Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: židiniai

  • Vydūnas: kas žiburys yra, kas ta jo liepsnelė, kaip ji atsiranda?

    Vydūnas: kas žiburys yra, kas ta jo liepsnelė, kaip ji atsiranda?

    Atrodo, kad ugnis ir liepsna, buitinėje kalboje naudojami kaip sinonimai, yra neatsiejama mūsų kalbos ir kasdienybės dalis. O ar kada susimąstėme, kas iš tiesų yra ugnis ir kaip gamtos mokslai aiškina šį procesą. Sakysite, kad labai paprasta, bet kaip Vydūnas minėjo savo raštuose, „paprasčiausi dalykai yra slėpiningi. Kurs tai neigia, tas, žinoma, jų geriau netirs. Pasakys: viskas aišku esą – kaip ant delno padėta. O tuo reiškiasi tiktai aklumas. Ir įrodo, kad tokie žmonės yra ko nors apniaukti ar apsvaiginti.“

    Vydūnas, mūsų filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas, kažkada ragino „aiškinkimės kad ir tai, kas žiburys yra, kas ta jo liepsnelė, kaip ji atsiranda!“. Kaip žymus veikėjas rašė „imi degtuką, pabrėži ir jis dega ir uždega žvakę. Viskas paprasta. Bet tos liepsnos nebuvo, o dabar yra! Ji staiga atsirado. Iš kur? Tverkime ją ranka! Jos nenutversime. Bet ji dega. Pirštą skaudžiai užgauna. Ji karšta. Ką visa tai reiškia?“ Bandykime atsakymų ieškoti kartu.

     Taigi, pirmiausia reikėtų pasakyti, kad ugnis – tai degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos. Tikriausiai smalsu, kodėl ugnis gali būti įvairių spalvų. Pirmiausia, tai priklauso nuo energijos kiekio, kuris yra transformuojamas į šviesą. Taip pat ugnis atspalvius įgauna, kai degančiose medžiagose yra kai kurių papildomų elementų – medžiagų, kurių kiekviena turi  savo švytėjimo spektrą. Teigiama, kad angliavandeniliai dega mėlyna liepsna. Geltona ir oranžine spalva liepsna dega, kai į ją patenka natrio. Violetine spalva liepsną nudažo kalis.

     

    Jeigu kalbėtume apie liepsnos kaitrumą, pagal šį požymį ji skirstoma į tris dalis: vidinę, vidurinę ir išorinę. Vidinė arba tamsioji liepsnos dalis yra šalčiausia. Vidurinioji arba švytinčioji liepsnos dalis yra kiek intensyvesnė. Ir galiausiai išorinė liepsna yra pati kaitriausia. Taigi, aptarėme čia labai nedaug, bet jei sužadinome smalsumą gilintis į liepsną ir ugnį,  tuomet norisi paraginti nenustoti ir toliau stebėtis. Pabaigai primename Vydūno žodžius, kad „kai žmogus nusistebi, jis pasidaro visai kitas, lyg šviesesnis. Ir kad jis nusistebėdamas ką nors tiria, jis lyg pasiekia dalyko esmę“.

  • Ką būtina žinoti apie krosnelės ar židinio paruošimą sezonui

    Ką būtina žinoti apie krosnelės ar židinio paruošimą sezonui

     Jau nuo vaikystės mes buvome mokinami su ugnimi elgtis saugiais. Degtukai buvo uždraustas dalykas, o už žaidimą su jais tikriausiai ne vienam teko sulaukti pabarimo. Gal tik dabar suaugę suprantame, kad tėvų griežtesnis balsas – tai jų natūralus nerimas, kad vaikai nepridarytų žalos neatsakingai naudodamiesi degtukais ar kitais gaisrą galinčiais sukelti buities prietaisais.

     

    Krosnelė ar židinys taip pat yra vienas iš objektų, kuris namuose, jei naudojamas ne pagal instrukcijas, gali sukelti liūdnas pasėkmes. Mes, suaugusieji, norėdami užtikrinti namų ir artimųjų saugumą, turime laikytis krosnelės ar židinio naudojimo instrukcijų, kurios numato, kad jie turi būti paruošiami, t. y. techniškai apžiūrimi, prieš kiekvieną sezoną.

