Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: ugnis

  • Kokia medžiaga tinkamiausia krosnies apdailai?

    Kokia medžiaga tinkamiausia krosnies apdailai?

    Išsirinkus pakurą krosniai, kitas žingsnis – nuspręsti, kokią medžiagą naudosite apdailai. Dažniausiai krosnis atlieka daugiau nei šildymo funkciją ir tarnauja kaip viryklė, duonkepė, galbūt net gultas. Krosnis taip pat yra ir svarbi interjero detalė. Taigi, geriau investuoti į kokybiškas medžiagas nesibaiminant dėl kokių nors netikėtų defektų ateityje. Paprastai krosnių apdailai naudojamas akmuo, metalas arba molis. Geriausi šilumos laidininkai yra akmuo ir molis. Pirmosios krosnys ir buvo statomos iš akmens („Krosnys – jų istorija ir rūšys”), tačiau akmuo šiandien yra ganėtinai brangus dalykas, todėl jei norite ir efektyvaus, ir taupaus sprendimo, geriausia rinktis molį. Molis savo ruožtu irgi turi keletą sprendimų. Krosnis gali būti dengta paprastu moliu (molio mase arba molio plytomis) arba degtu moliu (šamoto plytomis (vidinei ir išorinei apdailai) arba glazūruotomis koklių plytelėmis (tik išorinei apdailai)). Kartais apibūdinant šamoto plytas ir koklių plyteles priduriamas žodis keramika dėl to, kad jie, kaip ir kiti degti gaminiai iš molio, priskiriami keramikos gaminių grupei.

    Tiek paprastas, tiek degtas molis gerai išlaiko šilumą ir leidžia sutaupyti didelį kiekį kuro. Vis dėlto dėl aukštos temperatūros, kurią skleidžia krosnis, krosnies vidinei apdailai rekomenduoja rinktis atsparius degto molio produktus – šamoto keramikos plytas arba blokus (jos atlaiko nuo 1580º C iki 2000º C ir aukščiau). Žinoma, specialistų nuomonės skiriasi, nes kita dalis krosnių gamintojų mano, kad krosnies apdailai visiškai pakanka paprasto molio masės (molio, šiaudų, vandens bei smėlio mišinio), ypač jei jo klojama labai daug. To negalėtume pasakyti apie paprasto molio plytas (atlaikančios nuo 1350°С iki 1580°С), kurias tikrai rekomenduojama naudoti tik išorinei apdailai, jokiu būdu nededant jų aplink karščiausią krosnies vietą – pakurą. Taip pat yra nuomonių, kad maišyti paprastas ir degto molio plytas irgi ne pats geriausiais sprendimas dėl skirtingų šių medžiagų šilumos laidumo savybių. Taigi, kas teisus?

    Vienos tiesos, deja, nėra, bet faktas, jog degtas molis yra tvirčiausia ir atspariausia karščiui medžiaga leidžia manyti, kad pasirinkę šamoto plytas ar blokus (vidinei ir išorinei apdailai) arba koklines plyteles (tik išorinei apdailai, nes jos atlaiko iki 1350°С), neapsigausite. Daug kas priklauso ir nuo finansų. Paprasto molio masė arba plytelės – daug pigesnės. Taip pat ši apdaila tiks, jei mėgstate natūralų stilių (su molio mase lengva dirbti, tad galima suformuoti bet kokios formos krosnį), jei krosnį ketinate įrengti sodyboje ir pan. Šamoto plytos, o ypač koklinės plytelės, yra brangesnės, bet ir ilgaamžiškesnės, subtilesnės. Ar žinojote, jog ko­kybiš­ki kok­liai yra gaminami net apie po­rą mė­ne­sių? Tiek laiko reikia kokliams išdžiūti (natūraliai), nu­šlifuo­ti, pa­šau­ti kros­nį, nugla­zū­ruo­ti ir dar kartą pa­šau­ti į kros­nį.

