Kategorija: Ugnis ir sveikata

  • Vydūnas: kas žiburys yra, kas ta jo liepsnelė, kaip ji atsiranda?

    Vydūnas: kas žiburys yra, kas ta jo liepsnelė, kaip ji atsiranda?

    Atrodo, kad ugnis ir liepsna, buitinėje kalboje naudojami kaip sinonimai, yra neatsiejama mūsų kalbos ir kasdienybės dalis. O ar kada susimąstėme, kas iš tiesų yra ugnis ir kaip gamtos mokslai aiškina šį procesą. Sakysite, kad labai paprasta, bet kaip Vydūnas minėjo savo raštuose, „paprasčiausi dalykai yra slėpiningi. Kurs tai neigia, tas, žinoma, jų geriau netirs. Pasakys: viskas aišku esą – kaip ant delno padėta. O tuo reiškiasi tiktai aklumas. Ir įrodo, kad tokie žmonės yra ko nors apniaukti ar apsvaiginti.“

    Vydūnas, mūsų filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas, kažkada ragino „aiškinkimės kad ir tai, kas žiburys yra, kas ta jo liepsnelė, kaip ji atsiranda!“. Kaip žymus veikėjas rašė „imi degtuką, pabrėži ir jis dega ir uždega žvakę. Viskas paprasta. Bet tos liepsnos nebuvo, o dabar yra! Ji staiga atsirado. Iš kur? Tverkime ją ranka! Jos nenutversime. Bet ji dega. Pirštą skaudžiai užgauna. Ji karšta. Ką visa tai reiškia?“ Bandykime atsakymų ieškoti kartu.

     Taigi, pirmiausia reikėtų pasakyti, kad ugnis – tai degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos. Tikriausiai smalsu, kodėl ugnis gali būti įvairių spalvų. Pirmiausia, tai priklauso nuo energijos kiekio, kuris yra transformuojamas į šviesą. Taip pat ugnis atspalvius įgauna, kai degančiose medžiagose yra kai kurių papildomų elementų – medžiagų, kurių kiekviena turi  savo švytėjimo spektrą. Teigiama, kad angliavandeniliai dega mėlyna liepsna. Geltona ir oranžine spalva liepsna dega, kai į ją patenka natrio. Violetine spalva liepsną nudažo kalis.

     

    Jeigu kalbėtume apie liepsnos kaitrumą, pagal šį požymį ji skirstoma į tris dalis: vidinę, vidurinę ir išorinę. Vidinė arba tamsioji liepsnos dalis yra šalčiausia. Vidurinioji arba švytinčioji liepsnos dalis yra kiek intensyvesnė. Ir galiausiai išorinė liepsna yra pati kaitriausia. Taigi, aptarėme čia labai nedaug, bet jei sužadinome smalsumą gilintis į liepsną ir ugnį,  tuomet norisi paraginti nenustoti ir toliau stebėtis. Pabaigai primename Vydūno žodžius, kad „kai žmogus nusistebi, jis pasidaro visai kitas, lyg šviesesnis. Ir kad jis nusistebėdamas ką nors tiria, jis lyg pasiekia dalyko esmę“.

  • Ką būtina žinoti apie krosnelės ar židinio paruošimą sezonui

    Ką būtina žinoti apie krosnelės ar židinio paruošimą sezonui

     Jau nuo vaikystės mes buvome mokinami su ugnimi elgtis saugiais. Degtukai buvo uždraustas dalykas, o už žaidimą su jais tikriausiai ne vienam teko sulaukti pabarimo. Gal tik dabar suaugę suprantame, kad tėvų griežtesnis balsas – tai jų natūralus nerimas, kad vaikai nepridarytų žalos neatsakingai naudodamiesi degtukais ar kitais gaisrą galinčiais sukelti buities prietaisais.

