Kategorija: Ugnis pavasarį

  • „Dizaino savaitėje“ pristatytos židinių ir jų aksesuarų idėjos

    „Dizaino savaitėje“ pristatytos židinių ir jų aksesuarų idėjos

    Šiųmetę gegužę galime vadinti dizaino mėnesiu, nes jo pradžioje startavusi aštuntoji „Dizaino savaitė“ nesibaigė renginiais, parodomis, konferencijomis. Mes vis dar gyvename šio projekto, kuris papuošė ir atgaivino pavasario vidurį, nuotaikomis. Ypač džiugu, jog pirmą kartą „Dizaino savaitė“ pasiekė ir Klaipėdą. Kaip rodo patirtis, ir pajūrio gyventojai domisi architektūros, dizaino, interjero idėjomis. Štai rinkdamiesi židinius ar krosneles jie drąsiai klausinėja apie naujoves, nebijo išbandyti netikėtų, originalių sprendimų, formų.

    Dalyvavimas „Dizaino savaitėje“ ir kaip dalyviui, ir kaip žiūrovui – prasminga patirtis.  Židinys ir krosnelė neatsiejama interjero arba eksterjero dalis. Taigi, tam, kad išlaikytume harmoniją, o galbūt atvirkščiai – sugriautume ją netikėtumo vardan, būtina gerokai pamąstyti, kaip sukurti nebūtinai vientisą, bet stilingą vaizdą. Dalyvavimas panašaus pobūdžio renginiuose leidžia sukaupti vertingą bagažą žinių, kuriuo vėliau dalinamės su tais, kurie svajoja apie židinio ar krosnelės jaukumą savo namuose.

    Europos sostinių „Dizaino savaitėms“ prilygstančiame lietuviškame renginyje dalyvavome ir mes. Pristatėme keletą gaminių „REKOMENDUOJAME KOKYBĘ“. Taip pat mums tai buvo proga pabendrauti, pasidalinti profesiniais džiaugsmais ir problemomis su kolegomis bei susitikti ir su tuo drąsiu, originalių idėjų nebijančiu žiūrovu, pašnekinti jį ir sužinoti, ko jis labiausiai pasigenda, ko viliasi, tikisi.

    „Dizaino savaitė“  žavi ne tik naujovėmis, bet ir tuo, kad ji išlaisvina mąstymą, laužo stereotipus. Savotiška prasme tai renginys, kuris atpalaiduoja, yra bohemiškas, kviečiantis, atviras ir nuoširdus. Jis ragina domėtis, ieškoti, kaip žmogaus buičiai skirtus daiktus paversti meniniais kūriniais, taip pat skatina diskutuoti, stebėtis, priimti, o galbūt atmesti, nes kažkas galbūt per nauja, bet kas po metų kitų taps itin populiaru. Jei nebuvote šiemet, būtinai savo kalendoriuose pasižymėkite ir rezervuokite savo laiką kitų metų „Dizaino savaitei“. Verta!

  • Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Praėjusiame savo straipsnyje apie saugią krosnelės ir židinio ugnį (žr. „Saugi krosnelės ar židinio ugnis”) pasižadėjome parašyti plačiau apie kaminus, nes jie yra dažniausia priežastis, kodėl nuo gaisro nukenčia būstas. Patys savaime kaminai nėra nelaimės priežastis, o tik tie, kurie yra netvarkingi, nevalomi arba netinkamai išvalyti. Kaip teigia gaisrininkai, kaminas yra pats pavojingiausias kieto kuro krosnių elementas. Tai silpnoji krosnių vieta, nes ten kaupiasi suodžiai ir kitos dervos. Taip pat neretai kaminas būna netinkamai įrengiamas statybų metu.

     

    Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 11255 gaisrai. Palyginę gaisrų priežastis galime pamatyti, kiek jų kyla dėl neprižiūrimų krosnių ir židinių. Taigi, pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,1 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Bendrame kontekste aštuoni procentai – nemaža dalis, kurią tikrai galime sumažinti, jei žinosime, kaip apsisaugoti  nuo tokių gaisrų ir ką daryti jiems kilus.

    Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl kamine kyla suodžių gaisras. Intensyvaus degimo metu kreozoto liepsnos temperatūra būna maždaug apie 1000-1800 laipsnių celsijaus. Tai labai pavojingas reiškinys – akmuo akmens vatos gamybai lydomas 1600 laipsnių temperatūroje. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos bei įdėklai – kaminas įtrūksta, o liepsna išplinta. Štai kodėl dažniausiai užsidega namai ir apsinuodijama dūmais. Ką daryti, jog išvengti tokių nelaimių?

     

    Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Taip pat kiekvienas atsakingas šeimininkas privalo nepamiršti krosnių ir dūmtraukių pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai (įsirengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine būtų įtaisytas retas tinklas, grotelės ar stogelis. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

     

    Jei po ilgo nekūrenimo tarpsnio užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, reikia nedelsiant išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, būtina kuo skubiau užgesinti ugnį pakuroje, sandariai uždaryti krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro ir tada jau kviesti ugniagesius.

  • Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Jau nuo pat vaikystės esame mokinami elgtis saugiai su ugnimi ir elektros prietaisais. Pagrindinis dalykas nuo kurio reikėtų pradėti kalbėti su vaiku, o kartais ir suaugusiu žmogumi, jog su ugnimi žaisti negalima. Vadinasi, reikia labai atsargiai elgtis su degtukais, nepalikti degančios žvakės, ypač prie praviro lango, neužmiršti išeinant iš namų išjungti viryklės ar kito elektros prietaiso (lygintuvo, virdulio, kompiuterio  ir pan.). O kokių saugumo priemonių būtina imtis, jei namuose yra židinys ar krosnelė. Štai svarbiausi mūsų patarimai papunkčiui.

