad veiksmingiausios  yra tik šviežiai nuskintų ugniažolių sultys. Priešvėžinį poveikį taip pat turi vasaros mėnesiais renkamas gyslotis.

     

    Tiek vaistažolių lapai, tiek žolės renkamos augalų žydėjimo metu, vaistingųjų augalų žiedai – pačioje žydėjimo pradžioje, todėl reikėtų stebėti ir nepraleisti tinkamiausio meto. Surinkus augalus, juos būtina nedelsiant sudžiovinti. Antraip, jie ims gesti ir visas darbas nueis perniek. Taigi, linkėdami kvapnios vasaros ir šiltos liepos, nuoširdžiai linkime rasti kuo daugiau laiko sau, nepasiduoti skubėjimui, išorės reikalavimams ir tinkamai pailsėti. Beje, prisirinkite vaistažolių daugiau, jog jų užtektų ir rudeniui, ir draugams.

  • Receptas ant laužo – persikai karamelėje

    Receptas ant laužo – persikai karamelėje

    Gaminimas ant laužo visada džiugina keliais aspektais. Maistas pagamintas gamtoje visuomet skanesnis, malkas išnaudojame dvigubai efektyviau, vadinasi, ir draugiškiau gamtai (ir šildomės, ir gaminame vienu metu) ir dar šalia viso to suburiame draugus arba šeimą pasibuvimui kartu. Ilgai sukome galvas, kokį receptą pasiūlyti šį kartą. Šašlykai, rūkytos dešrelės, sriubos – tai, kas išbandyta kiekvieno ir ne taip jau sudėtinga pagaminti, tereikia tinkamų įrankių (iešmų, grotelių, puodo) ir gerų prieskonių. Kita vertus, pripratusiems prie gaminimo namuose ir modernių orkaičių  ir nesvylančių keptuvių – tai gali pasirodyti tam tikru iššūkiu.

    Kadangi mūsų bendruomenė paremta sveiko, ekologiško gyvenimo būdo propagavimu, pagalvojome, kad visai tiktų, jei receptas būtų vegetariškas. Džiugi žinia ta, kad beveik visus vegetariškus patiekalus, kuriuos gaminame namie, galima pasigaminti ir ant laužo. Patarimas, jei turite mėgstamų daržovių ar vaisių, o jie nei pasmeigiami, nei išsilaiko ant grotelių – naudokite maistinę foliją.

    Taigi, nusprendėme atiduoti duoklę saldumynams. Juos tikrai saugu valgyti gamtoje, nes nereikia baimintis dėl apsinuodijimo. „Persikai karamelėje“, taip skamba mūsų šios vasaros receptas. Tik įsivaizduokite, kaip pakvips Jūsų kiemas arba miškas, pieva gaminant šį desertą! O jį paruošti labai paprasta. Pasiimkite į žygį kelis persikus, truputį karamelės ir pekano riešutų, kuriais papuošite ir pagardinsite desertą. Be to, pekano riešutai labai sveiki, juose yra kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, vitamino A, vitamino E ir cinko.

    Perpjautus pusiau persikus guldome apatine dalimi į karamele išteptą (jeigu pamiršote arba neturite – galima pakeisti ruduoju cukrumi) ir pekano riešutais nubertą foliją, palikdami tiek folijos, jog galėtume sandariai suvynioti. Tuomet, dedame į žarijas ir kepame apie 20-25 minutes. Po pusvalandžio ištraukiame ir patiekiame kiek pravėsusį, bet vis dar šiltą desertą. Jeigu karamelė skamba per saldžiai, galite pabarstyti arba pagardinti persikus cinamonu. O jei norisi tiesiog dūmais kvepiančio apskrudusio persiko – irgi yra išeitis.. Tiesiog uždėkite ant grotelių ir ragaukite, kai persikas jau bus apkepęs. Taigi, sveiko, švelnaus ir gardaus deserto!

  • Muilo akmens kepsninės

    Muilo akmens kepsninės

    Šį kartą mūsų akiratyje – ne židiniai ir krosnys, bet vis viena su ugnimi susijusi medžiaga. Tai muilo akmuo, kuris kartais dėl savo savybių dar yra vadinamas ugnies akmeniu. Tai ypatinga ekologiška gamtos dovana žmonių naudojama nuo seniausių laikų. Jos pritaikymas labai įvairus – iš jos gaminami indai (lėkštės, puodeliai, lentelės pjaustymui, puodai), suvenyrai, skulptūros, pirtys, krosnelės ir židiniai, bet šiandien pristatome naujovę – muilo akmens kepsnines.

