{"id":728,"date":"2014-08-29T09:48:03","date_gmt":"2014-08-29T09:48:03","guid":{"rendered":"http:\/\/www.ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/?p=728"},"modified":"2018-04-26T15:55:52","modified_gmt":"2018-04-26T15:55:52","slug":"stiklo-ir-ugnies-sinteze","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/2014\/08\/29\/stiklo-ir-ugnies-sinteze\/","title":{"rendered":"Stiklo ir ugnies sintez\u0117"},"content":{"rendered":"

Stiklas – da\u017eniausiai perregimas, \u201enematomas\u201c, kontraversi\u0161kai yra viena populiariausi\u0173 med\u017eiag\u0173, kuri\u0105 naudojame buityje, architekt\u016broje, mene. Stiklas prad\u0117tas gaminti 3000-4000 m. pr. m. e. Egipte ir Mesopotamijoje, o stiklo p\u016btimo technologija \u017einoma nuo 250-\u0173j\u0173 m. pr. m. e. Vis d\u0117lto, did\u017eiuliais kiekiais stiklas prad\u0117tas gaminti tik XIX am\u017eiuje, kai buvo i\u0161rasta Simenso-Martino krosnis ir stiklo tempimas ma\u0161ininiu b\u016bdu. Stiklas nat\u016braliai yra randamas ir gamtoje, tai obsidianas (vulkanin\u0117s kilm\u0117s stiklinin\u0117 uoliena), bet masi\u0161kai gaminamas buitinis stiklas – tai natrio karbonato, kalcio karbonato ir silicio dioksido (sm\u0117lio) mi\u0161inys.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Vis tik, \u0161iandien kalb\u0117sime ne apie stiklo lak\u0161t\u0173 gamyb\u0105, kurioje dalyvauja mil\u017eini\u0161kos lydymo krosnys ir did\u017eiuliai agregatai. \u0160iame procese nematyti to tikrojo stiklo ir ugnies ry\u0161io, kuris atsiskleid\u017eia pu\u010diant stikl\u0105. Stiklo p\u016btimas \u2013 tai technologinis \u012fkaitinto stiklo apdirbimas, norimas jo formas i\u0161gaunant pu\u010diant. Kvalifikuotas darbuotojas, pu\u010diantis kar\u0161t\u0105 stikl\u0105, vadinamas stiklap\u016b\u010diu. Jis duj\u0173 ir deguonies degikliais kaitina ir kitomis atitinkamomis priemon\u0117mis pu\u010dia ir taip formuoja \u012fvairi\u0173 form\u0173 ir spalv\u0173 gaminius. Tai gali b\u016bti interjero dirbiniai, suvenyrai, papuo\u0161alai: stikliniai karoliai, auskarai, apyrank\u0117s.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Tam, kad stiklo mas\u0117 virstu meno k\u016briniu, reikia praeiti kelet\u0105 etap\u0173. Svarbus elementas \u010dia – didel\u0117s dujin\u0117s krosnys, kuriose kar\u0161tis siekia vir\u0161 1000 \u00b0C ir kuriame \u201everda\u201c stiklo mas\u0117. Kai stiklap\u016btys b\u016bna pasiruo\u0161\u0119s, jis p\u016btimo vamzdeliu formuoja stiklo burbul\u0105. Tir\u0161t\u0117dama mas\u0117 tampa pana\u0161i \u012f med\u0173.\u00a0 Stiklap\u016btys norimai spalvai ir formai i\u0161gauti naudoja spalvas ir specialius rankinius \u00a0\u012frankius. Tai labai kruop\u0161tus ir atsakingas momentas, nes \u00a0mas\u0117 stingsta greitai ir dirbti reikia spar\u010diai. K\u016br\u0117jas tam turi, jei mas\u0117 ant p\u016btimo vamzdelio galo yra kaitinama, valand\u0105 laiko, o tada \u00a0gaminys keliauja \u012f atkaitinimo krosn\u012f, yra \u0161lifuojamas ir poliruojamas.<\/p>\n

\u00a0\"\"<\/a><\/p>\n

Be to, kad stiklo p\u016btimas yra labai gra\u017eus ir paslaptingas procesas, jam reikia daug i\u0161tverm\u0117s; kar\u0161tis sklindantis nuo krosni\u0173 sekina ir vargina. Be to, tai daug kainuojantis u\u017esi\u0117mimas ar verslas, nes nuolat besik\u016brenan\u010dios krosnys naudoja brangiai kainuojan\u010dias dujas. Dabar jau galime suprasti, kod\u0117l stiklo dirbiniai kainuoja tiek, kiek kainuoja. O kur dar rank\u0173 darbas ir menininko vaizduot\u0117 bei galia suvaldyti stiklo mas\u0119 paver\u010diant j\u0105 skaidriais dirbiniais, kuriuose apsigyvena \u0161viesa ir kuriuose susijungia visi keturi pasaulio elementai, tarp j\u0173 – ugnis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Stiklas – da\u017eniausiai perregimas, \u201enematomas\u201c, kontraversi\u0161kai yra viena populiariausi\u0173 med\u017eiag\u0173, kuri\u0105 naudojame buityje, architekt\u016broje, mene. Stiklas prad\u0117tas gaminti 3000-4000 m. pr. m. e. Egipte ir Mesopotamijoje, o stiklo p\u016btimo technologija \u017einoma nuo 250-\u0173j\u0173 m. pr. m. e. Vis d\u0117lto, did\u017eiuliais kiekiais stiklas prad\u0117tas gaminti tik XIX am\u017eiuje, kai buvo i\u0161rasta Simenso-Martino krosnis ir stiklo tempimas […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":732,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[9,21,53],"tags":[],"class_list":["post-728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ugnis_interjeras","category-ugnis-ir-ekologija","category-ugnis-vasara"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=728"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1741,"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728\/revisions\/1741"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ugnisgyvenimui.lt\/straipsniai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}