Žyma: žvakės

  • Aromatinės„WOODWICK“ žvakės – kvapni interjero detalė

    Aromatinės„WOODWICK“ žvakės – kvapni interjero detalė

    Žvakės – ypatinga interjero dalis, kuri papuošia mūsų kasdieną ir šventes.  Įvairių spalvų, raštų, formų žvakės  yra vertinamos ir dėl skleidžiamo aromato. Šiandien mes kviečiame jus suteikti savo namams išskirtinį kvapą su aromatinėmis, spragsinčiomis „Woodwick“ žvakėmis.

    Vidinė harmonija, jaukumas ir ramybė aplanko namus ir širdį uždegus kvapų įvairove turtingas „Woodwick“ žvakes.  Jų aromatas – daugiasluoksnis, tad žvakei degant galima pajausti skirtingas nuotaikas kuriančias natas, kurios lyg muzika užpildo erdves.

    Unikalias žvakidžių formas, pasirinktą aromatą ir spalvas galima pritaikyti prie bet kokio interjero. Deganti žvakė namuose bus šviesos, dvasingumo ir romantikos šaltinis, o nedeganti – nedidelė, bet kvapni namų puošybos detalė.

    Šios ypatingos žvakės yra labai praktiškos: viena žvakė gali degti virš 100 valandų.  Patogus ir kūrėjų sugalvotas sprendimas – subtilus medinis dangtelis, kuris sandariai uždaro stiklinį indą, kai žvakė nėra deginama.

    Renkantis žvakes, ypač, jei mėgstate jas deginti itin dažnai, prioritetą reikėtų teikti natūralioms medžiagoms, o būtent tokios ir yra  „Woodwick“ žvakės.  Iš sojos pagamintas vaškas neturi sintetinių priemaišų, tad jos neteršia namų oro, kuriuo kvėpuojate.

    Jaukių akimirkų prie žvakių jums linki salonas „Krosnys ir Krosnelės“, kuriame ir galite įsigyti ypatingas „Woodwick“ žvakes. Užsukite pas mus į svečius galite adresu „Domus galerija“ (P. Lukšio g. 32, Vilnius), taip pat kviečiame apsilankyti elektroninėje parduotuvėje www.krosneles.lt

  • Žvakės naudojimas margučių dažyme vašku

    Žvakės naudojimas margučių dažyme vašku

    Artėjančios Šv. Velykos yra viena gražiausių švenčių, kuri siejama su viso, kas gyva nubudimu ir sugrįžimu. Ši šventė ypatinga labai gilia tradicija marginti kiaušinius. Margučiai –  tai gamtos, augalijos, gyvūnijos atgijimo ir žmogaus dvasinio atgimimo simbolis. Nuo seniausių laikų yra žinomi įvairiausi būdai kaip juos marginti, o į šį procesą mielai įsitraukia ir vaikai, ir suaugusieji. Apmaudu matyti, kad kai kurie iš skubėjimo ir tingumo šiai tradicijai laiko neberanda ir perka margintus kiaušinius parduotuvėse.

    Nuotrauka www.receptumedis.lt

    Jog nepamirštume Šv. Velykų esmės, prisiminkime kartu, kaip galime dažyti ar kitaip dekoruoti margučius. Labiau tradiciniai būdai yra kiaušinių dažymas vašku ir natūraliais dažais, taip pat jų skutinėjimas, marginimas kempinėle, skutinėjimas, puošimas žolynais, gėlėmis, svogūnų lukštais. Mažiau tradiciniai būdai yra marginimas lipniomis juostelėmis, dekoravimas siūlais ir vilna, modelinu, kiaušinių dekupažavimas, marginimas nitrolaku ar nagu laku.

    Nuotrauka www.krastonaujienos.lt

    Taigi, marginimo ir dekoravimo būdų yra galybė, bet mes norėtume priminti apie mums artimiausią – su ugnimi susijusį būdą, t. y. kiaušinių marginimą vašku. Kai šiame procese dalyvauja ugnelė, jis tarsi įgauna dar daugiau prasmingumo, sakralumo, ragina susimąstyti ir susitelkti. Žvakė kiaušinių marginime vašku yra reikalinga vaškui (ne parafinui) kaitinti. Patogiausia būtų turėti specialią žvakidę-rinkinį, bet šeimininkės yra prisigalvojusios įvairių gudrybių, kaip tai paprasčiau padaryti.