     

    Ką privalu patikrinti? Apie kamino valymą, kaip privalomą dalyką, jau kalbėjome rudenio pradžioje, bet dar yra ir kitų mažiau pastebimų, bet labai svarbių detalių, kurių tinkamumą naudoti būtina patikrinti prieš kiekvieną sezoną, kai prasideda intensyvus krosnelės ar židinio naudojimas. Taigi, apžiūrėti reikia:

    tarpines;

    durelių vyrius,

    stiklus;

    pakėlimo mechanizmus;

    automatinį oro pritekėjimą;

    sklendes;

    pakuros vidinės detales.

    Jeigu matysite, kad kuri nors iš detalių neveikia, yra sugedusi, pakeiskite ją nauja. Savo funkcijos nebeatliekanti detalė gali tapti ne tik gaisro priežastimi, bet ir gadinti brangią krosnelę. Atminkite, kad prižiūrimas daiktas tarnauja daug ilgiau. Krosnelių remontą atlikti galima ir patiems, bet rekomenduojame mūsų gerus meistrus, kurie turi patirties. Jeigu nesate tikri ir norite pasikonsultuoti, klauskite mūsų. Mes norime, kad krosnelė ar židiniu džiaugtumėtės ilgus metus, o miegotumėte ramiai ir saugiai.

  • Kuo ypatinga krosnelės ar židinio skleidžiama šiluma?

    Kuo ypatinga krosnelės ar židinio skleidžiama šiluma?

    Nuo seno žinoma, kad krosnelės ar židinio šiluma teigiamai veikia žmogaus organizmą darydama didžiulį poveikį jo kūnui, protui, dvasiai. Šį kartą kalbame apie tai, kuo krosnelės ar židinio šiluma skiriasi nuo kitų šilumos šaltinių, kaip ji kuria namuose ir širdyse jaukumą ir ramybę. Išskyrėme 5 šios šilumos privalumus: atsipalaidavimas, natūralumas, saugumas, ryšys su gamta ir gydomoji galia.

    Atsipalaidavimas. Židinio ar krosnelės šiluma atpalaiduoja, suteikia malonių pojūčių, pagerina bendrą savijautą. Pasistenkite kitą kartą, kai tik turėsite progą pasėdėti prie rusenančios ugnies, stebėti, kaip reaguoja Jūsų kūnas. Neabejojame, kad po šilumos bangos pasklindančios nuo rankų į visą kūną, pajusite kaip po truputį atsipalaiduoja raumenys, rimsta įtampa, slūgsta stresas.

    Natūralumas. Kokia svarbi natūrali šiluma geriausiai žino vaikai, kurie jos siekia per motinos kūno šilumą. Net ir suaugusiuose šis prigimtinis noras yra labai gyvas. Ar esate pastebėję, kad kas kartą pamatę besikūrenančią ugnį, mes instinktyviai ištiesiame rankas jos link, net jeigu ir nėra šalta. O darome tai todėl, kad laužo, krosnelės ar židinio skleidžiama šiluma yra pati natūraliausia, jaučiama odos paviršiumi.


    Saugumas. Šiluma taip pat susijusi su saugumu, tuo kas pažįstama. Per šilumą taip pat žmogus patiria, kad juo rūpinamasi. Visi šie malonūs pojūčiai, kurie labai svarbūs bendrai savijautai, gali būti patiriami šildantis krosnelės ar židinio šiluma. Be to, židinys ar krosnelė dažnai ir yra užkuriami žmonių, kuriems mes esame svarbūs, kurie mūsų laukia.

    Ryšys su gamta. Sėdint  prieš krosnelę ar židinį ir žiūrint į degančias malkas neretai atrodo lyg skaitytumėme gamtos parašytą knygą – istorijas, įrašytas medyje. Taip pat prieš save regime natūralų gyvybės ciklą. Pagal kinų filosofiją,  iš medžio kyla ugnis, iš ugnies – žemė, iš žemės – metalas, iš metalo – vanduo, iš vandens – medis. Taigi, visi šie gamtos gaivalai glaudžiai vienas su kitu susiję ir atspindi nuolat besisukantį gyvybės ir mirties ciklą. Laikais, kai taip esame nutolę nuo gamtos, praradę ryšį su ja, galimybė atkurti jį per ugnį, yra didžiulis privalumas.

