Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Kategorija: Ugnies priežiūra

  • Krosnelių ir židinių su stiklinėmis durelėmis priežiūra

    Krosnelių ir židinių su stiklinėmis durelėmis priežiūra

    Nenusakomas malonumas mėgautis ugnies liepsna ir kai ji atvirai dega krosnelėje, ir tuomet, kai ji už stiklinių krosnelės durelių. Kartą rašėme, jog šis stiklas ypatingas, specialiai pagamintas taip, kad atlaikytų net aukščiausią temperatūrą (žr. „Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose“). Šį kartą dalinamės su Jumis, kaip prižiūrėti šį stiklą, nes suprantama, kad laikui bėgant jos apsineša suodžiais, kreozotu, pelenų dalelėmis, kurios padengia stiklą pilku apnašų sluoksniu.ir gali užstoti akiai malonų vaizdą.

    Pats ekologiškiausias ir pats paprasčiausias būdas –  tiesiog suvilgyti vienkartinio popierinio rankšluosčio skiautę  vandeniu ir panardinti į šaltus pelenus (pasižyminčius šarminėmis savybėmis). Du kartus per mėnesį (rečiau kitais metų laikais) šia skiaute valykite stiklą, tik nepamirškite pirštinių ir patikrinkite, kad stiklas būtų atvėsęs. Be šio liaudiško būdo yra ir specialių valikli. Be to, kai kai kurie žmonės pirmenybę teikia ir labiau pasitikti specializuotų gamintojų priemonėmis, kurį tereikia išsirinkti. 

    Paprastai durelių stiklui valyti yra naudojamas skystis arba tepalas, pasta, kuriuos užtepus ar užpurškus reikia luktelėti keletą sekundžių. Mes prioritetą teikiame „Easyfire“ skystam valikliui. Kaip patirtis parodė, skystas valiklis turi būti naudojamas atsargiai, saugant stiklo ir durelių tarpines. Skystis gali pakeisti tarpinių elastingumą, dėl kurių po kelerių metų gali įtrūkti stiklas. „Easyfire“ – danų kompaniją, gaminančią krosnelių priedus ir priežiūros priemones, mūsuose atstovauja „Krosnys ir krosnelės“.

     Kitas būdas, kuris tinka tuomet, kai jau būna prisikaupę sunkiai nuvalomų dervų – tai pavalyti kempinėlimis, pavydžiui, taip pat pagamintomis danų kompanijos „Aduro“. Jos nebraižo ir niekaip kitaip nepažeidžia stiklo ir yra daugkartinio naudojimo. Svarbus faktas, jog ši kempinėlė gali būti be jokių priemonių ir su jomis, taigi yra puikus optimalus variantas tiek ekologiškų, natūralių priemonių, tiek cheminių preparatų šalininkams. Vieninteliais „Aduro“ atstovais Lietuvoje yra „Krosnys ir krosnelės“.

     

    Mūsų nuomone, visada geriausia detales ir priežiūros priemones pirkti ten, kur įsigyjame produktą. Taip galime būti tikri, kad tiekėjas ir pardavėjas žino visas produktų subtilybes ir gali nuoširdžiai patarti, kas geriausia, kaip galite prailginti Jūsų įsigyto daikto vartojimo laiką, išlaikyti jo puikią išvaizdą. Krosnelės, židiniai nėra tai, ką perkame kas keletą metų, todėl labai svarbu jais rūpintis atsakingai ir naudojant tik kokybiškas priemones.

  • Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Šildydamiesi prie  krosnelės ar židinio, stebėdami ugnies šokį ir klausydamiesi, kaip spragsi malkos, neretai tiesiog nepagalvojome iš kokių medžiagų jie pagaminti ir kas garantuoja kokybę bei saugumą. Ir tai natūralu. Kai gaminys kokybiškas – belieka mėgautis. Daugiau klausimų kyla tiems, kurie ketina pirkti krosnelę ar židinį ir daugiausiai smalsaujama apie iš pirmo žvilgsnio trapiausią detalę – krosnelę ar židinį dengiantį stiklą. Iš tiesų, tai nėra paprastas stiklas, o specialiai židiniams, krosnelėms, jų durelėms pagaminta stiklo keramika, kuri gali atlaikyti 700 laipsnių karštį.

