Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: sausos malkos

  • Kaip teisingai sukrauti malkas?

    Kaip teisingai sukrauti malkas?

    Žiemos Lietuvoje ilgos ir žvarbios, šaltukas pasibeldžia anksčiau nei gruodžio  1 d., o pavasaris ateina vėliau nei kovo 1 d. Ką daryti, kad šis sezonas skambėtų ne taip gąsdinančiai, kad jis asocijuotųsi su šiluma, bet ne išlaidomis ar kitais rūpesčiais? Pirmas žingsnis – leisti šiluma Jūsų namuose pasirūpinti krosniai, krosnelei ar židiniui. Tai ne tik pigesnis ir ekologiškesnis būdas šildyti namus, bet ir galimybė „įjungti“ ir „išjungti“ šildymą tada, kada norisi. Antrasis žingsnis – pasirūpinti malkų atsargomis, jog jų pakaktų visai žiemai ir dar liktų atsargai.

     

    Taigi, kaip tinkamai sukrauti malkas taip, jog malkos džiūtų ir būtų sausos, kai ateis metas jas įmesti į pakurą? Sakoma, kad tai mokslas ir menas tuo pačiu sukrauti malkų rietuvę taip, kad ji atrodytų tvarkingai, gražiai ir būtų tinkamos sąlygos malkoms vėdintis. Kai kas sako, kad tam reikia ir tam tikrų vidinių savybių ir galių, kad tai pavyktų, bet mes neabejojame, kad Jūs tokių turite, jeigu tikite, kad medis yra daug daugiau nei tik kamienas, šakos ir lapai.

     

    Visur ir visada svarbiausia yra pagrindas, nuo jo ir reikėtų pradėti. Pirmiausia, ką reikėtų žinoti, kad negalima dėti malkų tiesiai ant žemės ar kito paviršiaus, nes jos ims drėkti ir galiausiai pūti. Pagrindą malkų rietuvei, nesvarbu, kokios formos ji bebūtų, formuoti galite iš storesnių rąstų, lentų ar net plytų. Pagrindas atlieka labai svarbią funkciją, nes jis neleidžia drėgmei nuo žemės skverbtis į malkas bei garantuoja pakankamą ventiliaciją. Ventiliacija apsaugo malkas nuo pelėsio ir grybelio, užtikrina, jog malkos džiūva.

     

    Formų, kaip sukrauti malkas yra įvairių, bet pačios populiariausios yra arba kūgis, arba paprasčiausias malkų dėjimas eilėmis. Malkos džius geriau, jei tarp jų bus palikti tarpai, todėl nekraukite jų labai glaustai. Gera stabili rietuvė turi būti netvarkingai taisyklinga. Jeigu norite sudėti kūgį, dėkite malkas ratu vieną ant kitos, ratą po rato, kol pasieksite norimą aukštį. Tiesa, visiškai lygiai krauti kūgio irgi nereikėtų, nes dažniausiai viena kūgio pusė gauna daugiau saulės nei kita ir malkoms pradėjus trauktis, pietinė dalis nugrius.

     

    Rizika malkoms nugriūti yra net jeigu malkos sudėtos eilėmis, todėl yra rekomenduoja iš šonų malkas dėti kiek kitokiu principu: dvi ar tris malkas dėkite vertikaliai, tada kitą eilę horizontaliai, tuomet vėl vertikaliai ir vėl horizontaliai. Taip pat pravartu žinoti, kad malkos džiūva pirmiausiai nuo galų, todėl jos turėtų būti dedamos taip, kad būtų palikti tarpai tarp galų. Jeigu pagrindą padėjote, malkas sukrovėte, lieka pasirūpinti apsauga nuo lietaus ir sniego. Naudokite tam stogelį arba bet kokią medžiagą, kuri nepraleidžia vandens. Atminkite, uždenkite tik viršų, kitaip malkos „nekvėpuos“.

  • Kaip teisingai kapoti malkas

    Kaip teisingai kapoti malkas

    Ruduo – metas, kai kuriame židinius ar krosneles jaukumui ir šilumai namuose palaikyti. Populiariausi Lietuvoje ir pasaulyje yra malkomis kūrenami židiniai ir krosnelės, o tai reiškia, jog kuru geriausia pasirūpinti iš anksto. Šis straipsnis tikriausiai aktualus tiems, kurie patys kapoja malkas ir nors žinodami, kiek jėgų ir laiko prireikia pasiruošti žiemai, iš principo ir azarto neketina šio „malonumo“ perleisti nei protingoms mašinoms, nei mokėti už jau paruoštas malkas.