     

    Gydymas. Atėjus rudeniui, dėl drėgno oro dažnai imame jausti buvusių traumų pasėkmes, taip pat paaštrėja sąnarių skausmai. Tipiška rudeniniam orui ir bėganti nosis ar paraudusi gerklė. Nuo seno žinoma, kad daugumą šių negalavimų padeda numalšinti šiluma. Skirtingai nuo židinio ar krosnelės skleidžiamos šilumos, kuri turi savyje tą tikrąją galią gydyti, šio poveikio neturi dirbtinė šiluma, kuri sklinda nuo radiatorių, elektrinių šildytuvų ar šildomų grindų.

  • Kam galima panaudoti pelenus?

    Kam galima panaudoti pelenus?

    Po malonaus vakaro su ugnimi, židinyje ar krosnelėje lieka pelenai, kuriuos galima panaudoti dar kartą. Pelenų panaudojimas –  paskutinė ekologiškoji židinio ar krosnelės kūrenimo malkomis grandis. Tai, kas paimta iš gamtos tarsi vėl grįžta gamtai. Tuo, kad pelenai yra labai vertinga medžiaga, tikėta jau senovės Romos laikais. Masiškai naudoti pelenus, kaip kalio šaltinį, pradėta XVIII a. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad Didžioji Britanija buvo viena iš šalių, kuri importavo pelenus laukams tręšti. Savaime suprantama, kad kirsti ir deginti medžius, buvo ne tik per brangus, bet ir gamtos išteklius eikvojantis būdas išgauti kalį, todėl ilgainiui šio metodo buvo atsisakyta.

    Tradiciškai pelenai gali būti panaudojami darže tiesiogiai tręšiant arba papildant komposto talpą, taip pat kaip priemonė sraiges ir šliužus išprašyti iš Jūsų mėgstamo gėlyno ar kruopščiai puoselėto daržo. Pelenai, kadangi patys yra iš augalo plačiąja prasme, savyje turi daugiau nei 10 elementų, kurie yra būtini augalams klestėti.  Medienai degant prarandami tik azotas ir siera, kurie virsta garais, bet kalcis, kalis, magnis, kiti elementai pelenuose išlieka. Jeigu kompostuojate, pelenai gali papildyti kompostą vertingais elementais, išlaikyti neutralią aplinką, kuri yra tinkamiausia mikroorganizmams ardyti organines medžiagas.

     

    Pelenai taip pat gali būti panaudojami šarminiam skysčiui išgauti. Toks skystis puikiai tinka stiklui (taigi, ir stiklinėms krosnelės durelėms), sidabriniams šaukštams, langams, marmuriniams paviršiams valyti. Tirštesnės konsistencijos pelenų tyrė valo dėmes iš baldų ir drabužių. Pelenai taip pat puikiai neutralizuoja kvapus. Tai praverčia, jeigu turite namuose augintinių, o norint atsikratyti blogo kvapo šaldytuve, tiesiog įdėkite lėkštę su pelenais. Pelenų nemėgsta dauguma vabzdžių, jie ypač tinka nukreipti skruzdėles, peles,  eiti savais keliais, aplenkiant Jūsų namus ar daržą. Pelenų nemėgsta ir drabužių kandys!

     

    Pelenų visada gerai turėti, jei reikia užgesinti laužavietę. Tai ypač aktualu vasarą, jeigu norite būti tikri, kad tikrai gerai užgesinote ugnį. Įdomu tai, kad skirtingos rūšies medienos malkos, turi skirtingą kiekį vertingų medžiagų. Kieta mediena, iš kurios lieka tris kartus daugiau pelenų, lyginant su minkšta mediena, turi penkis kartus daugiau elementų. Taigi, daugiau pelenų, daugiau naudingų medžiagų. Artėja šaltasis laikotarpis, kai pradėsime šildytis krosnelėmis ir židiniais. Po šitiek aptartų variantų, kam būtų galima panaudoti pelenus, dabar jau būtų apmaudu tiesiog imti ir išmesti juos, tiesa? Jeigu nuspręsite kaupti pelenus, darykite tai saugiai ir sandariai, geriausia, kibiruose.