    Muilo akmuo pasižymi itin geru šiluminiu laidumu, turi unikalių savybių sugerti šilumą ir yra atsparus aukštai temperatūrai – tobula medžiaga kepsninei. Kaip ji įkaitinama? Vienas iš būdų – padėti kepsninę ant ketaus krosnelės paviršiaus arba pastatyti ją tarp rusenančių anglių. Pastaruoju atveju kepsninė turės specialias kojeles arba ją galima padėti ant grotelių. Ant šių kepsninių galima kepti mėsos gaminius, skrudinti daržoves, išsikepti picą ar kitus miltinius patiekalus. Muilo akmuo yra visiškai švari medžiaga, iš jos net gaminami indai maistui laikyti, todėl gaminkite drąsiai!

    Muilo akmens kepsninių yra įvairiausių formų, bet populiariausios – apvalios, kvadratinės ir stačiakampio formos. Priklausomai nuo to, ką ketinate dažniausiai ant jų kepti, galite rinktis tarp tų, kurios turi lygų ir kurios turi „grilio“ paviršių. Tiems, kuriems svarbu spalvos, pasakysime, kad dažniausiai padui ir rankenėlėms yra naudojamos dvi medžiagos: varis ir geležis. Abi vienodai geros, tačiau galima išsirinkti artimesnę skoniui. Na, o jeigu mėgstate visiškai minimalistinį stilių – yra kepsninių ir be pado bei rankenėlių.

    Tikriausiai nedaugelis žinote, kad gamindami maistą muilo akmens kepsninėse ne tik sveikai pavalgysite, bet ir sveikai pasišildysite. Pasirodo, kad įkaitęs muilo akmuo skleidžia šilumą tokio ilgio bangomis, kurios atitinka saulės ir žmogaus skleidžiamos šilumos bangos ilgį. Tai reiškia, kad muilo akmens skleidžiama šiluma pasiekia net žmogaus vidų – ir tai daro natūraliai,  teigiamai veikdamas žmogaus sveikatą bei bendrą savijautą. Ir kainuoja šios kepsninės nei daug, nei mažai – nuo 350 litų.

  • Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Praėjusiame straipsnyje supažindinome Jus su ugnies vaidmeniu per Užgavėnes. O kaip gi ši žiemos ir pavasario sandūros šventė be blynų. Buvome nusprendę pateikti patį tą tikriausią ir gardžiausią receptą, tačiau pasimetėme įvairovėje ir kuo toliau gilinomės, tuo kiekvienos šeimininkės blynai rodėsi gardeni už kitos ir taip be galo be krašto. Nusprendę, kad Jūs ir taip žinote tą paslaptingąjį ingridientą, kuris kiekvieną Jūsų blyną pavers skaniausiu pasaulyje, pasidomėjome kitais dalykais – kiek blynams metų, kuo skiriasi blynas nuo blynelio ir kaip senovėje blynus šeimininkės kepdavo.

    Manoma, kad blynai pradėti kepti dar lietuviams pagonimis esant. Panašu, kad savo forma ir karštumu blynai asocijuodavosi su saule, todėl jie turėjo būti kepami dideli ir turėti rausvą atspalvį. Tikėtina, kad senovėje, kaip beje ir šiandien, blynai buvo kepami per ypatingas šventes ir buvo vienas iš apeiginių sakralinių valgių. Šaltiniai byloja, kad iš pradžių jie buvo ruošiami ant įkaitintų akmenų, o atsiradus krosnims, – ant skardų ar lentų.

    Beje, straipsnyje prieš tai užsiminėme, kad anglai turi paprotį organizuoti blynų bėgtynes, kurių metu šeimininkės bėga su keptuvėmis rankose ir tuo pačiu „mėto“ jose blynus. Pasirodo, kad toks blynų mėtymas yra labai senas paprotys išlikęs dar nuo baltų laikų. Taip esą žmogus aukoja blyną Saulei ir prašo jos, kad ji savo šiluma, kuo greičiau išgintų Žiemą iš Žemės. Bylojama, kad Lietuvoje netgi būta tradicijos per Užgavėnes medį papuošti blynais, o vėliau – net ir sklindžiais.

