Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: židiniai

  • Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Jau nuo pat vaikystės esame mokinami elgtis saugiai su ugnimi ir elektros prietaisais. Pagrindinis dalykas nuo kurio reikėtų pradėti kalbėti su vaiku, o kartais ir suaugusiu žmogumi, jog su ugnimi žaisti negalima. Vadinasi, reikia labai atsargiai elgtis su degtukais, nepalikti degančios žvakės, ypač prie praviro lango, neužmiršti išeinant iš namų išjungti viryklės ar kito elektros prietaiso (lygintuvo, virdulio, kompiuterio  ir pan.). O kokių saugumo priemonių būtina imtis, jei namuose yra židinys ar krosnelė. Štai svarbiausi mūsų patarimai papunkčiui.

    1. Prieš sezoną būtina išvalyti kaminą, nes viena iš priežasčių, kodėl dažniausiai užsiliepsnoja gyvenamasis būstas – netvarkingi, nevalomi arba blogai išvalyti kaminai. Apskritai valyti kaminą reikia bent du kartus per metus, nes dėl susikaupusių suodžių gali kilti gaisras arba yra didelė tikimybė apsinuodyti smalkėmis.  Būdus, kaip tai galima padaryti – aprašysime kituose savo įrašuose.

    2. Nepalikti be priežiūros atvirų krosnelės durelių, nes galite nė nepastebėti, kaip nukris žiežirba, galinti pridaryti nepataisomos žalos jūsų namui ar būstui.

    3. Nedeginti plastikinių ir „tetra-pak“  įpakavimų, degdamas plastikas išskiria daug kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai ir pačiai krosnelei ar židiniui. Be to, „tetra-pak“  sudėtyje yra aliuminio folija, kuri degdama išskiria dujas – jos, nusėsdamos ant stiklo ir kitų detalių gali jas nepataisomai sugadinti.

    4. Nepalikti žarijų patalpoje, nes galima apsinuodyti smalkėmis. Taip pat negalima jų išpilti arčiau nei 15 metrų nuo pastato, ypač jei jis medinis.

    5. Nevalyti krosnelės ar židinio, kol žarijos dar karštos. Didelė tikimybė, kad galite nusideginti pats, o iškritusi žarija – pridaryti bėdos visiems namams.

    6. Jeigu grindys medinės arba yra iš kitų degių medžiagų, šalia krosnelės ar židinio būtina padėti skardinę arba stiklinę plokštę. Apie jų pasirinkimus parašysime artimiausiuose straipsniuose.

    7. Nepilti į pakurą degių skysčių.

    Na, o jei vis dėlto dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutiko nelaimė ir kilo gaisras – skambinkite pagalbos telefonu 112.

     

  • Švarios ugnies samprata senovėje

    Švarios ugnies samprata senovėje

    Šiandien kalbėdami apie švarią ugnį dažnai mintyje turime tai, kad ji nėra kenksminga, neskleidžia toksinių medžiagų (ypač tai aktualu kalbant apie biožidinius, kuriuose naudojamas specialus augalinės kilmės kuras).  Dažniau netgi diskutuojama ne apie pačios ugnies švarumą, o židinius, kurie turi švaraus degimo technologiją su dviguba degimo sistema. Pastaroji reiškia, kad medžiagos visiškai sudega, jų masė yra oksiduojama. Tuo tarpu ar žinote, ką senovėje reiškė švari ugnis ir kaip ši švara buvo saugoma?

     

    Reikėtų prisiminti, kad kelis šimtus atgal žmonės ugnį vertino daug labiau nei dabar. Ugnis buvo garbinama, nes ji tiesiogine to žodžio prasme buvo šviesos šaltinis, maitintoja ir saugotoja.  Todėl nenuostabu, kad ugnis buvo vienas svarbiausių elementų žmogaus gyvenime. Ugnis buvo sudievinta ir tuo pačiu sužmoginta, mat šalia maldų, skirtų ugnies dievams ar deivėms, su ugnimi buvo atliekami ir labai paprasti, kasdieniški ritualai būdingi žmogaus buičiai.