    Būtent stiklo keramika leidžia „uždaryti“ ugnį ir vis dėlto toliau ja mėgautis dėl stiklo skaidrumo. Prisiminkime, jog senovėje ugnis buvo tik atvirame židinyje arba uždaroje krosnyje. Tuo tarpu šiandien šiuolaikinėse krosnelėse ar židiniuose įmontuotos karščiui atsparios stiklo keramikos durelės leidžia mėgautis ugnimi saugiai ir iš arti net tuomet, kai  pakuroje yra apie 300 laipsnių temperatūra. Jos taip pat saugo nuo kibirkščių ir dūmų reikalui esant. Kai kurios krosnelės, pavyzdžiui, kaip belgų gamintojo Stuv 30, turi tris galimybes – atviros ugnies, uždarius stiklo dureles arba tik palikus siaurą plyšį nakčiai.

    Galinti būti bet kokios formos, priklausomai nuo krosnelės ar židinio dizaino, stiklo keramika yra ne tik atspari karščiui, bet ir įbrėžimams, deformacijai, smūgiams, temperatūrų pokyčiams. Būtent stiklo keramika, išrasta tik prieš 60 metų ir šiuo metu gaminama tik dviejose pasaulio šalyse (Vokietijoje ir Japonijoje) leido krosnelių ir židinių gamintojas padidinti degimo temperatūrą ir būti tikriems, kad vartotojas šiluma ir vaizdu mėgausis saugiai.

    Vis dėlto, nors stiklo keramika „neįveikiama“, vidinės stiklo keramikos durelės laikui bėgant apsineša suodžiais, kreozotu, pelenų dalelėmis, kurios padengia stiklą pilku apnašų sluoksniu. Tai ne tik trukdo gėrėtis ugnimi, bet ir mažina šilumos pralaidumą. Paradoksalu, tačiau šią tvirtą medžiagą būtina prižiūrėti labai atsargiai ir tai daryti naudojant specialias priemones ir švelnias šluostes. Arba, kaip teigia, profesionalių priežiūros priemonių gamintojas Aduro, tai galite padaryti drėgna į pelenus pamirkyta šluoste.

  • Atgimimas ir apsivalymas per ugnį

    Atgimimas ir apsivalymas per ugnį

    Jau ne kartą, ypač rašydami apie ugnies reikšmę tradicinėse mūsų šventėse, esame akcentavę ugnies reikšmę ir pagarbą jai namuose dėl to, kad ji saugo, maitina, šildo, gydo. Mažiau atskleidėme, kokias prasmes savyje talpina Amžinoji ugnis, kurią iki krikščionybės atsiradimo Lietuvoje ąžuolų giraitėse kurstė Vaidilutės.  Ši ugnis, kurstoma iš pagarbos dievams, turėjo ir dar vieną reikšmę. Manyta, kad užgesus Amžinajai Ugniai visą tautą gali ištikti nelaimės, nes ugnis buvo tai, kas užtikrindavo nemirtingumą ir atgimimą, amžino gyvenimo ratą.

    Alkas.lt nuotrauka

    Visos šios prasmės atėjo iš tikėjimo, kad Ugnis leidžia sielai įsikūnyti iš naujo, vadinasi, po mirties – atgimti.  Taigi, užgesinta Ugnis reikštų nutrauktą ciklą ir mirtį, o jei tai buvo Amžinoji ugnis – ir visos tautos pražūtį. Tai paaiškina, kodėl mūsų protėviai taip gindavo savo šventyklas ir tai darydavo drąsiai, be baimės būti nukauti. Jie tikėjo, kad kol Amžinoji ugnis rusena, jų kūnui mirui, siela atgims. Tikėta, kad tai nutiks neužilgo, artimiausią pavasarį, balandžio pabaigoje, per Jorės šventę (Jurgines), nes tuomet esą Perkūnas vėl apvaisindavo Žemę ir gimdavo nauja gyvybė.