    Kaip paruošti keptuvę ir krosnį

    Taigi, blynas yra tuomet blynu, kuomet jis kepamas per visą keptuvės dydį, yra ne mažesnis nei 2 cm storio ir apskrudinamas iš abiejų pusių. Geriausiai blynai iškepa ketinėse keptuvėse, tik jų jokiu būdu negalima plauti. Valoma taip – į įkaitintą keptuvę reikia įberti druskos, pakaitinti minutę kitą, tada švariai išvalyti ir patepti dugną aliejumi ar kokiais kitais riebalais. Be šito – blynų kepimas iš šventė gali virsti tikru galvos skausmu šeimininkei.

    Jei turite galimybę, pabandykite blynus iškepti krosnyje. Tam, kad blynai keptų iš abiejų pusių – padėkite keptuvę ant žarijų, ištrauktų arčiau krosnies durelių iš besikurenančios krosnies. Keptuvė kais ir nuo žarijų, ir nuo krosnies liepsnos. Turint krosnį, blynus be visa ko dar galima pašutinti – pertepus sviestu arba grietine, sudėti vieną ant kito ir trumpam palaikyti.  Beje, taip patroškinti galima ir šiuolaikinėse orkaitėse arba konvekcinėse krosnyse.

    Blynai – tik iš grikinių miltų ir su padažu

    Kaip senovėje, taip ir šiandien, šeimininkės blynus gali kepti iš įvairiausių miltų. Populiariausi nūdien yra kvietiniai, bet blynus galima maišyti iš avižinių, ruginių, miežinių, žirninių, grikinių miltų. Pasirodo, kad pastarieji yra tie patys pačiausi, nes iš jų blynai  būna patys putliausi ir minkščiausi. Ir pabaigai. Ar žinojote, kaip yra valgomi tikrieji blynai? Ogi blynai imami į ranką, atsilaužiami arba susukami ir valgomi prieš tai būtinai padažius į padažą. Gardaus!

    Parengta remiantis V. Sako knygos „Lietuvos kulinarijos paveldas“ ištraukomis.

  • Maisto kepimas židinyje ar krosnelėje

    Maisto kepimas židinyje ar krosnelėje

    Nors orams atšiaurėjant ir žvarbėjant apie židinį ir krosnelę dažniau galvojame kaip apie šilumos šaltinį, norisi priminti, kad židinys ir krosnelė atlieka daugiau funkcijų. Viena iš jų – tai galimybė paruošti maistą. Karštose žarijose arba virš jų kepti, paskrudinti gaminiai įgauna ypatingą kvapą ir prideda skonio. Be to, tai padeda taupyti – prišildę namus, vėliau kepdami žarijose maistą, taupote elektrą arba dujas ir visapusiškai panaudojate malkas. Taigi, jeigu investavote į židinio ar krosnelės atsiradimą savo namuose, „įdarbinkite“ juos 100 procentų.

     

    Norint kaitinti maistą židinyje ar krosnelėje reikia žinoti keletą dalykų. Ypač į juos reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kurių židinys ar krosnelė yra ne virtuvėje, o, pavyzdžiui,  svečių kambaryje. Pirma, maistui gaminti tinkamos visos medienos malkos, išskyrus pušies, nes jos linkusios „dūminti“. Antra, nerekomenduoja namų židinyje ar krosnelė kepti itin riebios mėsos, nes degdami riebalai skleidžia nemalonų kvapą. Užtat dėl kvapų nereikės jaudintis, jei židinyje ar krosnelėje kepsite liesą mėsą, daržoves arba vaisius.

     

    Maistui židinyje ar krosnyje kepti galite naudoti specialias groteles, suvynioti į foliją arba kepti ant žarijų. Šiuo metu yra begalės įrankių, kurie palengvina kepimą židinyje ar krosnelėje. Tai minėtos grotelės ant kurių patogu sudėti pjaustytą mėsą, vaisius, daržoves. Didesniems mėsos gaminiams, pavyzdžiui, viščiukui kepti skirti sukami iešmai. Neišbandėme, bet patogiai atrodo grotelės skirtos kukurūzams kepti. Na, ir visada praverčia paprasti iešmai ant kurių galima sumauti mėsos, daržovių, vaisių gabaliukus.