  • STUV MicroMega židinys – akimirkai suvaldyta ugnis

    STUV MicroMega židinys – akimirkai suvaldyta ugnis

    MicroMega – vienas naujausių STUV gaminių. Šio židinio pavadinimas labai taikliai atskleidžia židinio paskirtį apskritai. Mikro (angl. micro) kalba apie židinį, kaip interjero detalę, o Mega (ang. mega) apie ugnies galią. Unikalaus dizaino STUV  MicroMeg židinys sukurtas taip, kad ugnis degtų pačioje jo širdyje, būtų laisva ir tuo pačiu kontroliuojama, jog skleistų tiek šilumos, kiek Jums reikia konkrečiu momentu. Aukštyn pakeliamos stiklinės durelės leidžia pasirinkti, kokio atvirumo ugnies norite, o lanksti židinio konstrukcija leidžia pasirinkti pageidaujamą plotį.

     

    Rūpestis gamta ir jos išteklių saugojimu bei faktas, jog vis daugiau žmonių statosi ekologiškus, mažiau energijos naudojančius namus, įkvėpė STUV ieškoti  sprendimų, kaip su kuo mažiau malkų išgauti kuo daugiau šilumos ir užtikrinti švarų eko degimą. Aukščiausius standartus atitinkančios STUV židinių degimo sistemos yra saugios, švarios ir skirtos patenkinti net penkis Jūsų pojūčius. Šie pojūčiai yra degančio laužo kvapas, šilumos jausmas, spragsinčių žarijų garsas, malonus vaizdas akims ir ant žarijų kepto maisto skonis.

     

    STUV  MicroMeg židinys degimui naudoja orą paduodamą iš lauko. Mažai energijos naudojančioje namuose, kuriuose paprastai trūksta natūralaus vėdinimo, šis sprendimas yra privalomas. Dėl saugumo ir komforto, tokia oro padavimo sistema rekomenduojama ir tradiciniams namams. Ventiliatorius šio tipo židinyje paprastai nėra naudojamas (orui leidžiama natūraliai patekti į židinį, čia jis sušyla ir išeina per groteles virš židinio šildydamas aplinką), bet jeigu norite greitesnės šilumos ir apšildyti daugiau ploto, galimybė sumontuoti ventiliatorių yra. Kaminas prie šio židinio gali būti jungiamas arba iš viršaus, arba iš galo.

     

    Jeigu mėgstate atvirą židinį, nepamirškite, kad tokiu atveju kambaryje turi būti pakankamai šviežio oro. Jeigu židiniu naudojatės dažnai, jo reikia daug, t. y. neužteks įleisti oro tik tada, kai atidarote trumpam, pavyzdžiui, norėdami įmesti daugiau malkų. Jeigu namai sandarūs, nepralaidūs orui, būtina pasirūpinti nuolatiniu patalpų vėdinimu arba sumontuoti specialią STUV sistemą, kuri pasirūpintų šviežio oro srautais saugiam naudojimuisi ugnimi be jokių rūpesčių.

  • Dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis

    Dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis

    Židinys namuose – tikras džiaugsmas, o įsivaizduokite, jeigu jų namuose du? Svarbiausia ne tik dviguba šiluma, bet ir kad nereikia dalinantis bartis, kuris vakarą leis arčiausiai židinio. Mes visi ir mūsų pomėgiai skirtingi – vieni mėgstame ramų poilsį su knyga, kiti su bičiuliais ir vynu. O ką daryti tada, kai židinys tik vienas? Iš tiesų turėti du? Betgi ne kiekvienas galime tai sau leisti. Išeitis vis dėlto yra – vienas, bet dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis iš abiejų pusių.

    Būtent toks dvipusis židinys STUV 21/DF  (pavadinimas kilęs iš sutrumpinimo „double face“, kuris reiškia dvigubas veidas) buvo sukurtas belgų gamintojo STUV.  Nuo 1983 metų ši kompanija gamina novatoriškus židinius, kurie yra išskirtino kokybės ir estetikos pavyzdys. Židinys STUV 21/DF yra ne tik neįtikėtinai funkcionalus, bet ir atrodo originaliai namų interjere. Jis ir jungia, ir atskiria namų erdves tuo pačiu. Pirkėjas gali pasirinkti iš keturių variantų. STUV 21/DF gali būti 75 cm, 85 cm, 95 cm ir 125 cm pločio.