    Nuotrauka www.mususavaite.lt

    Tam tiks ir paprastas išlenktas šaukštas po kuriuo degs „arbatinė“ žvakė, o kai kurios įsigudrina panaudoti ir kapinių žvakę. Vis dėlto, ne taip brangiai kainuojanti ir vėliau dar gali būti panaudojama – eteriniams aliejams kaitinti skirta lempa-žvakidė atrodo pats optimaliausias sprendimas mūsų akimis. Ornamentuojant vašku pravartu žinoti, kad labai svarbu yra ir kiaušinio, ir vaško temperatūra, pavyzdžiui, kai kiaušinis per šaltas, vaškas nuo lukšto atšoka, o jei vaškas yra per karštas, jis, braukiant įrankiu per lukštą, nutįsta.

    Nuotrauka www.beatosvirtuve.lt

    Nenusiminkite, jei iš karto nepavyksta dailiai nupiešti saulės, žiedų, žvaigždžių ar kitų simbolių. Dažymas vašku nėra tai, kas pavyksta iš pirmo karto. Be to, svarbiausia yra ne meninė pusė, o laikas, praleistas kartu su brangiais žmonėmis, taip pat susikaupimas ir savotiška meditacija.

    Visa mūsų komanda Jums linki pačių nuoširdžiausių raštų, leiskite kalbėti savo širdims ir pamatysite, kaip jos papuoš margučius pasauliais, norais, viltimis, tokių, kokių patys norite ir kokių linkite kitiems.

  • Kaip tinkamai papuošti namus žvakėmis

    Kaip tinkamai papuošti namus žvakėmis

    Žvakės – mūsų kasdienos ir švenčių dalis. Retuose namuose nerastumėme žvakių, laukiančių vakaro, savaitgalio ar ypatingų progų. Kažkada buvusios vienintelis šviesos šaltinis, šiandien žvakės labiau skirtos sukurti jaukumui, romantikai ar dvasingumui tada, kai dega arba būti interjero detale, kai laikomos lentynose. Įvairių spalvų, raštų, formų žvakės pačios savaime yra puošmena, bet dar didesniam įspūdžiui sukurti galima padekoruoti padėklus stiklo karoliukais, akmenukais, džiovintomis gėlėmis ir pan.

     

    Žvakės liepsnos trauką liudija faktas, kad mes žvakes perkame net ir žinodami, kad jos sutirps. Vadinasi, tai, ką mes gauname mainais – vidinė harmonija, jaukumas, šiluma, ramybė – yra daug daugiau vertesni nei išleidžiame. Šį emocinį foną žvakėmis galime susikurti tik sau, bet, kaip sakoma, džiaugsmas didesnis, kai daliniesi, todėl labai populiaru žvakes naudoti susibūrus namiškiams ar pasikvietus svečių, švenčių progomis. Jauki, iškilminga atmosfera gali būti kuriama įvairiai. Žvakės gali būti uždegamos ir pastatomos saugiai ant lentynų, žurnalinių staliukų, specialių žvakidžių taip, kad liepsna būtų subtili ir apšviestų namų kerteles.

     

    Kitas būdas – žvakėmis papuošti stalą prie kurio bus valgoma. Žvakėms, kurios dega kur nors pastatytos ant stalų, lentynų dideli reikalavimai nekeliami, o štai vaišių stalui yra pateikiama keletas rekomendacijų. Pirmoji, jog žvakių liepsnos turėtų būti aukščiau žmonių akių. Antroji, jog žvakes reikėtų uždegti keletą minučių prieš ateinant žmonėms prie stalo. Trečia, žvakės turi degti iki vakaro pabaigos, pakeisti jas būtų nemandagumo ženklas. Ketvirta, padėkite ant stalo žvakių tiek, kad jos netrukdytų matyti priešais sėdinčiųjų ir nebūtų kliūtimi perduodant patiekalus.