    Ne paslaptis, jog  ilgas kapojimas su laiku vargina bei pasireiškia skausmais pečiuose net ir patiems stipriausiesiems. Be to, kapojant malkas visuomet reikia būti atsargiems, susižeisti kirviu – menkas juokas. Taigi, domimės būdais, kaip palengvinti malkų kapojimą (galbūt taip, jog net perkantieji malkas arba pjaustantys jas benzininiu ar elektriniu pjūklu  pakeis savo nuomonę). Žinoma, daugiausia čia priklauso nuo įrankio ir laimės kapojant malkas tas, kuris skiria kirvį nuo skėliklio. Taigi, pirma taisyklė – įsigyti specialų įrankį – skėliklį, kuris būdamas sunkesnis ir bukesnis bei ilgesnio koto, greičiau padeda perskelti malką nei kirvis. Kirvio irgi galėtų pakakti, bet tik tuo atveju, jei židinį ar krosnelę kūrenate pramogai.

    Antra, išsirinkite tinkamą kaladę ant kurios ketinate kapoti/skaldyti malkas. Ji turi būti didesnė už skaldomas malkas ir turėti šakų, kurios suriša ir saugo pačia kaladę taip, jog ji nesuskyla. Trečia, kapokite tinkamu oru. Tikriausiai nepagalvojote, kodėl malkos dažniausiai skaldomos jau užėjus šalčiams? Ogi pasirodo, kad tada medžio plaušai lengviau skyla, o ne plyšta, kaip nutinka tuomet, kai malkos pakankamai nesuledėjusios. Tiesa, kūrenimui geriausios 8-10 cm malkos, jos gerai ir pilnai sudega. Tikras galvosūkis, kaip pasiekti šitokio tobulumo?

     

    Gerai, kad visai neseniai rinkoje pasirodė visiškai naujas įrankis, kuris panašu, jog labai greitai pakeis kirvį ir skėtiklį. Išradimo autoriai – suomiai ir tai visiškai nestebina. Juk šiaurės šalys gerai žino malkų kapojimo/skėlimo kainą. Jei norite daugiau informacijos, kaip veikia šis įrankis, ją rasite tiesiog įvedę į bet kurio informacijos paieškos įrankio lauką „Vipukirves“.

  • Kaip teisingai užkurti laužą?

    Kaip teisingai užkurti laužą?

    Rugpjūtis – nors jau ir kvepiantis rudeniu, vis dar yra vasaros mėnuo ir kuo puikiausiai gali būti išnaudojamas ilgesnėms atostogoms užjūriuose arba trumpiems, bet prasmingiems susitikimams su draugais ar giminaičiais savaitgaliais. Kai dar lepina šiluma, pripažinkite, nesinori nei pačiam kviestis svečių į namus, nei pačiam tokiu svečiu būti. Rugpjūčio vakarai dar tokie, kai galima laiką leisti gamtoje, lauke – su palapinėmis ir laužu. Blogiausiu atveju, bent jau kieme arba terasoje.

    Laužas – tai centrinė bet kokio turistinio žygio ašis. Laužas reikalingas ne tik maistui pasigaminti, patiems sušilti ir visokio plauko mašalams, vabalams atbaidyti. Prisiminkite, kaip gera po dienos ėjimo ar važiavimo tiesiog susiburti visiems draugėj ir laužo šviesoje, liepsnų jaukume dalintis įspūdžiais, patyrimais. O ar atkreipėte dėmesį, kad ilgiausiai užsivakaroja sėdintieji prie laužo? Tikriausiai ne tik todėl, kad jis šildo, o kad, pajutus sunkiai žodžiais nusakomą susiliejimą su ugnimi, norisi taip amžinybių amžinybę sėdėti.

     Bet kaip užsikurti tą kasdienybę ir rūpesčius verčiantį pamiršti stebuklą ir taip, kad nereikėtų naudoti jokių cheminių skysčių ir kad įsidegtų ir liepsnotų ilgai?  O dar viena opi problema, kuri dažnai kankina stovyklautojus – kurioje vietoje apskritai tą laužą teisingiausia įrengti?

     

     Pirma ir pati svarbiausia taisyklė, jog laužą reikia kurti kuo atviresnėje vietoje – kuo toliau nuo medžių, šakų, palapinių ir ant žemės. Jokiu būdu negalima kurti laužto ant degių durpių.  Būtų gerai, jei laužą dėl viso pikto apdėtumėte akmenimis – jie saugo nuo žarijų ir krentančių malkų.   Prieš dėdami malkas, įvertinkite jų būklę. Geriausia, jei jos sausos, bet jei nepasisekė, išduosime mažą paslaptį – perskelkite jas pusiau, tikrai degs efektyviau.  Pasirūpinus malkomis, metas nuspręsti, kokio laužo norite. Jei reikia daugiau šilumos ir stiprios  ugnies – dėkite malkas kryžiuodami, o jei norite, kad degtų ilgiau – tuomet lygiagrečiai.