    Atskiro dėmesio vertos STUV 21/DF židinio ugniakuro durelės. Jos lengvai reguliuojamos ir gali būti užfiksuojamos norimame aukštyje. Taigi, galite mėgautis tiek atvira liepsna, tiek atidarę dureles iki pusės. Paranku, nes  taip patogiausia nustatyti kokio intensyvumo iš ugniakuro sklindančios šilumos norite (neabejotina, jei sėdite labai arti židinio ir ugniakuras pilnas liepsnojančių malkų, gali būti karšta sėdėti atvėrus dureles iki pat galo, tad greičiausiai rinksitės tik dalinai pravertas dureles).

     

    Didelis privalumas, kad montuojant šiuos židinius Jūs galite pasirinkti, kokios apdailos norite. Išsirinkus iš keturių pateikiamų standartizuotų matmenų, toliau galite duoti visišką laisvę savo fantazijai ir pritaikyti židinį prie jau esamo interjero arba atspirties tašku naujam interjerui panaudoti tik ką nusipirktą židinį. Kaip netruksite įsitikinti, židinys, atnešdamas šilumą ir ramybę į Jūsų namus, iš esmės teigiamai pakeis visą Jūsų buitį ir kasdieną. Papasakokite mums apie tai!

  • Įmontuojami „Lotus” židinių ugniakurai

    Įmontuojami „Lotus” židinių ugniakurai

    Ugniakuras – svarbi sudedamoji židinio ar krosnelės konstrukcijos dalis ir jų  širdis. Šį kartą kalbame apie tai, kuo ypatingi ilgaamžiai įmontuojamų židinių ugniakurai, kuriuos gamina danų gamintojas „Lotus”.   Žvelgiant iš funkcionalumo perspektyvos, plieniniai  „Lotus” gaminiai – tai išskirtinė kokybė, patogumas naudoti ir ekologija kartu. Visi jų gaminami ugniakurai turi „Nordic Ecolabel” ženklą, kuris liudija, jog jie ypač draugiški aplinkai.

    „Lotus” iš kitų ugniakurų gamintojų išsiskiria tuo, kad gali pasiūlyti itin platų integruojamų židinių ugniakurų asortimentą. Ugniakurai gali būti įvairių išmatavimų (taisyklingo kvadrato, horizontalaus ir vertikalaus stačiakampio ir kt.),  ir rėmelio spalvų: juodi, pilki, blizgūs ir su ugniai atspariais keramikos stiklo rėmeliais. Išsirinkti tinkamą ugniakurą nėra paprasta. Kadangi židiniui dažniausiai atitenka centrinė namų vieta, Jis turi derėti prie interjero ir patikti Jums.

     

    Išsirinkti lengviau, kai gamintojas siūlo įvairovę ir akcentuoja ne tik gaminio funkcionalumą, bet ir dizainą. „Lotus” ugniakurai sukurti taip, kad būtų galima jaukiai leisti vakarus ir žavėtis ugnimi tiek degant malkoms, tiek rusenant žarijoms. Puikiai šiuolaikiniame interjere derantys „Lotus” ugniakurai – tai geriausias sprendimas, kai namuose norisi turėti erdvę, kurioje bet kada būtų gali rasti ramybę, harmoniją ir poilsį.

    Taigi, jeigu ieškote paprastai elegantiško ir stilingo ugniakuro su plačiu stiklu, unikalių švarių linijų, pasidairykite tarp „Lotus” gaminių. Jie tikrai vilioja savo meistriškumu, o  sumontavę savo namuose įsitikinsite, kad geresnio ugniakuro  taip lauktai ugniai ir nebūtumėte galėję rasti.  „Lotus” gamintoją Lietuvoje atstovauja „Krosnys ir krosnelės”. Aplankykite mus „Domus galerijoje” Lukšio g. 32,  Vilniuje arba svetainėje adresu https://www.krosneles.lt/titulinis.html

  • Kaip teisingai kapoti malkas

    Kaip teisingai kapoti malkas

    Ruduo – metas, kai kuriame židinius ar krosneles jaukumui ir šilumai namuose palaikyti. Populiariausi Lietuvoje ir pasaulyje yra malkomis kūrenami židiniai ir krosnelės, o tai reiškia, jog kuru geriausia pasirūpinti iš anksto. Šis straipsnis tikriausiai aktualus tiems, kurie patys kapoja malkas ir nors žinodami, kiek jėgų ir laiko prireikia pasiruošti žiemai, iš principo ir azarto neketina šio „malonumo“ perleisti nei protingoms mašinoms, nei mokėti už jau paruoštas malkas.