    Galbūt tai paaiškina, kodėl mūsų širdys taip linksta link krosnių iš šamoto, dengtų glazūruotomis koklinėmis plytelėmis. Būtent tokias gamina TERMOKAUST – vokiečių-lenkų gamintojas. Jų šamoto modulinės krosnys su KAFEL-KAR koklių apdaila atrodo įspūdingai bet kokiame interjere ir, žinoma, garantuoja, ilgai sklindančią šilumą (net kelias paras) bei taupų kuro vartojimą (net iki 80 proc.). Daugiau apie krosnis rasite „Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys”, „Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje” , „Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą”  „Ar krosnys gali kalbėti?”. Tikimės, jog mūsų patarimai padės Jums išsirinkti. O pabaigai dar reiktų paminėti, kad labai svarbu meistro kvalifikacija, nes klaidų investuojant į šilumą negali būti.

  • Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys

    Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys

    Žodis krosnis tikriausiai daugeliui mūsų kelia malonias asociacijas, primena vaikystę, senelius kaime, siejasi su sveiku gyvenimo būdu ir ekologišku, gamtai draugišku šildymusi. Iš tiesų, be krosnies namas kaime anksčiau buvo visiškai neįsivaizduojamas. Laikai keitėsi, modernėjo, kaimuose daugėjo namų turinčių centrinį šildymą, bet atokesniuose kaimeliuose – krosnis vis dar tebėra vienintelis šilumos šaltinis. Smalsu, o kaip gi atrodo šiuolaikinės krosnys ir ar tikrai jos tinkamos tik gyvenant kaime?

     

    Savo atsiminimuose krosnį dažnas regime didžiulę, užimančią nemažą plotą, o laikais, kai erdvės, kuriose gyvename yra mažesnės, tai gali atrodyti kaip minusas. Vis dėlto, modernios krosnys yra kiek kitokios, gerokai mažesnės ir dėl savo ypatumo šildyti didesnį plotą (kelis kambarius iš karto), tampa vis populiaresnės ir populiaresnės. Be to, technologijos keitėsi, tad šiuolaikinės krosnys tapo saugesnės, efektyvesnės ir gerokai lengviau prižiūrimos.  Dar daugiau, šiandien kiekviena krosnis gali būti unikalaus dizaino, pritaikyta individualiam interjerui.

     

    Svarbiausia – išsirinkti kokybišką pakurą, o būtent tokias siūlo vokiečių gamintojas „Schmid“. Išsirinkus pakurą (kuri dažniausiai būna standartinė), visa kita yra Jūsų fantazija ir poreikiai, pagal kuriuos tiesiog reikės parengti projektą. Kartu su dizaineriu galėsite nuspręsti, kokio spalvinio sprendimo norite, kokia medžiaga bus dengta krosnis (molio plytomis, kera­mi­niais kok­liais ar akmeniu), kam skirta krosnis – ar tik šildymui, ar ir kepimui. O galbūt norite turėti kažką panašaus į užkrosnį ar šildomą suoliuką, kaip senosios tradicinės krosnys? Visa tai įgyvendinama, jei darbus atliks nagingas meistras,  o tokių tikrai turime.

     

    „Schmid“  gamintojas turi platų asortimentą pakurų, tad netgi galite pasirinkti, kokiu kuru norėsite kūrenti savo krosnį. Dar vienas pranašumas, kad „Schmid“ krosnių pakura turi ne bet kokius, o iš ketaus pagamintus kanalus. Tai reiškia, kad de­gant mal­koms su­si­da­ran­ti ši­lu­ma sklinda ka­na­lais, kuriuose dėl ketaus savybių kaupti šilumą, ji išsilaiko dar ilgiau nei įprastai, taigi ir šilumos visuose namuose turima daugiau. Krosnis galbūt ir yra brangesnis sprendimas nei židinys ar krosnelė, ypač, jei norėsite, jog kanalai būtų išvedžiojami plačiau, po visą namą, bet tai ilgalaikė investicija į namus ir bendrą komfortą bei gerbūvį.