     

    O pabaigai norėtųsi priminti, kad  rinkdamiesi žvakes (ypač, jei mėgstate jas deginti itin dažnai) atkreiptumėte dėmesį į tai, kad juose nebūtų sintetinių cheminių medžiagų. Juk Jūs nenorite teršti namų oro, kuriuo kvėpuojate. Taip pat, jei mėgstate daiktus pasidaryti savo rankomis, galite pabandyti pasidaryti žvakę ir patys namuose. Tai visai nesudėtinga ir būsite šimtu procentų tikri, kad žvakė neturi jokių priemaišų. Vis dėlto, net jeigu ir mėgausitės natūralių žvakių liepsna, vakaro ar šventės pabaigoje prieš eidami miegoti, pravėdinkite patalpas įleisdami šviežio gryno oro. Jaukių akimirkų prie žvakių!

  • Žvakės prasmė Vėlinių dieną

    Žvakės prasmė Vėlinių dieną

    Artėjant Vėlinėms, vis dažniau praeidami ar pravažiuodami pro amžinojo poilsio vietas, matome vis daugiau ir daugiau žvakių liepsnelių. O ar žinote iš kur šis paprotys Vėlinių išvakarėse ir Vėlinių dieną lankyti mirusiųjų artimųjų kapus uždegant ant jų žvakelę? Pasirodo, jog tai visai nesena tradicija, atsiradusi tik XIX a. pabaigoje ir išpopuliarėjusi po II Pasaulinio karo. Šis krikščionybės įtakoje susiformavęs paprotys lemia ir pačios žvakės prasmes Vėlinių dieną, į užmarštį nustumdamas senąsias Vėlinių – visų mirusiųjų dienos tradicijas.

    Pirmiausia, Bažnyčios teigimu, žvakė yra amžinosios šviesos ir vilties simbolis. Uždegdami žvakę mes linkime mirusiajam ramybės, parodome savo tikėjimą ir tuo pačiu išreiškiame viltį susitikti su juo po mirties. Reikalavimo ant kapelių nešti šventintą žvakelę nėra, tačiau dvasininkai primena, kad tokios žvakės uždegimas yra sakralesnis. Žvakės ant kapų yra degamos ne tik per Vėlines, bet ši diena ir yra ypatinga tuo, kad tai daro visa tauta, tad visos kapinės nušvinta nuo gausybės žvakių, kurias uždega kapų aplankyti susirinkusios šeimos, draugai.

    Kiek toliau nuo krikščionybės yra tikėjimas, jog žvakės rodo vėlėms kelią į dangų arba, kad žvakė ant kapo pravers Paskutinio Teismo dieną, kai mirusieji kelsis su kūnu ir siela. Žvakė esą parodys sielai, kurioje vietoje yra jos kūnas. Taip pat tikima, jog žvakė nubrėžia ribą tarp mirusiųjų ir gyvųjų pasaulio, tad neretai į ją buvo žvelgiama ir kaip į priemonę apsisaugoti nuo  piktųjų dvasių.

    Na, o arčiau liaudiško tikėjimo ir Vėlinių ištakų yra maisto palikimas ant kapo tikint, kad prisikėlusiam žmogui reikės pasistiprinti prieš Paskutiniojo Teismo procesą. Šis maisto palikimas veda mus į XVI-XVIII a., kuomet mūsų protėviai Vėlines minėdavo būtent taip. To meto istorikai ir kronikininkai mini tradiciją palikti maisto vėlėms, t.y. į kapines buvo nešama maisto ir net gėrimų, o paskui – puotaujama. Ši tradicija ėmė nykti apie  XIX a. pradžią. Tada pradėta maistą skirtą vėlėms dalinti skurdžiams ir elgetoms.  Na, o pabaigai norisi paminėti, jog Dzūkijoje vis dar gaji tradicija  sėdėti prie bendro laužo šalia kapinių. Labai archajiškas ir bendruomenę apjungiantis paprotys.

  • Kodėl Kalėdų eglutes puošiame lemputėmis?

    Kodėl Kalėdų eglutes puošiame lemputėmis?