    Taip pat manyta, kad Ugnis, kuri buvo traktuojama ir kaip Žemės Motinos širdis, turi apvalymo galią. Štai kodėl mirusieji buvo deginami. Ugniai padedant jų sielos būdavo apvalomos ir naujus savo gyvenimus pradėdavo jau būdamos geresnėmis.  Tai leidžia suprasti, kodėl Ugnyje buvo deginami nusikaltėliai, nedorėliai, šmeižikai. Į sudeginimą visai nebuvo žiūrima, kaip į bausmę, atvirkščiai, kaip į progą  apsivalyti ir grįžti į doros kelią. Mirtis buvo suvokiama kaip trumpas gyvenimo nutraukimas, į kurį grįžtama per Ugnį.

    Turistas.lt nuotrauka

    Šiais laikais niekas Amžinosios ugnies laužų nebekūrena, bet vis dar tebėra gaji nuolatos degančios ugnies tradicija. Šiuolaikinė Amžinoji ugnis, kuri jau bėra specialus degiklis, kuriame dega atitekančios dujos (propanas ar gamtinės dujos), naudojama atminimo memorialuose ir simbolizuoja žuvusių karių atminimą ar kokį kitą reikšmingą valstybei ar tautai įvykį. Savotišku Amžinos ugnies variantu yra Olimpinė ugnis, kuri dega visos olimpiados metu, bet ji jau turi kiek kitokias prasmes – ji simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę.

    Parengta pagal straipsnį „Apie Ugnies reikšmę atgimimui“.

  • Kilnojamos krosnelės – momentams gryname ore

    Kilnojamos krosnelės – momentams gryname ore

    Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis… mėnesiai, kai norisi kuo ilgiau būti  lauke ir mėgautis pavasariško, vasariško oro momentais. Vėsiais vakarais, o ir dienomis, kai norisi, ko nors pagaminto ant atviros ugnies praverčia laužavietė, o jei tokios neturite – kilnojama lauko krosnelė. Daiktų mobilumas yra didelis privalumas šiais laikais. Priklausomai nuo situacijos – oro, žmonių skaičiaus, pramogų tipo, tokią krosnelę patogu pastatyti taip, kad ji netrukdytų ir būtų saugioje vietoje. Tai aktualu ir tiems, kurie ilgai neužsibūna vienoje vietoje arba tiesiog mėgsta perstumdyti daiktus įvairovės vardan.

     

    Paprastai kilnojamų krosnelių svoris siekia iki 50 kg ir būna 160 cm aukščio. Tai optimaliausi išmatavimai judinamam daiktui.  Būdama tokio dydžio krosnelė neužgožia panoramos, neužgriozdina mažesnio vidinio kiemo, bet ir nepradingsta didesniame. Kadangi šios krosnelės dažniausiai yra skirtos ne tik šilumai, bet ir maisto kepimui, jų mobilumas irgi svarbus. Juk daug mieliau, kai nereikia nuolatos atsiplėšinėti nuo svečių ir bėgioti tikrinti kepsnių vidury pokalbio. Kai krosnelė pastatyta netoli stalo, šalia – daug paprasčiau. Gera šeimininkė vienu metu gali atlikti kelis darbus.

     

    Baigus kepti arba jeigu tai tiesiog popietė su lengvais užkandžiais negaminant, atvirą krosnelės liepsną galima pridengti. Ir vėjas taip nepusto pelenų, ir ramu dėl kibirkščių. Tai svarbu, kai aplink yra vaikų, augintinių arba įsiaudrinusių svečių. Jeigu orai karšti ir veja sausa, dėl papildomo saugumo galima tokias krosneles pastatyti ant pagrindo, beje, tam tinka ir stabiliai suguldyti akmenys.

     

    Kilnojamų krosnelių formų, medžiagų iš kurių jos pagamintos yra įvairiausių. Šį kartą mūsų akį patraukė iš specialaus plieno, kuris po laiko įgauna rūdžių spalvą, sprendimas. Tokios krosnelės ypač dera su mediniu namų fasadu arba terasa iš medžio, nes atrodo natūraliai, harmoningai įsiliejusios į aplinką.  Be visa ko, ši spalva susišaukia su pačia ugnimi. Mūsų nuomone, šiuolaikiška, moderni krosnelės išvaizda, jos mobilumas, galimybė gaminti šią ir visas kitas kilnojamas lauko krosneles paverčia šeimos, draugų traukos šaltiniu.