  • Ten, kur gyvena ugnis – Lotus „Living“ krosnelės

    Ten, kur gyvena ugnis – Lotus „Living“ krosnelės

    Lotus „Living“ krosnelės tikriausiai geriausiai perteikia mūsų pačių „Ugnis gyvenimui“ viziją – ugnis šalia, ugnis namams, ugnis širdims. Metalo, baltos, vandens mėlynumo (juoda emalė) ir pilkos spalvos minimalistinės krosnelės atrodo lyg iš pačios gamtos paimtas ir į namus parsineštas ugnies paveikslas. Dizaineriai kūrė šią liniją taip, kad niekas netrukdytų mėgautis ugnies estetika, konstrukcijos lengvos, vis dėlto nepastebėti tarsi išlietų krosnelės formų neįmanoma. Atrodo, jog glotniose ir elegantiškose „Living“ krosnelėse susiliejo geriausia, ką turi gamta ir žmogus.

    Ypatingas šių krosnelių akcentas – atvira niša (pagrindas) malkoms laikyti, o tai reiškia, jog namai visuomet kvepės mišku net tarp kūrenimų. Yra keletas variantų. Galima pasirinkti pilnai arba tik dalinai išbaigtą malkų laikymo sprendimą. Šiuo atveju malkas tiesiog galėsite dėti ant žemės, tai puikiai turėtų žiūrėtis rąstiniuose namuose. Tie, kurie norėtų laikyti malkas nuošaliau (o gal net ir daugiau jų!) Lotus taip pat turi sprendimą, dar drąsesnį ir modernesnį, nes krosnelė tiesiog yra keliama ant pailgo šilumą kaupiančio betoninio suoliuko ant kurio galima ir sėdėti. Beje, krosnelę galima statyti ir be suoliuko, tiesiog ant nedegių grindų arba ant akmens plokštės.

    Aptakios ir blizgančios Lotus „Living“ krosnelės spinduliuoja prabanga. Kaip teigia patys gamintojai ir kas plika akimi matoma, šios krosnelės – tai kažkas visiškai naujo krosnelių dizaino pasaulyje. Tvirta, patvari kontrukcija iš pagrindinės dalies ir pagrindo, spalvos, paviršius – viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Tie, kurie mėgsta modernų architektūrinį stilių, kokybę pagaliau turi galimybę realizuoti savo svajonę – mėgautis stilingiausia kada nors sukurta krosnele.

    Kita vertus, būdama tikrai pastebima „Living“ krosnelė  tuo pačiu yra tokia paprasta ir nekaprizinga, jog tiks prie bet kokio namų interjero ir puikiai į jį įsilies. Visose šios linijos krosnelėse įmontuotas dvigubas stiklas, o puiki izoliacija užtikrina dar efektyvesnį degimą. Rankenėlė – dar vienas labai svarbus krosnelės elementas, o „Living“ krosnelėse kaip niekad subtiliai paslėpta. Taigi, panašu, kad architekto Kaare Sølvsten sukurta krosnelė daugiau nei pasiteisino ir meta didelį iššūkį krosnelių dizaino tendencijoms.

  • „Hwam“ – pažangių ir estetiškų krosnelių gamintojas

    „Hwam“ – pažangių ir estetiškų krosnelių gamintojas

    Jau daugiau nei 10 metų krosnelių estetikos lyderių – danų gamintojų „Hwam“ produkcija puošia lietuvių namus. Maždaug prieš tiek metų pas mus atkeliavo naujos interjero tendencijos, kurios akcentavo daiktų minimalizmą ir formų grynumą. UAB „Krosnys ir krosnelės“ yra „Hwam“  kompanijos atstovai Lietuvoje, tiekiantys išskirtine architektūrine estetika pasižyminčias krosneles. Dar daugiau – „Hwam“ per 40 savo veiklos metų pasiekė, jog šios malkomis kūrenamos krosnelės būtų ne tik stilingos, bet ir funkcionalios bei pažangios technologiniu požiūriu.