     

    Taigi, žmonės tikėjo, kad ugniai, kaip ir bet kuriam kitam šeimos nariui, reikia nusiprausti. Skamba keistokai, tiesa? Nuprausti ugnį  tuo metu nereiškė užpilti ją vandeniu – tai būtų buvusi pražūtis, atvirkščiai, ugnį šeimininkės saugodavo, kaip savo akį. Ugnies prausimas buvo simbolinis: užtekdavo pašlakstyti švariu vandeniu arba pastatyti puodelį vandens prie ugnies, manyta, kad svarbiausia jai sudaryti sąlygas nusiprausti.

    Ugnies švarumas taip pat buvo išlaikomas prie jos neprileidžiant tam tikrų žmonių. Apskirtai senovėje ugnį galėdavo užkurti tik namų šeimininkai, dažniau – šeimininkės.  Nešvariais žmonėmis tais laikais laikyti nusikaltimus padarę, netikintys žmonės,  moterys  menstruacijų metu, nėščios moterys bei neseniai pagimdžiusiosios.  Šiems „užterštiems“ žmonėms ir buvo draudžiama uždegti ugnį. Manyta, kad ugnį gali užteršti ir nešvarūs daiktai, netinkamas elgesys su ja: mindžiojimas, spjaudymas.

     

    Šiandien mes ugnies nebedieviname, jai nesimeldžiame ir aukščiau išvardintų ritualų nebeatliekame. Tačiau pasvarstykime, galbūt tikrai prasminga nekurti ugnies niūriomis mintimis, o tai daryti bent kažkiek „apsivalius“ nuo viso, kas slegia? Taip pat ir neprileisti prie namų židinio piktų žmonių – gana logiškas sprendimas. Juk kam apskritai į namus kviestis blogų ketinimų turinčių žmonių!

  • Funkcionalus ir estetiškas malkų laikymas

    Funkcionalus ir estetiškas malkų laikymas

    Turintys židinį ar krosnelę arba dar tik ketinantys jas įsigyti, turėtų apgalvoti ir tai, kur ir kaip ketina laikyti malkas kambaryje. Suprantama, kad didžiosios atsargos bus sukauptos atskiroje patalpoje (malkinėje, garaže, tamsiajame kambarėlyje ir pan.), tačiau paprastai dalis jų yra laikoma netoli židinio ar krosnelės, jog būtų „po ranka“. Aišku, jei namų ar viešos paskirties erdvės didelės, galima laikyti malkų tiek, kiek pavaizduota paveikslėlyje – tuomet tikrai galima būti tikram, kad malkų bus pritrūkta negreitai. 

     

    Sprendimai, kaip laikyti malkas yra įvairūs. Vieni malkas nori paslėpti, kiti atvirkščiai – laiko atvirai ir mano, kad tai prideda tam tikro natūralumo ir jaukumo erdvei. Iš tiesų, šalių knygų ir medinių stalų malkos atrodo taip, tarsi niekur kitur jos ir negalėtų būti.

     

    Dar kiti žmonės apskritai malkas naudoja kaip interjero sprendimą, tuomet malkos jau virsta nepajudinama sienos dalimi ir netgi atstoja dalį jos. Tokį originalų pasirinkimą (net be židinio ar krosnelės!) matote žemiau pateikiame paveikslėlyje.

     

    Žinoma, malkas galima laikyti ir bet kaip. Tačiau dažniausiai ir tame „bet kaip“ yra tam tikra tvarka ir racionalus pasirinkimas.

     

    Iš pateiktų pavyzdžių galima matyti, kad malkos laikyti vieta paruošiama arba iš anksto, t. y. jau įrenginėjant židinį yra paliekama tam tikra niša sienoje, arba vėliau montuojamos specialios lentynos.

     

    Dargi būna taip, kad pats židinys gali turėti specialią vietą malkoms laikyti.

     

    Na, o jeigu Jūsų namai nedideli ir židinio ar krosnelės idėja gimė visai neseniai, tad ir neturėjote progos projektuodami ar įsirenginėdami namus palikti vietos ir malkoms, siūlome pagalvoti apie malkines, krepšius, kibirėlius, puodus ar dėklus malkoms laikyti. Jų būna iš įvairių medžiagų, matmenų, tad tikrai galima rasti sau tinkamą. Betgi apie juos – jau kitą kartą!