     

    Krosnelė ar židinys taip pat yra vienas iš objektų, kuris namuose, jei naudojamas ne pagal instrukcijas, gali sukelti liūdnas pasėkmes. Mes, suaugusieji, norėdami užtikrinti namų ir artimųjų saugumą, turime laikytis krosnelės ar židinio naudojimo instrukcijų, kurios numato, kad jie turi būti paruošiami, t. y. techniškai apžiūrimi, prieš kiekvieną sezoną.

     

    Ką privalu patikrinti? Apie kamino valymą, kaip privalomą dalyką, jau kalbėjome rudenio pradžioje, bet dar yra ir kitų mažiau pastebimų, bet labai svarbių detalių, kurių tinkamumą naudoti būtina patikrinti prieš kiekvieną sezoną, kai prasideda intensyvus krosnelės ar židinio naudojimas. Taigi, apžiūrėti reikia:

    tarpines;

    durelių vyrius,

    stiklus;

    pakėlimo mechanizmus;

    automatinį oro pritekėjimą;

    sklendes;

    pakuros vidinės detales.

    Jeigu matysite, kad kuri nors iš detalių neveikia, yra sugedusi, pakeiskite ją nauja. Savo funkcijos nebeatliekanti detalė gali tapti ne tik gaisro priežastimi, bet ir gadinti brangią krosnelę. Atminkite, kad prižiūrimas daiktas tarnauja daug ilgiau. Krosnelių remontą atlikti galima ir patiems, bet rekomenduojame mūsų gerus meistrus, kurie turi patirties. Jeigu nesate tikri ir norite pasikonsultuoti, klauskite mūsų. Mes norime, kad krosnelė ar židiniu džiaugtumėtės ilgus metus, o miegotumėte ramiai ir saugiai.

  • Kuomet mažesnė krosnelė ar židinys pranašesni už didesnius?

    Kuomet mažesnė krosnelė ar židinys pranašesni už didesnius?

    Dažnai, pasiryžę įsigyti krosnelę ar židinį, galvoje turime solidaus dydžio pirkinį. Yra tiesos tame, jog jeigu perkame ilgaamžį daiktą, norisi iš jo „išspausti“ kuo daugiau. Didelės krosnelės iš tiesų yra galingesnės ir skleidžia daugiau šilumos, bet ne visuomet dydis yra pranašumas. Būtina įvertinti daugybę kitų kriterijų: jau esamus šilumos šaltinius namuose ir patalpoje, namo sandarumą, galimybę tiekti šviežią orą į patalpą ir pan. Keletą aspektų aptarime šiame straipsnyje.

     

    Tikriausiai, jei perkate krosnelę ar židinį namams, apie išsikraustymą greitu laiku negalvojate. Vis dėlto, jeigu 5-10 metų planuose toks dalykas numatytas, nepamirškime labai ryškiai pastebimos tendencijos, kad žmonės perka ir statosi mažesnius namus. Tai vyksta dėl daugybės priežasčių: ekologinių, ekonominių, tradicijų pokyčių. Be to, laikai, kai šeimos gyvendavo viename name, jau praeityje, o pasirūpinti dideliu namu peržengus 60 metų, ne taip jau paprasta.

     

    Antra, namų sandarumas gerėja. O tai reiškia, kad didelė krosnelė prikaitintų namus daugiau negu reikia. O „išleisti“ šilumos per langus nesinori. Ypač to nesinori, net ir trumpam, kai už lango žiema. Mūsuose yra susidariusi klaidinga nuomonė, kad į krosnelę ar židinį galima dėti ir mažiau malkų. Esą ji skleis mažiau šilumos ir „neperšildys“ namų. Iš tiesų, toks dalinis didelės krosnelės ar židinio kaitinimas yra labai neefektyvus ir teršiantis ne tik pačią krosnelę, bet ir aplinką.