    Jei kalbėtume apie „Hwam“ krosnelių stilių, šio gamintojo modeliai ypatingi savo moderniu dizainu. Jame ypač akcentuojama galimybė gėrėtis ugnimi, tad į krosneles montuojamos, kaip įmanoma aukštesnis ir platesnis durelių stiklas. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į nuotraukas, pastebėtumėte, jog kuo aukštesnės ir platesnės durelės, tuo mažiau matyti kitos sudedamosios krosnelės detalės, taigi visas dėmesys krypsta tik į ugnį. Ypač tai pasakytina apie integruojamas krosneles, kurių visa techninė dalis paslėpta sienoje, tad krosnelė atrodo kaip gyvas paveikslas.

    Nors „Hwam“ krosnelės turi savo pagrindinę stilistinę ašį, kiekvienos naujos linijos produktai būna unikalūs, tad jaukumo ieškantieji gali rinktis arba iš subtilių ir minimalistinių krosnelių, pritaikomų mažose erdvėse,  arba iš tikrai įspūdingo dydžio krosnelių tinkamų didelėms patalpoms. Egzotikos mėgėjai taip pat gali rasti sau tinkamų sprendimų, nes „Hwam“ siūlo ir itin intriguojančių bei originalių krosnelių gaminių. Vieni jų, tai krosnelės „Wall“, „Figaro“, „Hwam 3310“ arba pats naujausias – „Hwam 3110“ modelis, kuris be visa ko gali būti kabinamas ant sienos. Atskirai reikėtų paminėti „Wiking“ krosneles, kurios užima labai mažai vietos, nes yra tik 36 cm gylio, turi papildomą akumuliacija viršutinėje dalyje, magnetinį ketaus durelių uždarymą, švaraus stiklo sistemą ir, žinoma, dvigubą degimą pakuroje (tai didelis privalumas visoje ES).

     

    Besirenkantiesiems „Hwam“ krosnelės taip pat patrauklios savo funkcionalumu. Mus labiausiai papirko du pranašumai: automatika, kuri „prižiūri“ ugnį ir konvekcinis šildymo būdas. Tik įsivaizduokite, įmetate keletą pliauskų ir daugiau rūpintis krosnele nebereikia: įrenginiai patys reguliuoja, kiek ir kada oro pateks į pakurą. Kai pasiekiama tam tikro žemumo temperatūra, tam, kad degimas vėl suaktyvėtų, sklendės automatiškai atsidaro ir į sistemą patenka daugiau oro. Ir atvirkščiai − pakilus temperatūrai, degimą reikia slopinti, tad oro paduodama mažiau.  Štai taip harmoningai „Hwam“ krosnelėse dera technologijos ir grožis!

  • Krosnelių naujienos – plačios stiklinės durelės

    Krosnelių naujienos – plačios stiklinės durelės

    Kartais pagalvojame, o kuo dar gali nustebinti krosnelių gamintojai. Atrodo, kad viena krosnelė gražesnė ir funkcionalesnė už kitą ir rodos jau nieko negalėtumei naujo išrasti. Tačiau kiekvieną kartą, prasidėjus sezonui, naujienos pribloškia taip, kad net atima žadą. Kuo toliau, tuo labiau krosnelės primena juvelyrinius dirbinius į kuriuos malonu žiūrėti ir malonu liesti net tada, kai juose nerusena ugnis. Šį kartą mūsų akiratyje šiauriečių minimalizmo šedevras – Lotus „Jubilee 35“.

    Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad Lotus „Jubilee 35“ pasižymi labai plačia degimo kamera – į ją galima sudėti net 50 cm malkas. Vis dėlto, paslaptimi lieka tai, kad padidinus degimo kamerą, pati krosnelė neatrodo gremėzdiška, o kaip tik – labai kompaktiška. Galinė krosnelės sienelė pagaminta iš ketaus, kuris garantuoja krosnelės patvarumą ir stiprumą. Pati technologija – ekonomiška ir ekologiška, nes Lotus krosneles kuria tik vadovaudamasi Ekologiško „žaliojo“ degimo programa.