  • Židinių restauravimas – ar verta?

    Židinių restauravimas – ar verta?

    Nors šiandieninėje vartotojiškoje kultūroje  retas kuris beneša meistrams taisyti daiktus ir renkasi nusipirkti nauja, vis dėlto yra dalykų, kuriuos taisyti ir atnaujinti verta. Tai gali būti mums svarbių žmonių padovanoti arba pačių įsigyti ir mielus laikus menantys daiktai, taip pat iš tėvų ar senelių, prosenelių paveldėtos vertybės. Pastarosios tokios reikšmingos ne tik dėl to, kad tam tikra prasme simbolizuoja giminės ryšį, kartų kaitą, bet ir dėl to, kad jos yra ir praėjusių šimtmečių, istorijos liudytojos.

     

    Židinys ar krosnis taip pat gali būti paveldima vertybė. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokios būklės namas ir pats židinys ar krosnis. Būna atvejų, kai nei į vieno, nei į kito restauravimą investuoti nebeverta, tačiau ką pasirinkti, jei vis dėlto yra galimybė grąžinti buvusią išvaizdą ir dvasią? Šis sprendimas priklausys nuo to, kam mes patys teikiame prioritetus,  finansinių pajėgumų ir ar turime kantrybės. Kaip ten bebūtų, brangiausiai atsieinanti restauravimo dalis yra ne medžiagos, o ilgai trunkantis restauratorių darbas.

    Židinio ar krosnies restauravimas apima tiek jų išorės, tiek vidaus atnaujinimą. Aišku, gali būti, kad per laiką buvo pažeista tik židinio ar krosnies apdaila. Tuomet gali pakakti 1) atšviežinti marmuro, granito ar keramikos paviršių naudojant specialias valymo priemones, 2) nupoliruoti plienines ar geležines židinio ar krosnies dalis. Ilgiau užtruktų, jei reikėtų atkurti nutrupėjusias marmuro ar plytelių dalis, dar šiek tiek, jei šios plytelės – ypatingų raštų ir spalvų. Turint pavyzdį, tai nesudėtinga padaryti. Kur kas daugiau darbo lauktų, jei restauratoriams dalis reikėtų atkurti iš nuotraukų arba remiantis to laikmečio stiliumi.

     

    Rimtesni iššūkiai lauktų, jei tektų atnaujinti židinio ar krosnies vidų. Vis dėlto, jei yra nors menkiausių abejonių, kad dėl pažeidimų jie gali būti nesaugūs, teks sutvirtinti ar permūryti konstrukcijas taip, jog atitiktų saugumo reikalavimus. Be abejonės, būtina patikrinti ir kamino būklę – pasikvietus specialistus įvertinti jo kokybę ir, jeigu reikia, atnaujinti kamino konstrukciją. Tuo pačiu privalu patikrinti: 1) jei židinys atviras – dūmų kanalą iš kambario pusės, 2) jeigu ugniakuro kapsulė uždara – kapsulės sandarumą, jog dūmai per sienelių plyšius ir  sujungimus nepatektų į kambarį, 3) dūmtraukio ir kamino sandarumą.

    Taigi, norint atnaujinti židinį ar krosnelę teks apsišarvuoti kantrybe. Kur kas greičiau ir patogiau būtų nusipirkti naują židinį ar krosnelę, kita vertus, jei išsaugosite senuosius – jie bus unikalūs ir vieninteliai tokie. Beje, jei paveldėjote namą ir iš pirmo žvilgsnio jame židinio nematyti, nebūkite tikri, kad jis nėra užmūrytas.

  • Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Kaip artėjant šalčiams ruošiamės keisti automobilio padangas, taip prieš šaltąjį sezoną turime pasirūpinti ir židiniu, krosnele. Tik tvarkinga krosnelė ar židinys yra saugi kūrentis ir šildytis. Sinoptikų duomenimis, ši žiema bus šalčiausia per  100 šimtų metų, todėl užklupsiantiems speigams reikia būti pasirengus ir galvoti apie tai jau dabar. Be to, prognozuojama, kad šalčiai pasitrauks tik balandį, o tai reiškia, kad laukia ilgas šildymo sezonas. Žinia, kad centrinio šildymo kainos baugina visus, o norisi priminti, kad šiluma sklindanti iš krosnelės ar židinio yra pigesnė. Taigi, į ką reikia atkreipti dėmesį, jog galėtumėme ramiai laukti  tamsiojo ir šaltojo laikotarpio?

     Naujas kūrenimo sezonas prasideda tik tada, kai išvalomas ir patikrinamas kaminas. Tai pirmas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti. Ir geriausia – nedelsiant, nes artėjant speigams, kaminkrėtį, dėl užsakymų gausos, bus vis sunkiau išsikviesti.  Tik ką įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti krosnelę ar židinį, priminsime, kodėl būtina valyti kaminą. Laikui bėgant kaminas iš vidaus apsineša suodžiais, kurie yra degūs, todėl kuo šis sluoksnis ilgiau kaupiasi, tuo didesnė nelaimės tikimybė.

     

    Kaminą būtina valyti ne tik dėl saugumo, bet ir išlaidų – tvarkingas kaminas taupo malkas. Kokį valymo būdą pasirinkti – šepečiais  ar cheminėmis priemonėmis, pasirinkite pasitarę su specialistu.  Bet žinokite, kad pats seniausias ir vis dar patikimiausias būdas yra valymas šepečiu, o cheminio kamino valymo specialiais milteliais nepakanka, jis tik gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, palengvinantį mechaninį valymą.

    Taip pat prieš pradedant naudoti krosnelę ar židinį būtina patikrinti kitus elementus, pavyzdžiui, durelių tarpines ar pakuros vidines detales. Židinio durelės atlieka svarbią funkciją – jos užtikriną atviro židinio saugumą, užtikriną ilgesnį degimą, todėl patiems tarpinių, kurios tvirtina durelių stiklą, keisti nerekomenduotume, nes eksperimentuodami galite ką nors sugadinti. Neatsitiktinai sakoma, kad „skūpus“ moka dvigubai, todėl verčiau investuoti į kokybišką aptarnavimą teikiančius ir gamintojų apmokytus meistrus, turinčius jų žinias liudijančius sertifikatus. Juokauti su ugnimi nevalia, todėl kartą metuose patikėkite savo židinį ar krosnelę profesionalų rankoms.

     

    Beje, ar žinojote, kad dažniausiai visas suodinas ir truputį į nelabąjį panašus kaminkrėtys simbolizuoja ne ką kitą, o laimę? Pasak legendos, vienas kaminkrėtys kažkada išgelbėjo karaliaus gyvybę, tad nuo to laiko, karaliaus nurodymu, kaminkrėtys tapo gerbiama profesija. Taigi, jei kada sutiksite kaminkrėtį, palieskite jo sagą – laimė lydės ištisus metus.

  • Kaip teisingai užkurti laužą?

    Kaip teisingai užkurti laužą?

    Rugpjūtis – nors jau ir kvepiantis rudeniu, vis dar yra vasaros mėnuo ir kuo puikiausiai gali būti išnaudojamas ilgesnėms atostogoms užjūriuose arba trumpiems, bet prasmingiems susitikimams su draugais ar giminaičiais savaitgaliais. Kai dar lepina šiluma, pripažinkite, nesinori nei pačiam kviestis svečių į namus, nei pačiam tokiu svečiu būti. Rugpjūčio vakarai dar tokie, kai galima laiką leisti gamtoje, lauke – su palapinėmis ir laužu. Blogiausiu atveju, bent jau kieme arba terasoje.