  • Šildymosi malkomis privalumas – pigumas

    Šildymosi malkomis privalumas – pigumas

    Nors didieji šalčiai jau už nugaros ir po savaitės vienos kitos turėtume sulaukti tikrojo pavasario, apie finansinius šildymosi malkomis privalumus aktualu kalbėti būtent dabar. Nuomonių, žinoma, yra įvairių. Vieni teigia, kad būsto šildymas malkomis (židiniu ar krosnele) nėra pats pigiausias būdas, mat ir malkos nėra dovanojamos, už jas reikia mokėti. Kita vertus, pastaraisiais metais ypač pabrangus dujoms, šildymasis malkomis tapo tris kartus pigesniu būdu palaikyti šilumą namuose. Tikėtina, kad dujų kaina ir toliau augs, tad jau dabar siūloma ir gyventojams, ir įmonėms ieškoti alternatyvų.

     Viena jų – malkos. Paprasčiausia tiems, kurie turi savo mišką ar sodybą šalia kurių yra malkoms skiriamų medžių. Tuomet sprendimas šildytis malkomis būtų pats optimaliausias. Kita vertus, jei vis dėlto tenka malkas pirkti – pasirūpinkite tuo artimiausiais mėnesiais – malkų kaina bus gerokai mažesnė nei rudenį. Be to, perkant didesniais kiekiais visuomet galima derėtis.

     Dar vienas esminis privalumas šildantis malkomis, jog mes galime reguliuoti, kiek ir kada jų sunaudoti. Vadinasi, šioje vietoje taip pat galime gerokai sumažinti savo išlaidas malkoms. Be to, žinant tam tikrus subtilumus, galima labai taupiai jas naudoti. Pavyzdžiui, kuo sausesnės malkos, tuo kaitrumas didesnis, taigi atitinkamai ir sunaudojame jų gerokai mažiau.

     

    Optimalus šildymas malkomis taip pat susijęs su kokybišku namo apšiltinimu, nes kuo didesnė namo šiluminė varža, tuo mažiau malkų reikia apšildymui. Mūsų klimato zonoje būtinos storos namų sienos ir šiluminė izoliacija, nes kai pro tarpus švilpia vėjai, šildome ne savo būstą, o lauką. Taip pat svarbus yra lubų aukštis, nes kai jos aukštai, šiluma kyla į viršų. Dar vienas sprendimas „kaupti šilumą“, statyti namus taip, kaip daro, pavyzdžiui, skandinavai. Jie siūlo namą su stiklo vitrinos langais sukti į pietų pusę, jog dienos metu namai prišiltų nuo saulės.

    Taupiai ir efektyviai naudoja malkas aukštųjų technologijų krosnelės, kuriose yra sklendžių valdymo sistemos. Dėl dvigubų pakurų, akumuliacinių priedų šilumos turime daugiau, o malkų sunaudojame mažiau. Be to, visose naujų technologijų krosnelėse ir židiniuose oras patenka į pakuras iš lauko, t. y. ugnis autonomiškai ima orą iš lauko, bet ne iš tos pačios gyvenamos erdvės, todėl kambaryje nepritrūksta deguonies ir nereikia viduržiemį atidaryti orlaidžių šviežiam orui įleisti.

  • Lauko židiniai – pavasariui ir bet kuriam kitam sezonui

    Lauko židiniai – pavasariui ir bet kuriam kitam sezonui

    Pavasarinės saulės šviesa ir šiluma vis labiau vilioja mėgautis grynu oru. Sodas, kiemas ar kitas koks žemės lopinėlis šalia namų tampa erdve, kurioje, tinkamai įrengus, galime ilsėtis, atsikvėpti nuo darbų arba linksmintis su draugais ir šeima. Dar didesniu traukos centru ji taptų, jei įsirengtume lauko židinį. Jis ne tik papuoštų eksterjerą, bet ir būtų puikus pagalbininkas šeimininkei. Įsivaizduokite, kad norite surengti tradicinę lauko vakarienę iš kepsnių, šašlykų, galbūt kitų kepinių. Lauko židinys – tam tikra išeitis taupanti Jūsų laiką, nes nereikia bėgioti iš kiemo į virtuvę, o be to, gaminti čia pat su visais ir kartu – dar didesnis džiaugsmas. Lauko židinys, beje, atitinkamai įrengtas gali tikti ir duonai kepti. Ji, šitaip paruošta, yra visai kitokio skonio!