    Ne paslaptis, jog  ilgas kapojimas su laiku vargina bei pasireiškia skausmais pečiuose net ir patiems stipriausiesiems. Be to, kapojant malkas visuomet reikia būti atsargiems, susižeisti kirviu – menkas juokas. Taigi, domimės būdais, kaip palengvinti malkų kapojimą (galbūt taip, jog net perkantieji malkas arba pjaustantys jas benzininiu ar elektriniu pjūklu  pakeis savo nuomonę). Žinoma, daugiausia čia priklauso nuo įrankio ir laimės kapojant malkas tas, kuris skiria kirvį nuo skėliklio. Taigi, pirma taisyklė – įsigyti specialų įrankį – skėliklį, kuris būdamas sunkesnis ir bukesnis bei ilgesnio koto, greičiau padeda perskelti malką nei kirvis. Kirvio irgi galėtų pakakti, bet tik tuo atveju, jei židinį ar krosnelę kūrenate pramogai.

    Antra, išsirinkite tinkamą kaladę ant kurios ketinate kapoti/skaldyti malkas. Ji turi būti didesnė už skaldomas malkas ir turėti šakų, kurios suriša ir saugo pačia kaladę taip, jog ji nesuskyla. Trečia, kapokite tinkamu oru. Tikriausiai nepagalvojote, kodėl malkos dažniausiai skaldomos jau užėjus šalčiams? Ogi pasirodo, kad tada medžio plaušai lengviau skyla, o ne plyšta, kaip nutinka tuomet, kai malkos pakankamai nesuledėjusios. Tiesa, kūrenimui geriausios 8-10 cm malkos, jos gerai ir pilnai sudega. Tikras galvosūkis, kaip pasiekti šitokio tobulumo?

     

    Gerai, kad visai neseniai rinkoje pasirodė visiškai naujas įrankis, kuris panašu, jog labai greitai pakeis kirvį ir skėtiklį. Išradimo autoriai – suomiai ir tai visiškai nestebina. Juk šiaurės šalys gerai žino malkų kapojimo/skėlimo kainą. Jei norite daugiau informacijos, kaip veikia šis įrankis, ją rasite tiesiog įvedę į bet kurio informacijos paieškos įrankio lauką „Vipukirves“.

  • Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Šildydamiesi prie  krosnelės ar židinio, stebėdami ugnies šokį ir klausydamiesi, kaip spragsi malkos, neretai tiesiog nepagalvojome iš kokių medžiagų jie pagaminti ir kas garantuoja kokybę bei saugumą. Ir tai natūralu. Kai gaminys kokybiškas – belieka mėgautis. Daugiau klausimų kyla tiems, kurie ketina pirkti krosnelę ar židinį ir daugiausiai smalsaujama apie iš pirmo žvilgsnio trapiausią detalę – krosnelę ar židinį dengiantį stiklą. Iš tiesų, tai nėra paprastas stiklas, o specialiai židiniams, krosnelėms, jų durelėms pagaminta stiklo keramika, kuri gali atlaikyti 700 laipsnių karštį.

    Būtent stiklo keramika leidžia „uždaryti“ ugnį ir vis dėlto toliau ja mėgautis dėl stiklo skaidrumo. Prisiminkime, jog senovėje ugnis buvo tik atvirame židinyje arba uždaroje krosnyje. Tuo tarpu šiandien šiuolaikinėse krosnelėse ar židiniuose įmontuotos karščiui atsparios stiklo keramikos durelės leidžia mėgautis ugnimi saugiai ir iš arti net tuomet, kai  pakuroje yra apie 300 laipsnių temperatūra. Jos taip pat saugo nuo kibirkščių ir dūmų reikalui esant. Kai kurios krosnelės, pavyzdžiui, kaip belgų gamintojo Stuv 30, turi tris galimybes – atviros ugnies, uždarius stiklo dureles arba tik palikus siaurą plyšį nakčiai.