    Bet kurio vartotojo svajonė – Lotus „Jubilee 35“ – dėl didelių plačių durelių garantuoja mėgavimąsi ugnimi. Atrodo, jog šios krosnelės sukurtos taip, jog matytumėme visą medžio galią ir jo virsmą į kitą pavidalą per ugnį. Visą šio proceso natūralumą dar labiau sustiprina pačios krosnelės medžiaga – natūralus muilo akmuo, kuris, sukaupęs šilumą, ją skleidžia net tuomet, kai krosnelės ar židinio ugnis atvėsta. Daugiau apie šio akmens privalumus galite rasite mūsų ankstesniame straipsnyje „Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens“.

    Lotus „Jubilee 35“ valdymas – patogus ir saugus, o preciziškos detalės beveik nematomos. Jas galima rasti juostoje virš malkų talpyklos, kurią galima ir kitiems tikslams, jei mėgstate laikyti malkas atvirai, pavyzdžiui, susidėti krosnelės aksesuarams. Gamintojas taip pat siūlo variantą su griliu, t. y. virš krosnelės yra įmontuota kamera kepti. Ši papildoma funkcija tikrai praverčia, kai orai atvėsta ir nebėra galimybės piknikauti lauke. Tikimės, jog ši nauja Lotus krosnelė sužavėjo ir Jus, nes mus – tikrų tikriausiai!

  • Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Šildydamiesi prie  krosnelės ar židinio, stebėdami ugnies šokį ir klausydamiesi, kaip spragsi malkos, neretai tiesiog nepagalvojome iš kokių medžiagų jie pagaminti ir kas garantuoja kokybę bei saugumą. Ir tai natūralu. Kai gaminys kokybiškas – belieka mėgautis. Daugiau klausimų kyla tiems, kurie ketina pirkti krosnelę ar židinį ir daugiausiai smalsaujama apie iš pirmo žvilgsnio trapiausią detalę – krosnelę ar židinį dengiantį stiklą. Iš tiesų, tai nėra paprastas stiklas, o specialiai židiniams, krosnelėms, jų durelėms pagaminta stiklo keramika, kuri gali atlaikyti 700 laipsnių karštį.

    Būtent stiklo keramika leidžia „uždaryti“ ugnį ir vis dėlto toliau ja mėgautis dėl stiklo skaidrumo. Prisiminkime, jog senovėje ugnis buvo tik atvirame židinyje arba uždaroje krosnyje. Tuo tarpu šiandien šiuolaikinėse krosnelėse ar židiniuose įmontuotos karščiui atsparios stiklo keramikos durelės leidžia mėgautis ugnimi saugiai ir iš arti net tuomet, kai  pakuroje yra apie 300 laipsnių temperatūra. Jos taip pat saugo nuo kibirkščių ir dūmų reikalui esant. Kai kurios krosnelės, pavyzdžiui, kaip belgų gamintojo Stuv 30, turi tris galimybes – atviros ugnies, uždarius stiklo dureles arba tik palikus siaurą plyšį nakčiai.

    Galinti būti bet kokios formos, priklausomai nuo krosnelės ar židinio dizaino, stiklo keramika yra ne tik atspari karščiui, bet ir įbrėžimams, deformacijai, smūgiams, temperatūrų pokyčiams. Būtent stiklo keramika, išrasta tik prieš 60 metų ir šiuo metu gaminama tik dviejose pasaulio šalyse (Vokietijoje ir Japonijoje) leido krosnelių ir židinių gamintojas padidinti degimo temperatūrą ir būti tikriems, kad vartotojas šiluma ir vaizdu mėgausis saugiai.

    Vis dėlto, nors stiklo keramika „neįveikiama“, vidinės stiklo keramikos durelės laikui bėgant apsineša suodžiais, kreozotu, pelenų dalelėmis, kurios padengia stiklą pilku apnašų sluoksniu. Tai ne tik trukdo gėrėtis ugnimi, bet ir mažina šilumos pralaidumą. Paradoksalu, tačiau šią tvirtą medžiagą būtina prižiūrėti labai atsargiai ir tai daryti naudojant specialias priemones ir švelnias šluostes. Arba, kaip teigia, profesionalių priežiūros priemonių gamintojas Aduro, tai galite padaryti drėgna į pelenus pamirkyta šluoste.