     Kai laužavietė įrengta ir malkos sudėtos, pats laikas dairytis, kuo įkursime laužą. Tam tinka įvairus smulkus kuras – jei neturite popieriaus, kuo puikiausiai tiks beržo tošis, kurią galite nulupti nuo medžio, sausi lapai ar augalai, mažos, bet irgi sausos šakelės (šlapios tiesiog nedegs). Atminkite, šį smulkųjį kurą dedame ne ant malkų viršaus, o po jomis ir tarp jų. Na, o dabar belieka tikėtis, jog pasiėmėte degtukų arba žiebtuvėlį.

     

     

  • Ką būtina žinoti apie malkas – sausumas ir tankis

    Ką būtina žinoti apie malkas – sausumas ir tankis

    Ugnis – žmogaus pagalbininkas nuo neatmenamų laikų. Atrasta prieš pusantro milijono metų ji padėjo jam gintis nuo plėšrūnų, šildyti būstą ir gaminti maistą. Atrodytų, kad apie malkas, kurios naudojamos ugnies kurstymui, turėtumėme žinoti viską ir kiekvienas, juk jų ruošimo ir laikymo būdai keliavo iš kartos į kartą. Vis dėlto, šiuolaikinės technologijos užgožė šias tarsi prigimtines mūsų žinias, todėl dažnokai nežinome, kaip kokybiškai kūrenti židinį ar krosnelę. Šiame straipsnyje pasidalinsime su Jumis senoliu išmintimi ir priminsime tai, kas svarbiausia.

     

    Sausos malkos

    Pirmiausia, į ką būtina atkreipti dėmesį, jog malkas būtina ruošti žiemą ir naudoti jas tik po dvejų vasarų džiovinimo malkinėse ar kūgiuose. Tuomet galėsite būti tikri, kad malkos bus sausos ir kaitrios. Tik gerai paruoštos malkos židinyje ar krosnelėje dega ekonomiškai, ilgai ir veiksmingai, neteršia aplinkos, ir, kas ne mažiau svarbu, džiugina mus gražia liepsna. Sausos malkos taip pat padeda apsaugoti židinio stiklą nuo suodžių ir neleidžia užsikimšti kaminui. Tyrimai rodo, kad kūrenant  25 proc. drėgnumo malkomis prarandama net pusė pakuros galingumo  (lyginant su 15 proc. malkų drėgnumu).

     

    Malkų tankumas

    Malkų kokybė priklauso ir nuo to iš kokios medienos ji yra paruošta. Ar žinojote, kad vienas kubinis metras didesnio tankio medienos išskiria didesnį šilumos kiekį nei vienas kubinis metras mažesnio tankio medienos? Taigi, vertingiausiomis laikomos tos malkos, kurios yra didelio tankumo, nes jos ilgiausiai dega ir geriausiai palaiko šilumą.

    Būtent dėl šių savybių populiariausios ir labiausiai vertinamos yra beržinės malkos. Dideliu tankumu pasižymi ir kietųjų lapuočių – uosio, ąžuolo, guobos, skroblo, vinkšnos – malkos. Jos taip pat leis mėgautis ilgai rusenančiomis žarijomis. Sutiksite ar ne, bet nėra malonesnės ir sveikesnės šilumos už tą, kurią degdamas skleidžia į pelenus ir dūmus virstantis sausas medis.

     

    Antrajai kaitrumo grupei priklauso pušies ir juodalksnio mediena. Na, o drebulės, baltalksnio, tuopos  ir eglės malkos turi mažiausiai kaitros. Jos greičiau sudega, tad negalima ilgėliau pasigrožėti kibirkščiuojančiomis anglimis.

    Įdomu tai, kad kai kurios malkos be kaitinimo atlieka ir papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, drebulę tinka deginti norint pravalyti kaminą, o eglinės malkos mėgstamos dėl jų sukeliamo židinio ugnies spragsėjimo ir traškėjimo.

     

    Užbaigiant straipsnį norėtųsi kiekvienam iš mūsų palinkėti išsirinkti vidinius poreikius ir prigimtį atitinkančias malkas ir mėgautis magišku ugnies šokiu, kuris praskaidrina buitį, kuria jaukumą ir šildo sielą.