    Laužas – tai centrinė bet kokio turistinio žygio ašis. Laužas reikalingas ne tik maistui pasigaminti, patiems sušilti ir visokio plauko mašalams, vabalams atbaidyti. Prisiminkite, kaip gera po dienos ėjimo ar važiavimo tiesiog susiburti visiems draugėj ir laužo šviesoje, liepsnų jaukume dalintis įspūdžiais, patyrimais. O ar atkreipėte dėmesį, kad ilgiausiai užsivakaroja sėdintieji prie laužo? Tikriausiai ne tik todėl, kad jis šildo, o kad, pajutus sunkiai žodžiais nusakomą susiliejimą su ugnimi, norisi taip amžinybių amžinybę sėdėti.

     Bet kaip užsikurti tą kasdienybę ir rūpesčius verčiantį pamiršti stebuklą ir taip, kad nereikėtų naudoti jokių cheminių skysčių ir kad įsidegtų ir liepsnotų ilgai?  O dar viena opi problema, kuri dažnai kankina stovyklautojus – kurioje vietoje apskritai tą laužą teisingiausia įrengti?

     

     Pirma ir pati svarbiausia taisyklė, jog laužą reikia kurti kuo atviresnėje vietoje – kuo toliau nuo medžių, šakų, palapinių ir ant žemės. Jokiu būdu negalima kurti laužto ant degių durpių.  Būtų gerai, jei laužą dėl viso pikto apdėtumėte akmenimis – jie saugo nuo žarijų ir krentančių malkų.   Prieš dėdami malkas, įvertinkite jų būklę. Geriausia, jei jos sausos, bet jei nepasisekė, išduosime mažą paslaptį – perskelkite jas pusiau, tikrai degs efektyviau.  Pasirūpinus malkomis, metas nuspręsti, kokio laužo norite. Jei reikia daugiau šilumos ir stiprios  ugnies – dėkite malkas kryžiuodami, o jei norite, kad degtų ilgiau – tuomet lygiagrečiai.

     Kai laužavietė įrengta ir malkos sudėtos, pats laikas dairytis, kuo įkursime laužą. Tam tinka įvairus smulkus kuras – jei neturite popieriaus, kuo puikiausiai tiks beržo tošis, kurią galite nulupti nuo medžio, sausi lapai ar augalai, mažos, bet irgi sausos šakelės (šlapios tiesiog nedegs). Atminkite, šį smulkųjį kurą dedame ne ant malkų viršaus, o po jomis ir tarp jų. Na, o dabar belieka tikėtis, jog pasiėmėte degtukų arba žiebtuvėlį.

     

     

  • ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    Dažniausiai gyvenime būna taip – užsimanome vieno ar kito dalyko, bet didžiausias „pagalys ratuose“ būna tai, kad nežinome nuo ko pradėti. Klausimų daug, atsakymų mažai, neaišku, ko pirmiau imtis. Panašiai yra ir pradėjus ieškoti namams krosnelės ar židinio. Pasiūla didelė, variantai ant pirštų nesuskaičiuojami. Be to, viena yra norėti, kita – ar tikrai mūsų išsirinkta krosnelė ar židinys galės būti sumontuojami. Taigi, vaduojame Jus iš klausimų pinklių ir surašome viską paeiliui.

    1 žingsnis. Pirmiausia, ką  turėtumėte padaryti – įvertinti, kiek galite skirti lėšų židiniui ir krosnelei. Atminkite, į išlaidas reikėtų įtraukti ne tik paties pirkinio kainą, bet ir meistrų paslaugas, apdailos kaštus.  Jei jau turite apskaičiavę savo biudžetą, galima pereiti prie kito etapo. 

    2 žingsnis. Nusiteikite priimti svečius, tai yra į namus reikės pasikviesti kaminų specialistą (kaip gi židinys be kamino!) ir židinio meistrą, su kuriais aptarsite visus montavimo ypatumus, jūsų norus ir realias galimybes, nes gali būti taip, jog, pavyzdžiui, dėl saugumo vis dėlto reikės keisti Jūsų jau numatytą židinio vietą.

    3 žingsnis.  Šis etapas – jau malonesnė viso proceso dalis. Jums tereiks pavartyti katalogus ir išsirinkti židinio apdailą arba, jei turite, iki galo susiderinti su dizaineriu ar architektu projektą.