     

    Taigi, gamtos neteršiančius dūmus, švarų stiklą ir pakurą turėti galime tik tada, kai krosnelė ar židinys kūrenama visu pajėgumu. Todėl ir būtina, prieš priimant sprendimus dėl konkrečios krosnelės ar židinio dydžio ir galingumo, pasitarti su pardavėju, kuris visada pasiūlys atvykti į Jūsų namus, įvertins esamą kvadratūrą, patalpų sandarumą ir parinks optimaliausią sprendimą. Šiluma kaulų nelaužo, bet tik tuomet, kai šilta taip, jog jaučiame komfortą!

  • Kuo ypatinga krosnelės ar židinio skleidžiama šiluma?

    Kuo ypatinga krosnelės ar židinio skleidžiama šiluma?

    Nuo seno žinoma, kad krosnelės ar židinio šiluma teigiamai veikia žmogaus organizmą darydama didžiulį poveikį jo kūnui, protui, dvasiai. Šį kartą kalbame apie tai, kuo krosnelės ar židinio šiluma skiriasi nuo kitų šilumos šaltinių, kaip ji kuria namuose ir širdyse jaukumą ir ramybę. Išskyrėme 5 šios šilumos privalumus: atsipalaidavimas, natūralumas, saugumas, ryšys su gamta ir gydomoji galia.

    Atsipalaidavimas. Židinio ar krosnelės šiluma atpalaiduoja, suteikia malonių pojūčių, pagerina bendrą savijautą. Pasistenkite kitą kartą, kai tik turėsite progą pasėdėti prie rusenančios ugnies, stebėti, kaip reaguoja Jūsų kūnas. Neabejojame, kad po šilumos bangos pasklindančios nuo rankų į visą kūną, pajusite kaip po truputį atsipalaiduoja raumenys, rimsta įtampa, slūgsta stresas.

    Natūralumas. Kokia svarbi natūrali šiluma geriausiai žino vaikai, kurie jos siekia per motinos kūno šilumą. Net ir suaugusiuose šis prigimtinis noras yra labai gyvas. Ar esate pastebėję, kad kas kartą pamatę besikūrenančią ugnį, mes instinktyviai ištiesiame rankas jos link, net jeigu ir nėra šalta. O darome tai todėl, kad laužo, krosnelės ar židinio skleidžiama šiluma yra pati natūraliausia, jaučiama odos paviršiumi.


    Saugumas. Šiluma taip pat susijusi su saugumu, tuo kas pažįstama. Per šilumą taip pat žmogus patiria, kad juo rūpinamasi. Visi šie malonūs pojūčiai, kurie labai svarbūs bendrai savijautai, gali būti patiriami šildantis krosnelės ar židinio šiluma. Be to, židinys ar krosnelė dažnai ir yra užkuriami žmonių, kuriems mes esame svarbūs, kurie mūsų laukia.

    Ryšys su gamta. Sėdint  prieš krosnelę ar židinį ir žiūrint į degančias malkas neretai atrodo lyg skaitytumėme gamtos parašytą knygą – istorijas, įrašytas medyje. Taip pat prieš save regime natūralų gyvybės ciklą. Pagal kinų filosofiją,  iš medžio kyla ugnis, iš ugnies – žemė, iš žemės – metalas, iš metalo – vanduo, iš vandens – medis. Taigi, visi šie gamtos gaivalai glaudžiai vienas su kitu susiję ir atspindi nuolat besisukantį gyvybės ir mirties ciklą. Laikais, kai taip esame nutolę nuo gamtos, praradę ryšį su ja, galimybė atkurti jį per ugnį, yra didžiulis privalumas.

     

    Gydymas. Atėjus rudeniui, dėl drėgno oro dažnai imame jausti buvusių traumų pasėkmes, taip pat paaštrėja sąnarių skausmai. Tipiška rudeniniam orui ir bėganti nosis ar paraudusi gerklė. Nuo seno žinoma, kad daugumą šių negalavimų padeda numalšinti šiluma. Skirtingai nuo židinio ar krosnelės skleidžiamos šilumos, kuri turi savyje tą tikrąją galią gydyti, šio poveikio neturi dirbtinė šiluma, kuri sklinda nuo radiatorių, elektrinių šildytuvų ar šildomų grindų.

