Žyma: Užgavėnės

  • Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Praėjusiame straipsnyje supažindinome Jus su ugnies vaidmeniu per Užgavėnes. O kaip gi ši žiemos ir pavasario sandūros šventė be blynų. Buvome nusprendę pateikti patį tą tikriausią ir gardžiausią receptą, tačiau pasimetėme įvairovėje ir kuo toliau gilinomės, tuo kiekvienos šeimininkės blynai rodėsi gardeni už kitos ir taip be galo be krašto. Nusprendę, kad Jūs ir taip žinote tą paslaptingąjį ingridientą, kuris kiekvieną Jūsų blyną pavers skaniausiu pasaulyje, pasidomėjome kitais dalykais – kiek blynams metų, kuo skiriasi blynas nuo blynelio ir kaip senovėje blynus šeimininkės kepdavo.

    Manoma, kad blynai pradėti kepti dar lietuviams pagonimis esant. Panašu, kad savo forma ir karštumu blynai asocijuodavosi su saule, todėl jie turėjo būti kepami dideli ir turėti rausvą atspalvį. Tikėtina, kad senovėje, kaip beje ir šiandien, blynai buvo kepami per ypatingas šventes ir buvo vienas iš apeiginių sakralinių valgių. Šaltiniai byloja, kad iš pradžių jie buvo ruošiami ant įkaitintų akmenų, o atsiradus krosnims, – ant skardų ar lentų.

    Beje, straipsnyje prieš tai užsiminėme, kad anglai turi paprotį organizuoti blynų bėgtynes, kurių metu šeimininkės bėga su keptuvėmis rankose ir tuo pačiu „mėto“ jose blynus. Pasirodo, kad toks blynų mėtymas yra labai senas paprotys išlikęs dar nuo baltų laikų. Taip esą žmogus aukoja blyną Saulei ir prašo jos, kad ji savo šiluma, kuo greičiau išgintų Žiemą iš Žemės. Bylojama, kad Lietuvoje netgi būta tradicijos per Užgavėnes medį papuošti blynais, o vėliau – net ir sklindžiais.

    Kaip paruošti keptuvę ir krosnį

    Taigi, blynas yra tuomet blynu, kuomet jis kepamas per visą keptuvės dydį, yra ne mažesnis nei 2 cm storio ir apskrudinamas iš abiejų pusių. Geriausiai blynai iškepa ketinėse keptuvėse, tik jų jokiu būdu negalima plauti. Valoma taip – į įkaitintą keptuvę reikia įberti druskos, pakaitinti minutę kitą, tada švariai išvalyti ir patepti dugną aliejumi ar kokiais kitais riebalais. Be šito – blynų kepimas iš šventė gali virsti tikru galvos skausmu šeimininkei.

    Jei turite galimybę, pabandykite blynus iškepti krosnyje. Tam, kad blynai keptų iš abiejų pusių – padėkite keptuvę ant žarijų, ištrauktų arčiau krosnies durelių iš besikurenančios krosnies. Keptuvė kais ir nuo žarijų, ir nuo krosnies liepsnos. Turint krosnį, blynus be visa ko dar galima pašutinti – pertepus sviestu arba grietine, sudėti vieną ant kito ir trumpam palaikyti.  Beje, taip patroškinti galima ir šiuolaikinėse orkaitėse arba konvekcinėse krosnyse.

    Blynai – tik iš grikinių miltų ir su padažu

    Kaip senovėje, taip ir šiandien, šeimininkės blynus gali kepti iš įvairiausių miltų. Populiariausi nūdien yra kvietiniai, bet blynus galima maišyti iš avižinių, ruginių, miežinių, žirninių, grikinių miltų. Pasirodo, kad pastarieji yra tie patys pačiausi, nes iš jų blynai  būna patys putliausi ir minkščiausi. Ir pabaigai. Ar žinojote, kaip yra valgomi tikrieji blynai? Ogi blynai imami į ranką, atsilaužiami arba susukami ir valgomi prieš tai būtinai padažius į padažą. Gardaus!

    Parengta remiantis V. Sako knygos „Lietuvos kulinarijos paveldas“ ištraukomis.

  • Ugnis Užgavėnių ir Pelenų dienos tradicijose

    Ugnis Užgavėnių ir Pelenų dienos tradicijose

    Kovo 1 d. minėsime paskutinę žiemos šventę – Užgavėnes.  Užgavėnės, anksčiau Lietuvoje vadintos Ragučio švente, skirtos pavasariui prisišaukti. Kadaise buvęs išskirtinai pagoniškas, šiandien Užgavėnių paprotys tvirtai siejamas  ir su krikščionybe, t. y.  iš karto po Užgavėnių prasideda rimties ir pasninkavimo metas – Gavėnia, trunkanti iki pat Velykų. Tiesa, Užgavėnės yra švenčiamos ne tik Lietuvoje, tad dairysimės ne tik  po savo, bet ir kitų šalių kiemus.

    Nuotrauka E. Ovčarenko

     Pagrindinis šventės elementas – vaikštinėjimas po kaimą persirengus ir prisidengus mitines būtybes, gyvulius, paukščius ar „žydus“, „čigonus“ vaizduojančiomis kaukėmis (žiemos demonų įvaizdis) būdingas daugumai Europos šalių – Vokietijai, Rusijai, Čekijai, Jungtinei Karalystei (čia garsios blynų lenktynės). Tuo tarpu Lašininio ir Kanapinio kova bei su ugnies tradicija susijęs Morės deginimas yra retesnis.  Ji, simbolizuojanti vaisingumo dievybę,  ant laužo buvo deginama įsivaizduojant, kad taip bus sunaikinamas joje glūdintis blogis (ir žiema).

    Nuotrauka E. Lukošiaus

    Kita vertus, tikėta, kad Morė atgimsta ir kad pelenai, likę po iškamšos sudeginimo, jau yra teigiami, „apvalyti ugnies“, tad jais būdavo barstomi laukai, manant, kad tuomet bus derlingesnė žemė. Įdomu tai, kad sekančią dieną, vadinamą Pelenų diena, tradicijos ir toliau būdavo susijusios su ugnimi, tik tais pagoniškais laikais būdavo garbinama jau kita dievybė – Gabija ir atliekami ritualai prie namų židinio, kuriais buvo siekiama apsaugoti namus nuo gaisrų. 

    Nuotrauka lrytas.lt

    Kaip ir dauguma kalendorinių švenčių, Užgavėnės turi ne tik apeigas, bet ir maisto papročius.  Kažkada pagrindiniu patiekalu Lietuvoje buvo riebus šiupinys, na, o šiandien šios šventės dauguma Europos šalių neįsivaizduoja be blynų  (rečiau – pyragų). Beje, jei varysite lauk žiemą pagal lietuviškas tradicijas, nepamirškite dar dviejų svarbių dalykų – Užgavėnių dieną nevalia dirbti, nes galima prisišaukti bėdą, ir tai yra paskutinė diena, kai galima iš peties prisivalgyti, prieš Gavėnią.

    Žiema žiema šliūkšt iš kiema!