  • Ugnies simboliai ir jų prasmės

    Ugnies simboliai ir jų prasmės

    Ugnis – vienas iš keturių pirminių elementų, kuris lygiai toks pats svarbus pasaulio ir žmogaus atsiradimui, jo egzistavimui, kaip ir vanduo, oras bei žemė. Visų šių elementų pavaizdavimui jau nuo senų senovės buvo naudojama viena iš pagrindinių geometrinių figūrų – trikampis. Ugnies ženklas – tai trikampis su viršūne aukštyn, vanduo – trikampis su viršūne nukreipta žemyn, oras – trikampis su viršūne aukštyn, kuri perbraukta brūkšniu, ir žemė – trikampis su viršūne nukreipta žemyn, kuri taip pat perbraukta brūkšniu.

    Ugnis taip pat dažnai buvo vaizduojama ir kaip kryžius. Manoma, kad šis ženklas dar senesnis už trikampį. Kryžiaus – kaip dviejų sukryžiuotų lazdelių – simbolio ištakos slypi ugnies užkūrimo procese, kai jai įkurti reikėjo trinti lazdeles vieną į kitą.  Šiuo atveju kryžius neturi krikščioniškosios prasmės ir simbolizuoja įrankį ugniai išgauti plačiąja prasme – tai yra įrankis ir dieviškajai, ir žemiškajai ugniai įkurti. Taip pat jis žymi ir keturias pasaulio puses, metų laikus ir žmogaus gyvenimo periodus: šiaurė-žiema-naktis-mirtis, rytai-pavasaris-rytas-gimimas, pietūs-vasara-diena-branda, vakarai-ruduo vakaras-senatvė.

     Šiam ciklui pavaizduoti prie lazdelių galų buvo pridėti brūkšneliai arba lenktos „alkūnės“, žyminčios sukimąsi ratu. Taip gimė svastikos ženklas, kuris baltų kultūroje žymi ne tik ugnį, bet ir saulę, Perkūną, jis buvo siejamas su laime, šviesa, gėriu. Šis simbolis randamas ir kitose senosiose tautose  (Indijos, senovės keltų, germanų, indėnų), kur taip pat žymi saulę, derlingumą, valdžią.  Įdomu tai, kad baltai tikėjo, jog šis besisukantis ratu ženklas, žymintis visatos virsmus, kaitą ir darną, padeda kovoti su blogiu.

    Taigi, archajinis svastikos ženklas tai tarsi mažas pasaulio atvaizdas, kalbantis apie pusiausvyrą ir harmoniją.  Nenuostabu, kad tiek daug reiškiančiais kryžiais, svastikomis  buvo puošiami įvairūs mūsų protėvių buities daiktais, drabužiai, papuošalai, ginklai, tautinės juostos, muzikos instrumentai. Šiais ženklais buvo raižomos namų sienos, lubos, koplytstulpiai. Svastikos ženklas etniniuose papuošaluose naudojamas ir šiandien, tad drąsiai jais puoškitės ir populiarinkite  lietuvių istoriją.

  • Atgimimas ir apsivalymas per ugnį

    Atgimimas ir apsivalymas per ugnį

    Jau ne kartą, ypač rašydami apie ugnies reikšmę tradicinėse mūsų šventėse, esame akcentavę ugnies reikšmę ir pagarbą jai namuose dėl to, kad ji saugo, maitina, šildo, gydo. Mažiau atskleidėme, kokias prasmes savyje talpina Amžinoji ugnis, kurią iki krikščionybės atsiradimo Lietuvoje ąžuolų giraitėse kurstė Vaidilutės.  Ši ugnis, kurstoma iš pagarbos dievams, turėjo ir dar vieną reikšmę. Manyta, kad užgesus Amžinajai Ugniai visą tautą gali ištikti nelaimės, nes ugnis buvo tai, kas užtikrindavo nemirtingumą ir atgimimą, amžino gyvenimo ratą.