     Kokie pirmieji žingsniai, jei nusprendėte įsirengti lauko židinį? Pirmiausia, reikėtų įvertinti, kur ją statysite, iš kokių medžiagų ji bus statoma, kokio dydžio. Visa tai svarbu ne šiaip sau. Apskritai, įrenginėjant židinį, labai svarbu įvertinti saugumą. Pavyzdžiui, patariama židinį statyti kiek atokiau nuo gyvenamojo namo, ypač jei jūsų vietovėse vyrauja vėjai, kurie gali nešioti žiežirbas. Antra, turėtumėte paklausti savęs, ar Jūsų neerzina dūmų kvapas. Jei taip, lauko židinys tikrai turėtų būti statomas kiek tolėliau.

     

    Renkantis medžiagas židiniui pravartu laikytis vientisumo. Lengviau apsispręsite ir neprašausite pro šalį, jei laikysitės tų medžiagų tekstūros, spalvų,  kurios dera arba dominuoja Jūsų namo eksterjere. Taip išgausite įspūdį, kad lauko židinys yra ne kažkoks atskiras statinys, o vientisa ir neatsiejama namų dalis. Žinoma, jei leidžia galimybės ir yra noro, galima konsultuotis su specialistais – eksterjero dizaineriais. Kita vertus, verčiau tai, ką ketintumėte sumokėti šiems patarėjams, investuokite į lauko židinius statančių specialistų konsultacijas. Juk saugumas, tvirtumas – svarbiausia.

    Tiems, kurie nenori lauko židinio arba neturi savo kieme tiek vietos, o apie ugnies šilumą vis viena svajoja, siūlome dar vieną išeitį – mažesnius surenkamus lauko židinius. Jie kompaktiški, dauguma jų – nešiojami ir lengvai transportuojami, gali būti įvairių medžiagų ir dydžių. Kai kuriuose jų taip pat galima kepti kepsnius. Tiesa, šie židiniai tikra atgaiva akims – savo netikėtomis formomis, modernumu jie paperka net ir užkietėjusį klasikinių lauko židinių mėgėją.

      Kaip ten bebūtų, rinkitės lauko židinį pagal save ir mėgaukitės liepsna ne tik pavasarį, bet ir visus sezonus!

  • Židinys arba krosnelė – geriausia apsauga nuo peršalimo ligų

    Židinys arba krosnelė – geriausia apsauga nuo peršalimo ligų

    Žiema – vienas gražiausių metų laikų, ypač, kai spaudžiantis šaltukas švelnus, o už lango – sniegas.  Net mes, suaugusieji, pamatę pirmąsias pusnis,  virstame vaikais – kas imame lipdyti sniego senį, kas traukiame slides. O koks malonumas mėtytis gniūžtėmis ar atsigulus ant žemės daryti sniego angelus! Tačiau, kaip ir kiekvienas sezonas, taip ir šis, turi savo grėsmių, kurių reikia saugotis. Didžiausia iš jų – įvairios peršalimo ligos ir jas sukeliantys virusai, kuriems žiemos oras – labai palankios sąlygos plisti.

    Kita vertus, nevertėtų dėl šių negalavimų kaltinti tik žvarbaus oro. Labiau nei jis mūsų peršalimus gali lemti susilpnėjusi imuninė sistema, tad reikėtų nuolatos rūpintis jos stiprinimu. Organizmo gebėjimą kovoti su virusais (kurių yra daugiau nei 130 rūšių!) didina nuoseklus grūdinimasis, tinkama mityba, reguliari mankšta ir sportas. Taip pat svarbu grynas oras, dienos režimas, kuriame būtų laiko ne tik darbui, bet ir maloniems dalykams, poilsiui.

    Galime tvirtai teigti, kad norint įgyti atsparumą žiemos ir visoms kitoms ligoms, reikia nuolatos rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine sveikata. Bet kuris gydytojas paliudys, kad geriausias vitaminas – gera nuotaika, juokas, o didžiausias kenkėjas imunitetui – ilgalaikis stresas darbe, šeimoje. Būtent jis sutrikdo imuninės sistemos pusiausvyrą, silpnina ją  ir gali būti ne tik peršalimo, bet ir dar rimtesnių sveikatos problemų priežastimi.

    Viename savo straipsnių užsiminėme, kad židinys ar krosnelė namuose gali būti puikus ginklas prieš niūrias nuotaikas.  Tarytum ugnis apvalytų mus sudegindama savo liepsnose visa, kas mus slegia ir neramina. Ji – ir ramybės šaltinis, padedantis įveikti streso sukeltas būsenas. Kartu krosnelė ir židinys – tai šilumos garantas. Nėra nieko svarbiau, kaip grįžti iš šalto oro į šiltus, sausus namus, o jei sušlapote kojas – įsisupus į šiltą pledą su puodeliu arbatos ir medumi pasėdėti prie krosnelės ar židinio.