  • Granulėmis kūrenama sukinėjama krosnelė

    Granulėmis kūrenama sukinėjama krosnelė

    Belgų gamintojas „Stuv“ artėjant šaltajam sezonui pristato naują kūrinį – subtilių linijų urbanistinio stiliaus krosnelę „P-10”. Ši krosnelė išsiskiria savo unikalia konstrukcija: 1) ji sukasi apie savo ašį, taigi Jūs galite nukreipti šilumą ir vaizdą ten, kur labiausiai reikia; 2) pro didelį stiklą matyti ugnis, kuriai specialus technologinis sprendimas suteikia formą (ugnies liepsna taisyklingai kyla į viršų). Trečiasis šios krosnelės privalumas, jog ji kūrenama granulėmis, kurios sistemoje dėl gravitacinės jėgos juda taip tyliai, kad nesigirdi jokio tarškėjimo. Jums tereikia papildyti krosnelę kuru ir mėgautis šiluma, kuri gali būti automatiškai reguliuojama nuo 2 iki 8 kW degimo galios.

    Šildymas granulėmis yra natūralus, švarus, nei Jums, nei aplinkai nekenksmingas biokuro šaltinis. Granulės yra perdirbtas augalinės kilmės produktas:  jog gali būti gaminamos iš medienos pjuvenų, drožlių, saulėgrąžų lukštų ir kt. Granulės gaunamos šias medžiagas sumalant, išdžiovinant ir supresuojant į 8 mm diametro cilindro formos mažus gabaliukus. Didelis privalumas, kad granulės turi mažai drėgmės, todėl yra efektyvus šildymui naudojamas kuras. Šildymas jomis šiek tiek brangesnis nei malkomis, kita vertus, šilumos efektyvumas, patogumas  naudoti (neužima daug vietos), mažas peleningumas, didelis kaloringumas ir ilgas degimo laikas tai neabejotinai atperka.

     

    Naujojo modelio granulėmis kūrenama „Stuv“ krosnelė vienu kartu gali būti papildyta 18 kilogramų granulių. Tai reiškia 18 valandų neintensyvaus arba 10 valandų intensyvaus kūrenimo, t.y. mėgavimosi šiluma ir ugnies vaizdu. Ne tokia maloni pusė yra krosnelės valymas. Tai žinodami, gamintojai pasirūpino, kad krosnelė turėtų patogią pelenų dėžę – ją labai paprasta išimti ir išvalyti. „P-10” taip pat patraukli tuo, kad itin patogu valyti krosnelės stiklą. Tiesiog atidarykite rankų aukštyje esančias dureles ir perbraukite stiklą šaltais pelenais arba specialiomis valymo priemonėmis.

     

    Visą granulėmis kūrenamos krosnelės „P-10” žavesį galite pamatyti video medžiagoje. Itin įspūdingai ši krosnelė atrodo naktį. Tamsoje atsiskleidžia visapusiškas ugnies grožis, ypač, kai ji kyla stulpu į viršų. Video galite peržiūrėti paspaudę nuorodą čia arba ant video pastraipos apačioje. Na, o jeigu Jus domina ir kiti granulėmis kūrenamų krosnelių variantai, kviečiame apžiūrėti Italijos krosnelių lyderio „Castelmonte” granulėmis kūrenamas krosneles. Daugiau apie jų gaminius rasite straipsnyje „Itališkos granulėmis kūrenamos krosnelės“.

  • Kam galima panaudoti pelenus?

    Kam galima panaudoti pelenus?