    Kiekvieną kartą artėjant šventėms iškyla rūpestis, kaip papuošti Kalėdų eglutę. Atrodo, jog spintose saugomose dėžutėse apstu žaisliukų ir girliandų nuo praėjusių metų, tačiau prekybos centrai ir turgūs nori nenori vilioja įvairiomis naujomis formomis, spalvomis, madingais sprendimais. Neretai dilema kyla ir kokį eglutės puošimo stilių pasirinkti – labiau tradicinį ar šiuolaikinį, subtilų ar ekstravagantišką. Mūsų pasirinkimas neretai priklauso ne tik nuo mūsų asmeninio skonio, bet ir šalies papročių, simbolikos ir mitų.

     

    Sprendimus lengviau priimti, kai žinome vienų ar kitų dalykų kilmę ir reikšmę. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad pirmosios Kalėdų eglutės atsirado Vokietijoje XVI a. ir pirmieji eglutės papuošimai buvo ne kas kita, o žvakutės. Tiesą sakant, iki dabar nėra sutariama, kodėl būtent  jos deginamos ant eglučių. Vieni teigia, kad tai bažnytinės simbolikos įtaka, tačiau visi žinome ir tai, kokia ugnis buvo svarbi žmonijos raidai ir kad ji visų tautų, tarp jų ir lietuvių, pagoniškuose papročiuose dažniausiai reikšdavo augimą, vaisingumą ir gyvenimą.

    Taigi, žvakutės buvo pirmieji eglutės papuošimas. Tik vėliau, išpopuliarėjus Kalėdų eglutei kitose Europos šalyse, jos imtos papildomai puošti sausainiais, saldainiais ir vaisiais,  o turtingesnėse šeimose ir  įvairiais prašmatnesniais žaislais. Visi pirmieji papuošimai (lėlės, angelai, žvaigždės, paukščiai, gėlės, varpeliai, snaigės) tiek paprastesni, tiek įmantresni buvo rankų darbo.

     

    Tradicija puošti eglutes šviečiančiais elementais išliko iki šių dienų, tik žvakes, atsiradus elektrai, pakeitė lemputės. Nepaisant ilgamečių papročių, jos labai greitai prigijo, nes buvo kur kas saugesnės. Anksčiau žvakutes ant eglutes uždegdavo trumpam ir nepalikdavo be priežiūros, tuo tarpu lemputes buvo galima palikti šviesti ir visą parą. Iš tiesų, yra ir dar viena priežastis, kodėl žvakutes ant eglutės uždegdavo tik trumpam. Tais laikais žvakės kainavo didelius pinigus (kai kurios šeimos joms taupydavo metus), tad kasdienoje varguoliai pasišviesdavo tik blankia aliejinių žvakių arba  dervos ir deguto mišinio šviesa.  Taigi, anuomet  vaikams ir suaugusiems eglutė su žvakutėmis reiškė daug daugiau nei galime įsivaizduoti.

    Viena vertus, galvojant apie tradicijas, apmaudoka, kad buvo atsisakyta eglutes puošti tikromis žvakėmis, tačiau tai, kad vienokia ar kitokia forma jos išliko – džiugina. Tai byloja apie tai, kad ugnies, kaip šviesos, šilumos, vilties, o kartu ir saugumo, sotumo ir vaisingumo simbolis, ir šiandien tebėra gyvas ir reikšmingas.

     

    Taigi, kaip puošite Kalėdų eglutę Jūs? Mes tikriausiai ieškosime aukso viduriuko ir pabandysime suderinti tradicijas su modernumu. Vis dėlto, nėra nieko jaukesnio už rankų darbo žaisliukus iš šiaudų, medžio, popieriaus, vaško, numegztus ar nunertus iš siūlų. O kur smaguma niekam nematant raškyti nuo eglės pačių išsikeptus imbierinius sausainius ar saldainius… Papuošime eglę ir lemputėmis, tačiau nepamiršime ir tikrų žvakių. Advento laikotarpiu tradiciškai pinamas vainikas su keturiomis žvakėmis. Vainikas simbolizuoja Kalėdų eglutę, o žvakės – keturias Advento savaites: pranašų, Betliejaus, piemenėlių ir angelų. Taigi, kas sekmadienį uždegsime po žvakę ir būtinai – atėjus Kūčių vakarienei bei išaušus Kalėdų rytui.