    Šildymasis krosnele ar židiniu patrauklesnis ir tuo, kad jų šiluma pasiskirsto tolygiai ir laikosi ilgiau. Žinoma, daug kas priklauso nuo namo varžos, jeigu namas šaltas, be šiluminės izoliacijos, tai oras atšąla greičiau. Beje,  reikėtų žinoti, jeigu turima sistema yra konvekcinė, ugnis  patalpas sušildys palaipsniui, o jeigu akumuliacinė arba spindulinė – inertiškiau, bet laikysis ilgiau dėl akumuliuojančios sistemos (pavyzdžiui, krosnys su muilo akmeniu, ketaus krosnelės su akmeniu, akumuliuojanti keraminė apdaila). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į krosnelės arba židinio galingumą, kurie nurodomi gamintojo techniniame pase, pvz. 6 kw reiškia, kad produktas tinkamas šildyti  60 kv./m patalpai, vadinasi, jei turite didesnes erdves, reikėtų didesnio krosnelės ir židinio galingumo, jog nebūtų šalta.

    „Ugnis gyvenimui” komanda linki nesirgti!

  • Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Smalsu, ar bet kuris sustabdytas gatvėje praeivis atsakytų, kas yra ekologija. Tarytume žinome, tarytum ne. Dažniau mūsų ausis pasiekia frazės „ekologiškas požiūris“, „ekologiškas gyvenimo būdas“, „ekologiškas produktas“, „ekologiškas procesas“, o ką reiškia pati ekologija?  Iš tiesų, ekologija – tai mokslas, kuris nagrinėja organizmų ryšį su aplinka, o štai ekologiškas mąstymas ar  ekologiška elgsena jau kas kita. Tai žmogaus nuostata nedaryti neigiamo poveikio gamtai. Tačiau šis požiūris įmanomas tik  įsisąmoninus, jog net ir mažiausias mūsų žingsnis, pvz. prausimasis duše, šiukšlių nešimas, važiavimas transportu į darbą, įsigytas ar išmestas daiktas, daro jai įtaką.  Ir, deja, dažniausiai – kenksmingą.

    Įdomu tai, kad jei tik leidžia mūsų išgalės, mes mielai renkamės ekologiškus maisto produktus – mums rūpi mūsų sveikata ir gerovė, mes nenorime valgyti jokių „E“. Tačiau paklauskime savęs, ar lygiai taip pat mes rūpinamės ir gamta, kuri taip motiniškai šimtmečių šimtmečius be jokio atlygio dalinasi savo resursais? Juk jai pakaktų ir to, jei kiekvienas iš mūsų pradėtume bent jau taupyti vandenį vonioje ir virtuvėje, mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir vietoj automobilio rinktumėmės viešąjį transportą arba dviratį, rūšiuotumėme atliekas ir taupiai vartotume elektrą.  Žmogus –  unikali planetos būtybė, kuriai duota galimybė mąstyti, taigi ir rinktis. Tarp ko? Tarp „tik imti“  ir „duoti, taupyti, grąžinti“..

    Sprendimą  tausoti aplinką ar ne, šiandien priima ir organizacijos, nes jos ne mažiau atsakingos už mūsų gamtos išsaugojimą. Organizacija gali tvirtinti esanti socialiai atsakinga, jei bent dalis jos produktų padeda apsaugoti planetą ir jos išteklius. Ne išimtis ir židinių bei krosnelių rinka, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas produktų, kurie būtų draugiški aplinkai, kūrimui.  Kokias išeitis siūlo gamintojai?

    Pirma, tai biožidiniai. Šie židiniai degimui naudoja ne malkas (mažiau iškertamų miškų), o specialų bekvapį, dūmų neskleidžiantį biokurą. Žinoma, šie židiniai yra labiau skirti interjerui papuošti ir atmosferai sukurti, o ne šildymui. Tuo pačiu verta užsiminti, kad gamtą tausojame ir tuomet, kai kaitriam šildymui renkamės įvairius augalinės kilmės perdirbtus produktus:  atliekų briketus, granules ir pan. Antra, prie gamtos išsaugojimo prisideda židiniai ir krosnelės su švaraus degimo sistema. Ši sistema sumažina išmetamų dujų į aplinką kiekį ir leidžia sunaudoti beveik 50 procentų mažiau malkų (o šilumos kiekis tas pats!). Trečia, rekomenduojama krosnių montavimui naudoti specialias nedegias plokštes, kurios ne tik užtikrina didesnę šilumos izoliaciją, bet yra ekologiškos, nekenksmingos aplinkai.