    Po malonaus vakaro su ugnimi, židinyje ar krosnelėje lieka pelenai, kuriuos galima panaudoti dar kartą. Pelenų panaudojimas –  paskutinė ekologiškoji židinio ar krosnelės kūrenimo malkomis grandis. Tai, kas paimta iš gamtos tarsi vėl grįžta gamtai. Tuo, kad pelenai yra labai vertinga medžiaga, tikėta jau senovės Romos laikais. Masiškai naudoti pelenus, kaip kalio šaltinį, pradėta XVIII a. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad Didžioji Britanija buvo viena iš šalių, kuri importavo pelenus laukams tręšti. Savaime suprantama, kad kirsti ir deginti medžius, buvo ne tik per brangus, bet ir gamtos išteklius eikvojantis būdas išgauti kalį, todėl ilgainiui šio metodo buvo atsisakyta.

    Tradiciškai pelenai gali būti panaudojami darže tiesiogiai tręšiant arba papildant komposto talpą, taip pat kaip priemonė sraiges ir šliužus išprašyti iš Jūsų mėgstamo gėlyno ar kruopščiai puoselėto daržo. Pelenai, kadangi patys yra iš augalo plačiąja prasme, savyje turi daugiau nei 10 elementų, kurie yra būtini augalams klestėti.  Medienai degant prarandami tik azotas ir siera, kurie virsta garais, bet kalcis, kalis, magnis, kiti elementai pelenuose išlieka. Jeigu kompostuojate, pelenai gali papildyti kompostą vertingais elementais, išlaikyti neutralią aplinką, kuri yra tinkamiausia mikroorganizmams ardyti organines medžiagas.

     

    Pelenai taip pat gali būti panaudojami šarminiam skysčiui išgauti. Toks skystis puikiai tinka stiklui (taigi, ir stiklinėms krosnelės durelėms), sidabriniams šaukštams, langams, marmuriniams paviršiams valyti. Tirštesnės konsistencijos pelenų tyrė valo dėmes iš baldų ir drabužių. Pelenai taip pat puikiai neutralizuoja kvapus. Tai praverčia, jeigu turite namuose augintinių, o norint atsikratyti blogo kvapo šaldytuve, tiesiog įdėkite lėkštę su pelenais. Pelenų nemėgsta dauguma vabzdžių, jie ypač tinka nukreipti skruzdėles, peles,  eiti savais keliais, aplenkiant Jūsų namus ar daržą. Pelenų nemėgsta ir drabužių kandys!

     

    Pelenų visada gerai turėti, jei reikia užgesinti laužavietę. Tai ypač aktualu vasarą, jeigu norite būti tikri, kad tikrai gerai užgesinote ugnį. Įdomu tai, kad skirtingos rūšies medienos malkos, turi skirtingą kiekį vertingų medžiagų. Kieta mediena, iš kurios lieka tris kartus daugiau pelenų, lyginant su minkšta mediena, turi penkis kartus daugiau elementų. Taigi, daugiau pelenų, daugiau naudingų medžiagų. Artėja šaltasis laikotarpis, kai pradėsime šildytis krosnelėmis ir židiniais. Po šitiek aptartų variantų, kam būtų galima panaudoti pelenus, dabar jau būtų apmaudu tiesiog imti ir išmesti juos, tiesa? Jeigu nuspręsite kaupti pelenus, darykite tai saugiai ir sandariai, geriausia, kibiruose.

  • Nešiojamas mini bio židinys

    Nešiojamas mini bio židinys

     „Easyfire“ – danų kompanija, gaminanti krosnelių priedus (židinio įrankius, virves, tarpines) ir priežiūros priemones, neseniai pristatė cilindrinę žvakę savo forma ir dydžiu primenantį bio židinuką. Cilindras – viena iš dažniausiai mūsų gyvenime sutinkamų formų. Vis dėlto už šios trimatės geometrinės figūros slypi ir daugiau reikšmių, viena iš jų kažkodėl glaudžiai yra susijusi su magija. Ar dėl pačios cilindro formos ar cilindro formą atkartojančių magų skrybėlių, čia jau nežinia, bet kad degant ugniai šiame mini bio židinyje tikrai regime magišką vaizdą, yra neabejotina tiesa.