    Alkas.lt nuotrauka

    Visos šios prasmės atėjo iš tikėjimo, kad Ugnis leidžia sielai įsikūnyti iš naujo, vadinasi, po mirties – atgimti.  Taigi, užgesinta Ugnis reikštų nutrauktą ciklą ir mirtį, o jei tai buvo Amžinoji ugnis – ir visos tautos pražūtį. Tai paaiškina, kodėl mūsų protėviai taip gindavo savo šventyklas ir tai darydavo drąsiai, be baimės būti nukauti. Jie tikėjo, kad kol Amžinoji ugnis rusena, jų kūnui mirui, siela atgims. Tikėta, kad tai nutiks neužilgo, artimiausią pavasarį, balandžio pabaigoje, per Jorės šventę (Jurgines), nes tuomet esą Perkūnas vėl apvaisindavo Žemę ir gimdavo nauja gyvybė.

    Taip pat manyta, kad Ugnis, kuri buvo traktuojama ir kaip Žemės Motinos širdis, turi apvalymo galią. Štai kodėl mirusieji buvo deginami. Ugniai padedant jų sielos būdavo apvalomos ir naujus savo gyvenimus pradėdavo jau būdamos geresnėmis.  Tai leidžia suprasti, kodėl Ugnyje buvo deginami nusikaltėliai, nedorėliai, šmeižikai. Į sudeginimą visai nebuvo žiūrima, kaip į bausmę, atvirkščiai, kaip į progą  apsivalyti ir grįžti į doros kelią. Mirtis buvo suvokiama kaip trumpas gyvenimo nutraukimas, į kurį grįžtama per Ugnį.

    Turistas.lt nuotrauka

    Šiais laikais niekas Amžinosios ugnies laužų nebekūrena, bet vis dar tebėra gaji nuolatos degančios ugnies tradicija. Šiuolaikinė Amžinoji ugnis, kuri jau bėra specialus degiklis, kuriame dega atitekančios dujos (propanas ar gamtinės dujos), naudojama atminimo memorialuose ir simbolizuoja žuvusių karių atminimą ar kokį kitą reikšmingą valstybei ar tautai įvykį. Savotišku Amžinos ugnies variantu yra Olimpinė ugnis, kuri dega visos olimpiados metu, bet ji jau turi kiek kitokias prasmes – ji simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę.

    Parengta pagal straipsnį „Apie Ugnies reikšmę atgimimui“.

  • Gintaro ir ugnies ryšys

    Gintaro ir ugnies ryšys

    Dauguma mūsų savo vasaros atostogas leidžiame prie jūros. Mes nesame dideli karščio mylėtojai, bet Baltijos jūrą aplankome kasmet,dažniausiai vasarai prasidedant ar jai įpusėjus. Keletą dienų praleidome ir šiemet. Jūra mums turi daugiau prasmių nei tik vanduo ir vieta poilsiui, atgaivai.Tai ir gintaro radymvietė. O šie maži ir dideli gabalėliai susiformavę iš spygliuočių sakų, jau prieš tūkstančius metų buvo siejami su ugnimi ir mistinėmis galiomis.

    Gintaras yra randamas įvairiose Žemės vietose, tačiau tas, kuris aptinkamas Baltijos jūroje yra išskirtinis – seniausias ir pakerintis ypatingu grožiu. P. Matulaitis pirmoje knygoje apie gintarą Gintaras lietuvių žemėje (knyga išleista 1922 m.) labai taikliai paaiškino už ką gintaras yra vertinamas: „Gintaras žėri gražia žarija, raminančia rūstybę, geidulius, nerimastį, kaip ramina ugnis ramutė; priglaustas prie pliko kūno gintaras jo neerzina, bet ramiai, švelniai glostyte glosto“.

    Panašiai gintarą su ugnimi yra palyginęs ir romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis. Jis rašė, kad  „nei baltas gintaras, iš kurio gaunamas malonus smilkalų kvapas, nei vaško spalvos geltonas arba tamsus gintaras romėnų nebuvo taip vertinamas, kaip skaidrus, nestipriai žvilgantis, kad žiūrint per jį matyti ne pati ugnis, o tik jos atspindys. (…) Mėgstamiausias gintaras buvo skaidraus falerniško vyno atspalvio“. 