    Taigi, apibendrindami galime teigti, kad krosnelių ir židinių gamintojai labiausiai prie gamtos išsaugojimo prisideda mažindami medienos suvartojimą ir mažindami oro taršą. O kuo prisidedate Jūs?

  • Kai pavydu ne tik krosnelės ar židinio, bet ir lengvos priežiūros

    Kai pavydu ne tik krosnelės ar židinio, bet ir lengvos priežiūros

    Būkime atviri. Pamačius  pas bičiulį ar giminaitį rusenančią krosnelę ar židinį – sukirba viduje baltas pavydas. O kad taip aš… o kad taip mano namuose… Ir pripažinkite, ištaikęs progą, stengiatės kuo arčiau įsitaisyti ugnies.  Jei žiemos metas – mėgaujatės šiluma, jei pavasaris – atsipalaiduojate klausydami ugnies rusenimo.  Na, o jei kompanija pasitaikė kiek nuobodoka, visuomet galime stebėti, kaip savo formas ir spalvas keičia liepsna ir tik pritariamai linkčioti. O patys sau – šypsotis iš malonumo štai taip sėdėti niekur neskubant.

    Betgi vakarui einant į pabaigą (ar rytui auštant) susimąstome apie tai, kad turėti krosnį ar židinį, tai ir rūpestis. Greičiausiai raminame save, kad „ne, kam tas židinys, gal tiek to, kam tie nauji vargai“ ir piktdžiugiškai palydime akimis šeimininką, kuris pagaikščiu kartas nuo karto pažarsto žarijas ar keliasi malkų.  Tačiau, patikėkite, tai savotiško ritualo ir meditacijos dalis. Turint krosnelę ar židinį keičiasi santykis su ugnimi, o jos priežiūra tampa savitu, sakykime, netgi originaliu malonumo šaltiniu.

    Kai manęs klausiama, ar sudėtinga prižiūrėti židinius ir krosneles, atsakau, jog, žinant taisykles ir vadovaujantis rekomendacijomis, tai visiškai paprasta. Be to, šiandieniniai gamintojai, kurdami naujus produktus, nuolatos galvoja, kaip jų priežiūrą padaryti, kuo lengvesne, kad jai reikėtų, kuo mažiau laiko. Tad ieškantys šilumos ir jaukumo su ugnimi turi iš ko rinktis. Na, o visiškai be priežiūros palikti nereikėtų – tinkamai rūpinantis ir atrodo, ir veikia krosnelė ar židinys kaip ką tik nupirktas.

     

    Taigi, periodiškai priežiūros reikia šiems elementams: langeliui, pelenams, suodžiams, išleidimo vamzdžiams. Nors pavyzdžiui, krosnelėse yra langelio valymo sistema oru, pavalyti popierine šluoste  tenka (geriausia po kiekvieno kūrenimo). Jei vis dėlto pastebite, kad langelis per greitai apsitraukia degimo atliekomis, sukluskite. Gali būti, kad naudojate per drėgnas malkas arba reikėtų įvertinti oro traukos sąlygas ir patikrinti oro tiekimo vamzdžius.

    Pelenus (ar tai būtų su pelenų stalčiuku ar be) taip pat būtina pašalinti, šiek tiek paliekant jų ant dugno (veikia kaip apsauginis sluoksnis). Kartais būna, kad ant gaminio vidinių paviršių susikaupia suodžiai. Jie taip pat yra naudingi – lyg izoliacinė medžiaga sumažina šilumos atidavimą iš židinio, tačiau per didelį sluoksnį reikia pašalinti specialiu valikliu. Beje, patarimas, jei norite, kad nesikauptų nuosėdos, reikėtų krosnelei ar židiniui leisti tiek įkaisti, jog jos pačios sudegtų. Ir… kartą per metus rekomenduojame pasiryžti generaliniam vidaus, o kartu ir išleidimo vamzdžių bei dūmtraukio, valymui.