    20 cm pločio, 24 cm aukščio subtilus iš plieno ir stiklo pagamintas ir bio kuru pildomas stalinis biožidinys – patogus šilumos ir šviesos šaltinis, kurį galite nešiositės visur su savimi. Toks židinukas gali būti pastatomas ant stalo namuose, terasoje, balkone arba visur kitur kur tik sugalvosite. Toks mini židinys pravartus ir kai norite keliauti. Jis tinkamas ir romantiškam pasivakarojimui po žvaigždėtu dangumi pajūryje, ir praverčia, jei sugalvojate aplankyti mažiau organizuotus draugus. Tik paskui nepamirškite savo židinuko pasiimti!

     

    Šiam židinukui yra naudojamas biokuras –  specialus skystas ar gelio formos kuras, kuris neskleidžia į aplinką jokių kvapų, dūmų ir yra visiškai saugus. Šis aplinkai ir vartotojui nekenksmingas kuras yra augalinės kilmės, jam degant skiriasi tik vandens garai ir anglies dioksidas. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad degant ugniai patalpoje natūraliai sumažėja deguonies, tad būtina pasirūpinti, jog patalpa būtų natūraliai ventiliuojama (pravertas langas ar orlaidė). Taigi, jei šį židinuką naudosite uždarose erdvėse, nepamirškite jų reguliariai pravėdinti.

     

    Daugiau apie kietuoju kuru kūrenamų krosnelių ir židinių alternatyvą – biožidinius skaitykite mūsų praėjusiuose straipsniuose „Židinys virš, šalia ar net lovoje? Jau įmanoma!“, „Biokuro židiniai – sprendimas miesto žmogui“. Sužinokite išamia apie medžiagas iš kurių jie gaminami ar pačias netikėčiausias jų formas. Bio židiniai – unikali galimybė tiems žmonėms, kurie neturi dūmtraukio ar didelių plotų tradiciniam židiniui įsirengti, mėgautis papildomu šviesos ir šilumos šaltiniu. Na, o jei krosnelę ar židinį jau turite, šis nešiojamas gali praversti tuomet, kai norisi ugnies greitai ir be rūpesčių.

  • STUV MicroMega židinys –  akimirkai suvaldyta ugnis

    STUV MicroMega židinys – akimirkai suvaldyta ugnis

    MicroMega – vienas naujausių STUV gaminių. Šio židinio pavadinimas labai taikliai atskleidžia židinio paskirtį apskritai. Mikro (angl. micro) kalba apie židinį, kaip interjero detalę, o Mega (ang. mega) apie ugnies galią. Unikalaus dizaino STUV  MicroMeg židinys sukurtas taip, kad ugnis degtų pačioje jo širdyje, būtų laisva ir tuo pačiu kontroliuojama, jog skleistų tiek šilumos, kiek Jums reikia konkrečiu momentu. Aukštyn pakeliamos stiklinės durelės leidžia pasirinkti, kokio atvirumo ugnies norite, o lanksti židinio konstrukcija leidžia pasirinkti pageidaujamą plotį.

     

    Rūpestis gamta ir jos išteklių saugojimu bei faktas, jog vis daugiau žmonių statosi ekologiškus, mažiau energijos naudojančius namus, įkvėpė STUV ieškoti  sprendimų, kaip su kuo mažiau malkų išgauti kuo daugiau šilumos ir užtikrinti švarų eko degimą. Aukščiausius standartus atitinkančios STUV židinių degimo sistemos yra saugios, švarios ir skirtos patenkinti net penkis Jūsų pojūčius. Šie pojūčiai yra degančio laužo kvapas, šilumos jausmas, spragsinčių žarijų garsas, malonus vaizdas akims ir ant žarijų kepto maisto skonis.