    Taigi, gintaras su ugnimi gali būti siejamas ne tik per žėrėjimą, spinduliavimą, bet ir spalvas. O jo spalvų paletė – visas spektras. Ar žinojote, kad gintaras gali būti ne tik skaidrus, geltonas, juodas, bet ir baltas, mėlynas, žalias, raudonas? Pastarosios spalvos labai retos ir šių spalvų gintaro gabalėliams iki darbar priskiriama daug daugiau galių nei kitų spalvų gintarui. Pavyzdžiui, jeigu norite pasikalbėti su ugnies dvasiomis, tam tinkamiausias mėlynasis gintaras.

    Kam mistika ne prie širdies, galbūt bus įdomi kita gintaro pusė. Jau nuo seno žinoma, kad gintaro sudėtyje yra daugybė žmogui reikalingų mikroelementų, kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jo veikliosios medžiagos – rūgštis ir aliejus, yra ir puikus vaistas, ir kosmetikos priemonė. Kartais, kaip savo knygoje rašė P. Matulaitis, ligoniui pakanka tik turėti ir kuo dažniau žvilgčioti į gintarą, ir liga pasitraukia.

  • Receptas ant laužo – persikai karamelėje

    Receptas ant laužo – persikai karamelėje

    Gaminimas ant laužo visada džiugina keliais aspektais. Maistas pagamintas gamtoje visuomet skanesnis, malkas išnaudojame dvigubai efektyviau, vadinasi, ir draugiškiau gamtai (ir šildomės, ir gaminame vienu metu) ir dar šalia viso to suburiame draugus arba šeimą pasibuvimui kartu. Ilgai sukome galvas, kokį receptą pasiūlyti šį kartą. Šašlykai, rūkytos dešrelės, sriubos – tai, kas išbandyta kiekvieno ir ne taip jau sudėtinga pagaminti, tereikia tinkamų įrankių (iešmų, grotelių, puodo) ir gerų prieskonių. Kita vertus, pripratusiems prie gaminimo namuose ir modernių orkaičių  ir nesvylančių keptuvių – tai gali pasirodyti tam tikru iššūkiu.

    Kadangi mūsų bendruomenė paremta sveiko, ekologiško gyvenimo būdo propagavimu, pagalvojome, kad visai tiktų, jei receptas būtų vegetariškas. Džiugi žinia ta, kad beveik visus vegetariškus patiekalus, kuriuos gaminame namie, galima pasigaminti ir ant laužo. Patarimas, jei turite mėgstamų daržovių ar vaisių, o jie nei pasmeigiami, nei išsilaiko ant grotelių – naudokite maistinę foliją.

    Taigi, nusprendėme atiduoti duoklę saldumynams. Juos tikrai saugu valgyti gamtoje, nes nereikia baimintis dėl apsinuodijimo. „Persikai karamelėje“, taip skamba mūsų šios vasaros receptas. Tik įsivaizduokite, kaip pakvips Jūsų kiemas arba miškas, pieva gaminant šį desertą! O jį paruošti labai paprasta. Pasiimkite į žygį kelis persikus, truputį karamelės ir pekano riešutų, kuriais papuošite ir pagardinsite desertą. Be to, pekano riešutai labai sveiki, juose yra kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, vitamino A, vitamino E ir cinko.

    Perpjautus pusiau persikus guldome apatine dalimi į karamele išteptą (jeigu pamiršote arba neturite – galima pakeisti ruduoju cukrumi) ir pekano riešutais nubertą foliją, palikdami tiek folijos, jog galėtume sandariai suvynioti. Tuomet, dedame į žarijas ir kepame apie 20-25 minutes. Po pusvalandžio ištraukiame ir patiekiame kiek pravėsusį, bet vis dar šiltą desertą. Jeigu karamelė skamba per saldžiai, galite pabarstyti arba pagardinti persikus cinamonu. O jei norisi tiesiog dūmais kvepiančio apskrudusio persiko – irgi yra išeitis.. Tiesiog uždėkite ant grotelių ir ragaukite, kai persikas jau bus apkepęs. Taigi, sveiko, švelnaus ir gardaus deserto!