     

    Kaip minėjome, galima kai kurias daržoves, vaisius ir mėsą kepti tiesiai ant žarijų. Virtuvės šefai teigia, kad ypač skanūs būna ant žarijų kepti baklažanai vėliuos juos pagardinus Jūsų mėgstamais prieskoniais. Žarijose kepti baklažanai su česnaku, imbieru, kuminu ir aštriaisiais prieskoniais  – tradicinis Indijos patiekalas. Baklažanas žarijose kepa apie 30 min. Išėmę iš žarijų, nulupkite baklažano odelę, nes patiekalui naudojamas suminkštėjęs vidus. Supjaustytą baklažaną pakepkite keptuvėje sumaišydami su minėtais ingridientais ir patiekite su balta, skrudinta arba Jūsų mėgstama duona.

  • Kepiniai lauže. Mėlynių bandelės apelsinų žievėje

    Kepiniai lauže. Mėlynių bandelės apelsinų žievėje

    Net nedvejojame, kad tik pasibaigus darbams, jau penktadienį, skambinate visiems bičiuliams iš eilės arba patys nespėjate atsakinėti į kvietimus praleisti jaukų savaitgalį sodyboje ar gamtoje. Didžiausias rūpestis visuomet – o ką gi valgyti, kai šitaip karšta? Mėsa, žuvis ant laužo, lauže – žinoma ir tradiciška, bet juk kartais norisi ko nors šiek originalesnio ir dar neragauto. Šį kartą siūlome kai ką saldaus, nes ir tokių skanėstų pasigendama gryname ore.

     

    Siūlome išbandyti labai paprastą receptą, nes reikia nepamiršti ir to, kad į iškylą ar į svečius arba juos priiminėjant nei visko su savimi pasiimsi, nei ilgam gamybos procesui lieka laiko. Be to, nesivarginkite vienos pačios – visada daug smagiau gaminti kartu. Taigi, siūlome išbandyti mėlynių bandeles apelsinų žievėje. Skamba sudėtingai? Bet iš tiesų taip nėra. Kartu su jumis tokias bandeles gali ruošti ir vaikai, ir tie, kurie prieš tai nieko bendro su bandelių kepimu nėra turėję.

     

    Jums reikės apelsinų ir… jog nereikėtų plušti prie tešlos – tiesiog nusipirkti tešlos mišinio bandelėms su mėlynėmis arba kitais ingredientais (klausykite širdies ir skrandžio!). Galima, žinoma, gaminti tešlą ir patiems, tik tuomet reikėtų įvertinti iškylavimo sąlygas. Jeigu produktai bus po ranka – kodėl gi ne? Na, o jei kepsite bandeles pasirodžius mėlynėms… Net saldu pagalvojus, kokio gardumo bandeles pavyks!

     

    Pirmasis žingsnis – perpjaukite apelsiną pusiau ir išskobkite vidų. Neišmeskite jo – jis puikiai tiks ruošiant gaiviuosius gėrimus.  Vieną apelsino puselę užpildykite jau išmaišyta tešla (laikykitės ant pakuotės nurodytų instrukcijų), kitą – uždėkite ant viršaus. Tuomet suvyniokite apelsiną į trijų sluoksnių aliuminio foliją ir drąsiai sudėkite į laužą. Nebijokite – saldėsis nesudegs, jį saugos apelsino žievė ir folija.

     

    Kepimas trunka apie dešimt minučių, tik neužsiplepėkite – apelsinus folijoje reikėtų kas minutę pajudinti, kad „keptų“ iš visų pusių. Apelsinas gali ir pajuosti, bet dėl to nereikėtų pergyventi, nes tai, kas jo viduje – tikrai  nesudegs, bet įgaus malonaus apelsinų skonio. Prieš ištraukiant visus – paragaukite kurį nors vieną. Tiesiog išvyniokite iš folijos, nuimkite vieną apelsino puselę ir kabinkite šaukštu. Gardu? Tuomet traukite visus ir mėgaukitės. Beje, tokius skanėstus galima kepti ne tik lauže, bet ir židinyje ar krosnelėje (žarijose). Skanaus!