    1. Prieš sezoną būtina išvalyti kaminą, nes viena iš priežasčių, kodėl dažniausiai užsiliepsnoja gyvenamasis būstas – netvarkingi, nevalomi arba blogai išvalyti kaminai. Apskritai valyti kaminą reikia bent du kartus per metus, nes dėl susikaupusių suodžių gali kilti gaisras arba yra didelė tikimybė apsinuodyti smalkėmis.  Būdus, kaip tai galima padaryti – aprašysime kituose savo įrašuose.

    2. Nepalikti be priežiūros atvirų krosnelės durelių, nes galite nė nepastebėti, kaip nukris žiežirba, galinti pridaryti nepataisomos žalos jūsų namui ar būstui.

    3. Nedeginti plastikinių ir „tetra-pak“  įpakavimų, degdamas plastikas išskiria daug kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai ir pačiai krosnelei ar židiniui. Be to, „tetra-pak“  sudėtyje yra aliuminio folija, kuri degdama išskiria dujas – jos, nusėsdamos ant stiklo ir kitų detalių gali jas nepataisomai sugadinti.

    4. Nepalikti žarijų patalpoje, nes galima apsinuodyti smalkėmis. Taip pat negalima jų išpilti arčiau nei 15 metrų nuo pastato, ypač jei jis medinis.

    5. Nevalyti krosnelės ar židinio, kol žarijos dar karštos. Didelė tikimybė, kad galite nusideginti pats, o iškritusi žarija – pridaryti bėdos visiems namams.

    6. Jeigu grindys medinės arba yra iš kitų degių medžiagų, šalia krosnelės ar židinio būtina padėti skardinę arba stiklinę plokštę. Apie jų pasirinkimus parašysime artimiausiuose straipsniuose.

    7. Nepilti į pakurą degių skysčių.

    Na, o jei vis dėlto dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutiko nelaimė ir kilo gaisras – skambinkite pagalbos telefonu 112.

     

  • Lauko židiniai – pavasariui ir bet kuriam kitam sezonui

    Lauko židiniai – pavasariui ir bet kuriam kitam sezonui

    Pavasarinės saulės šviesa ir šiluma vis labiau vilioja mėgautis grynu oru. Sodas, kiemas ar kitas koks žemės lopinėlis šalia namų tampa erdve, kurioje, tinkamai įrengus, galime ilsėtis, atsikvėpti nuo darbų arba linksmintis su draugais ir šeima. Dar didesniu traukos centru ji taptų, jei įsirengtume lauko židinį. Jis ne tik papuoštų eksterjerą, bet ir būtų puikus pagalbininkas šeimininkei. Įsivaizduokite, kad norite surengti tradicinę lauko vakarienę iš kepsnių, šašlykų, galbūt kitų kepinių. Lauko židinys – tam tikra išeitis taupanti Jūsų laiką, nes nereikia bėgioti iš kiemo į virtuvę, o be to, gaminti čia pat su visais ir kartu – dar didesnis džiaugsmas. Lauko židinys, beje, atitinkamai įrengtas gali tikti ir duonai kepti. Ji, šitaip paruošta, yra visai kitokio skonio!

     Kokie pirmieji žingsniai, jei nusprendėte įsirengti lauko židinį? Pirmiausia, reikėtų įvertinti, kur ją statysite, iš kokių medžiagų ji bus statoma, kokio dydžio. Visa tai svarbu ne šiaip sau. Apskritai, įrenginėjant židinį, labai svarbu įvertinti saugumą. Pavyzdžiui, patariama židinį statyti kiek atokiau nuo gyvenamojo namo, ypač jei jūsų vietovėse vyrauja vėjai, kurie gali nešioti žiežirbas. Antra, turėtumėte paklausti savęs, ar Jūsų neerzina dūmų kvapas. Jei taip, lauko židinys tikrai turėtų būti statomas kiek tolėliau.

     

    Renkantis medžiagas židiniui pravartu laikytis vientisumo. Lengviau apsispręsite ir neprašausite pro šalį, jei laikysitės tų medžiagų tekstūros, spalvų,  kurios dera arba dominuoja Jūsų namo eksterjere. Taip išgausite įspūdį, kad lauko židinys yra ne kažkoks atskiras statinys, o vientisa ir neatsiejama namų dalis. Žinoma, jei leidžia galimybės ir yra noro, galima konsultuotis su specialistais – eksterjero dizaineriais. Kita vertus, verčiau tai, ką ketintumėte sumokėti šiems patarėjams, investuokite į lauko židinius statančių specialistų konsultacijas. Juk saugumas, tvirtumas – svarbiausia.

    Tiems, kurie nenori lauko židinio arba neturi savo kieme tiek vietos, o apie ugnies šilumą vis viena svajoja, siūlome dar vieną išeitį – mažesnius surenkamus lauko židinius. Jie kompaktiški, dauguma jų – nešiojami ir lengvai transportuojami, gali būti įvairių medžiagų ir dydžių. Kai kuriuose jų taip pat galima kepti kepsnius. Tiesa, šie židiniai tikra atgaiva akims – savo netikėtomis formomis, modernumu jie paperka net ir užkietėjusį klasikinių lauko židinių mėgėją.

      Kaip ten bebūtų, rinkitės lauko židinį pagal save ir mėgaukitės liepsna ne tik pavasarį, bet ir visus sezonus!