    4 žingsnis. Artėjame sprendimo link, tai yra išsirenkame reikiamo dizaino židinį ar krosnelę.

    5 žingsnis. Tai pats atsakingiausias momentas. Krosnelių ir židinių salone užsakote gaminį. Reikia nusiteikti, jog teks šiek tiek palaukti, todėl, jei planuojate židinį turėti šaltajam sezonui arba tam tikrai progai, būtina turėkite kelių mėnesių rezervą. Per šį laikotarpį, kol krosnelė ar židinys keliaus pas Jus, galima planuoti  parengiamuosius montavimo darbus.

     

    6 žingsnis.  Tai ta ilgai lauktoji diena, kai sutariate su salonu, kada Jums patogiausia atvežti gaminį kartu su išrašytu garantiniu gaminio dokumentu. Krosnelė ar židinys sveria nemažai, bet Jums dėl to jaudintis nereikės – jie bus užnešti naudojant specialią įrangą.

    7 žingsnis. Dar vienas atsakingas etapas, kurį geriausiai patikėti tiems, kurie geriausiai išmano savo darbą. Vis dėlto, juk židinys ir krosnelė – tai ugnies šaltinis, todėl jie turi montuojami ir pajungiami profesionalių, kompetentingų meistrų.

    8 žingsnis. Židinio meistrai pasirūpins, kad pirmą kartą ugnis būtų uždegta jam esant. Taip pat jis supažindins Jus su tuo, kai prižiūrėti krosnelę ar židinį, kartu peržiūrėsite instrukciją, jog visa būtų aišku.

    9 žingsnis. Bet kaip gi ugnis be malkų. Nepergyvenkite, jei esate naujokas ir nieko apie tai neišmanote. Salono, iš kurio pirkote gaminį, profesionalus meistras patars Jums, kaip laikyti malkas, pateiks atmintinę.

     

    10 žingsnis. Atsisveikindamas meistras taip pat supažindins ir paliks visą priešgaisrinę informaciją. Klausykitės įdėmiai ir paskui patys dar kartą kitą perskaitykite. Jeigu kils klausimų ir vėliau drąsiai skambinkite paliktais kontaktais. Geriau būkite tikri tuo ką darote nei dvejokite.

    Štai tokie 10 žingsnių, kurie, jeigu jų laikysitės, paspartins krosnelės ar židinio pasirinkimo, montavimo procesą. Jaukių šiltų namų Jums!

     

  • Ką būtina žinoti apie malkas – sausumas ir tankis

    Ką būtina žinoti apie malkas – sausumas ir tankis

    Ugnis – žmogaus pagalbininkas nuo neatmenamų laikų. Atrasta prieš pusantro milijono metų ji padėjo jam gintis nuo plėšrūnų, šildyti būstą ir gaminti maistą. Atrodytų, kad apie malkas, kurios naudojamos ugnies kurstymui, turėtumėme žinoti viską ir kiekvienas, juk jų ruošimo ir laikymo būdai keliavo iš kartos į kartą. Vis dėlto, šiuolaikinės technologijos užgožė šias tarsi prigimtines mūsų žinias, todėl dažnokai nežinome, kaip kokybiškai kūrenti židinį ar krosnelę. Šiame straipsnyje pasidalinsime su Jumis senoliu išmintimi ir priminsime tai, kas svarbiausia.

     

    Sausos malkos

    Pirmiausia, į ką būtina atkreipti dėmesį, jog malkas būtina ruošti žiemą ir naudoti jas tik po dvejų vasarų džiovinimo malkinėse ar kūgiuose. Tuomet galėsite būti tikri, kad malkos bus sausos ir kaitrios. Tik gerai paruoštos malkos židinyje ar krosnelėje dega ekonomiškai, ilgai ir veiksmingai, neteršia aplinkos, ir, kas ne mažiau svarbu, džiugina mus gražia liepsna. Sausos malkos taip pat padeda apsaugoti židinio stiklą nuo suodžių ir neleidžia užsikimšti kaminui. Tyrimai rodo, kad kūrenant  25 proc. drėgnumo malkomis prarandama net pusė pakuros galingumo  (lyginant su 15 proc. malkų drėgnumu).