     

    Ir pabaigai, keletas smagių įžvalgų ir priežodžių apie suodžius: ne kiekvienas, suodžiais išsitepęs, yra kalvis; griekas – ne suodžiai, o žmogų suteršia; jei žertuvėj insidega ir dega suodžiai – bus giedra; jei ant puodo súodžiai dega – bus lytinga vasara, o žiema šalta; baltas kaip suodžiai. Na, o  labiausiai man patinkantis palinkėjimas –  nebūkite susiraukę kaip suodžius braukę.

     

  • Receptas nuo melancholijos – židinio ar krosnelės šviesa

    Receptas nuo melancholijos – židinio ar krosnelės šviesa

    Rudens, o ypač lapkričio, tamsa ir šaltis dažną iš mūsų pastūmėja neviltin, pradedame jausti nerimą, ryškėja pirmieji depresijos požymiai.  Kas gi nutinka, jog ilgėjant vakarams ir merkiant lietui, jaučiamės vis labiau prislėgti ir kodėl tampa taip sunku džiaugtis įprastais dalykais – artimų žmonių meile, draugų kompanija, gera knyga, kinu ar vyno taure.  Juk atrodo, kad niekas nepasikeitė, o vis dėlto…  Žvilgtelėkite į dangų ir tikrai suprasite, ko taip ilgu. Juk rudenį mes vis rečiau ir rečiau matome saulę. Nejaugi iš tiesų ji turi šitiek galių ir daro įtaką net  tam, kaip mes jaučiamės, kaip bendraujame?

    Tikra tiesa, kad saulė veikia mūsų nuotaikas. Jas formuoja cheminė reakcija, o pastaroji yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesa. Mokslininkai mano, kad rudeninės nuotaikos kyla dėl pakitusių cheminių medžiagų – seratonino ir melatonino – balanso smegenyse. Būtent už gerąsias mūsų emocijas yra atsakingas seratoninas ir būtent jo gamybai įtakos turi šviesa.  Kuo daugiau saulė jos išspinduliuoja, tuo aktyvesnė šio hormono gamyba, tuo pakiliau jaučiamės. Bet ką daryti, jei jau gimėme ir gyvename šioje klimato juostoje, kuri turtinga visais keturiais metų laikais?

    Būdų, kaip išbūti šį niūrų metą ir nepasinerti į melancholiją, yra įvairių. Dalis jų yra tiesiogiai susiję su saulės „gaudymu“. Rekomenduojama tik jai pasirodžius, kuo ilgiau būti lauke, jei yra galimybė – išvykti paatostogauti į šiltuosius kraštus. Tačiau.. ne visi turime pinigėlių ir laiko kelionėms, o dar kaip tyčia, jei jau saulėta, tai dažniausiai darbo metu. Taigi, tenka dairytis priemonių, kuo pakeisti saulės šviesą. Čia taip pat yra išeičių – įsijungti kuo daugiau lempų namuose ar lankytis ten, kur šviesu, ypač soliariumuose. Arba daryti kitus malonius dalykus, kurie iš šiaip padeda kovoti su bloga nuotaika bet kuriuo sezonu – sportuoti, vaikščioti, bendrauti, laikytis disciplinos,  kartas nuo karto palepinant save naujais pirkiniais ar saldumynais.

    Šalia visų išvardintų veiksmų, kurie mums galėtų kompensuoti saulės trūkumą, paminėtume ir dar vieną geros nuotaikos receptą. Tai natūrali krosnelės ar židinio šviesa, kurią  papildo ir šiluma, taip pat turinti įtakos gerai mūsų jausenai. Visi sutiksime, kad nėra nieko jaukiau ir maloniau sėdėti vienam su knyga ar bendrauti su bičiuliais ir šeima prie krosnelės ar židinio, palikus visas rudens žvarbumas ir niūrumas už lango.

    Vis dėlto, jei ir vadovaujantis šiais patarimais, jausitės prislėgti, nepulkite neviltin. Tai,  kad jūs reaguojate į metų laikus, kad tai veikia jūsų nuotaikas, tik parodo, jog esate gamtos žmogus ir nepraradote santykio su ja. O šis ryšys itin svarbus vidinei harmonijai.  Taigi, pasistenkite išbūti rudenį kartu su gamta ir pasiimkite iš jo, kas geriausia. Leiskite savo nuotaikoms būti tokioms pat spalvingoms, kaip ir šis metų laikas!