    Galinti būti bet kokios formos, priklausomai nuo krosnelės ar židinio dizaino, stiklo keramika yra ne tik atspari karščiui, bet ir įbrėžimams, deformacijai, smūgiams, temperatūrų pokyčiams. Būtent stiklo keramika, išrasta tik prieš 60 metų ir šiuo metu gaminama tik dviejose pasaulio šalyse (Vokietijoje ir Japonijoje) leido krosnelių ir židinių gamintojas padidinti degimo temperatūrą ir būti tikriems, kad vartotojas šiluma ir vaizdu mėgausis saugiai.

    Vis dėlto, nors stiklo keramika „neįveikiama“, vidinės stiklo keramikos durelės laikui bėgant apsineša suodžiais, kreozotu, pelenų dalelėmis, kurios padengia stiklą pilku apnašų sluoksniu. Tai ne tik trukdo gėrėtis ugnimi, bet ir mažina šilumos pralaidumą. Paradoksalu, tačiau šią tvirtą medžiagą būtina prižiūrėti labai atsargiai ir tai daryti naudojant specialias priemones ir švelnias šluostes. Arba, kaip teigia, profesionalių priežiūros priemonių gamintojas Aduro, tai galite padaryti drėgna į pelenus pamirkyta šluoste.

  • Ugnies simboliai ir jų prasmės

    Ugnies simboliai ir jų prasmės

    Ugnis – vienas iš keturių pirminių elementų, kuris lygiai toks pats svarbus pasaulio ir žmogaus atsiradimui, jo egzistavimui, kaip ir vanduo, oras bei žemė. Visų šių elementų pavaizdavimui jau nuo senų senovės buvo naudojama viena iš pagrindinių geometrinių figūrų – trikampis. Ugnies ženklas – tai trikampis su viršūne aukštyn, vanduo – trikampis su viršūne nukreipta žemyn, oras – trikampis su viršūne aukštyn, kuri perbraukta brūkšniu, ir žemė – trikampis su viršūne nukreipta žemyn, kuri taip pat perbraukta brūkšniu.

    Ugnis taip pat dažnai buvo vaizduojama ir kaip kryžius. Manoma, kad šis ženklas dar senesnis už trikampį. Kryžiaus – kaip dviejų sukryžiuotų lazdelių – simbolio ištakos slypi ugnies užkūrimo procese, kai jai įkurti reikėjo trinti lazdeles vieną į kitą.  Šiuo atveju kryžius neturi krikščioniškosios prasmės ir simbolizuoja įrankį ugniai išgauti plačiąja prasme – tai yra įrankis ir dieviškajai, ir žemiškajai ugniai įkurti. Taip pat jis žymi ir keturias pasaulio puses, metų laikus ir žmogaus gyvenimo periodus: šiaurė-žiema-naktis-mirtis, rytai-pavasaris-rytas-gimimas, pietūs-vasara-diena-branda, vakarai-ruduo vakaras-senatvė.

     Šiam ciklui pavaizduoti prie lazdelių galų buvo pridėti brūkšneliai arba lenktos „alkūnės“, žyminčios sukimąsi ratu. Taip gimė svastikos ženklas, kuris baltų kultūroje žymi ne tik ugnį, bet ir saulę, Perkūną, jis buvo siejamas su laime, šviesa, gėriu. Šis simbolis randamas ir kitose senosiose tautose  (Indijos, senovės keltų, germanų, indėnų), kur taip pat žymi saulę, derlingumą, valdžią.  Įdomu tai, kad baltai tikėjo, jog šis besisukantis ratu ženklas, žymintis visatos virsmus, kaitą ir darną, padeda kovoti su blogiu.

    Taigi, archajinis svastikos ženklas tai tarsi mažas pasaulio atvaizdas, kalbantis apie pusiausvyrą ir harmoniją.  Nenuostabu, kad tiek daug reiškiančiais kryžiais, svastikomis  buvo puošiami įvairūs mūsų protėvių buities daiktais, drabužiai, papuošalai, ginklai, tautinės juostos, muzikos instrumentai. Šiais ženklais buvo raižomos namų sienos, lubos, koplytstulpiai. Svastikos ženklas etniniuose papuošaluose naudojamas ir šiandien, tad drąsiai jais puoškitės ir populiarinkite  lietuvių istoriją.