     

    Malkų tankumas

    Malkų kokybė priklauso ir nuo to iš kokios medienos ji yra paruošta. Ar žinojote, kad vienas kubinis metras didesnio tankio medienos išskiria didesnį šilumos kiekį nei vienas kubinis metras mažesnio tankio medienos? Taigi, vertingiausiomis laikomos tos malkos, kurios yra didelio tankumo, nes jos ilgiausiai dega ir geriausiai palaiko šilumą.

    Būtent dėl šių savybių populiariausios ir labiausiai vertinamos yra beržinės malkos. Dideliu tankumu pasižymi ir kietųjų lapuočių – uosio, ąžuolo, guobos, skroblo, vinkšnos – malkos. Jos taip pat leis mėgautis ilgai rusenančiomis žarijomis. Sutiksite ar ne, bet nėra malonesnės ir sveikesnės šilumos už tą, kurią degdamas skleidžia į pelenus ir dūmus virstantis sausas medis.

     

    Antrajai kaitrumo grupei priklauso pušies ir juodalksnio mediena. Na, o drebulės, baltalksnio, tuopos  ir eglės malkos turi mažiausiai kaitros. Jos greičiau sudega, tad negalima ilgėliau pasigrožėti kibirkščiuojančiomis anglimis.

    Įdomu tai, kad kai kurios malkos be kaitinimo atlieka ir papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, drebulę tinka deginti norint pravalyti kaminą, o eglinės malkos mėgstamos dėl jų sukeliamo židinio ugnies spragsėjimo ir traškėjimo.

     

    Užbaigiant straipsnį norėtųsi kiekvienam iš mūsų palinkėti išsirinkti vidinius poreikius ir prigimtį atitinkančias malkas ir mėgautis magišku ugnies šokiu, kuris praskaidrina buitį, kuria jaukumą ir šildo sielą.

  • Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Praėjusiame savo straipsnyje apie saugią krosnelės ir židinio ugnį (žr. „Saugi krosnelės ar židinio ugnis”) pasižadėjome parašyti plačiau apie kaminus, nes jie yra dažniausia priežastis, kodėl nuo gaisro nukenčia būstas. Patys savaime kaminai nėra nelaimės priežastis, o tik tie, kurie yra netvarkingi, nevalomi arba netinkamai išvalyti. Kaip teigia gaisrininkai, kaminas yra pats pavojingiausias kieto kuro krosnių elementas. Tai silpnoji krosnių vieta, nes ten kaupiasi suodžiai ir kitos dervos. Taip pat neretai kaminas būna netinkamai įrengiamas statybų metu.

     

    Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 11255 gaisrai. Palyginę gaisrų priežastis galime pamatyti, kiek jų kyla dėl neprižiūrimų krosnių ir židinių. Taigi, pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,1 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Bendrame kontekste aštuoni procentai – nemaža dalis, kurią tikrai galime sumažinti, jei žinosime, kaip apsisaugoti  nuo tokių gaisrų ir ką daryti jiems kilus.

    Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl kamine kyla suodžių gaisras. Intensyvaus degimo metu kreozoto liepsnos temperatūra būna maždaug apie 1000-1800 laipsnių celsijaus. Tai labai pavojingas reiškinys – akmuo akmens vatos gamybai lydomas 1600 laipsnių temperatūroje. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos bei įdėklai – kaminas įtrūksta, o liepsna išplinta. Štai kodėl dažniausiai užsidega namai ir apsinuodijama dūmais. Ką daryti, jog išvengti tokių nelaimių?

     

    Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Taip pat kiekvienas atsakingas šeimininkas privalo nepamiršti krosnių ir dūmtraukių pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai (įsirengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine būtų įtaisytas retas tinklas, grotelės ar stogelis. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

     

    Jei po ilgo nekūrenimo tarpsnio užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, reikia nedelsiant išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, būtina kuo skubiau užgesinti ugnį pakuroje, sandariai uždaryti krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro ir tada jau kviesti ugniagesius.