     

    STUV  MicroMeg židinys degimui naudoja orą paduodamą iš lauko. Mažai energijos naudojančioje namuose, kuriuose paprastai trūksta natūralaus vėdinimo, šis sprendimas yra privalomas. Dėl saugumo ir komforto, tokia oro padavimo sistema rekomenduojama ir tradiciniams namams. Ventiliatorius šio tipo židinyje paprastai nėra naudojamas (orui leidžiama natūraliai patekti į židinį, čia jis sušyla ir išeina per groteles virš židinio šildydamas aplinką), bet jeigu norite greitesnės šilumos ir apšildyti daugiau ploto, galimybė sumontuoti ventiliatorių yra. Kaminas prie šio židinio gali būti jungiamas arba iš viršaus, arba iš galo.

     

    Jeigu mėgstate atvirą židinį, nepamirškite, kad tokiu atveju kambaryje turi būti pakankamai šviežio oro. Jeigu židiniu naudojatės dažnai, jo reikia daug, t. y. neužteks įleisti oro tik tada, kai atidarote trumpam, pavyzdžiui, norėdami įmesti daugiau malkų. Jeigu namai sandarūs, nepralaidūs orui, būtina pasirūpinti nuolatiniu patalpų vėdinimu arba sumontuoti specialią STUV sistemą, kuri pasirūpintų šviežio oro srautais saugiam naudojimuisi ugnimi be jokių rūpesčių.

  • Dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis

    Dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis

    Židinys namuose – tikras džiaugsmas, o įsivaizduokite, jeigu jų namuose du? Svarbiausia ne tik dviguba šiluma, bet ir kad nereikia dalinantis bartis, kuris vakarą leis arčiausiai židinio. Mes visi ir mūsų pomėgiai skirtingi – vieni mėgstame ramų poilsį su knyga, kiti su bičiuliais ir vynu. O ką daryti tada, kai židinys tik vienas? Iš tiesų turėti du? Betgi ne kiekvienas galime tai sau leisti. Išeitis vis dėlto yra – vienas, bet dvipusis židinys su pakeliamomis durelėmis iš abiejų pusių.

    Būtent toks dvipusis židinys STUV 21/DF  (pavadinimas kilęs iš sutrumpinimo „double face“, kuris reiškia dvigubas veidas) buvo sukurtas belgų gamintojo STUV.  Nuo 1983 metų ši kompanija gamina novatoriškus židinius, kurie yra išskirtino kokybės ir estetikos pavyzdys. Židinys STUV 21/DF yra ne tik neįtikėtinai funkcionalus, bet ir atrodo originaliai namų interjere. Jis ir jungia, ir atskiria namų erdves tuo pačiu. Pirkėjas gali pasirinkti iš keturių variantų. STUV 21/DF gali būti 75 cm, 85 cm, 95 cm ir 125 cm pločio.

    Atskiro dėmesio vertos STUV 21/DF židinio ugniakuro durelės. Jos lengvai reguliuojamos ir gali būti užfiksuojamos norimame aukštyje. Taigi, galite mėgautis tiek atvira liepsna, tiek atidarę dureles iki pusės. Paranku, nes  taip patogiausia nustatyti kokio intensyvumo iš ugniakuro sklindančios šilumos norite (neabejotina, jei sėdite labai arti židinio ir ugniakuras pilnas liepsnojančių malkų, gali būti karšta sėdėti atvėrus dureles iki pat galo, tad greičiausiai rinksitės tik dalinai pravertas dureles).

     

    Didelis privalumas, kad montuojant šiuos židinius Jūs galite pasirinkti, kokios apdailos norite. Išsirinkus iš keturių pateikiamų standartizuotų matmenų, toliau galite duoti visišką laisvę savo fantazijai ir pritaikyti židinį prie jau esamo interjero arba atspirties tašku naujam interjerui panaudoti tik ką nusipirktą židinį. Kaip netruksite įsitikinti, židinys, atnešdamas šilumą ir ramybę į Jūsų namus, iš esmės teigiamai pakeis visą Jūsų buitį ir kasdieną. Papasakokite mums apie tai!

  • Arbata prie laužo – dvigubas gydomasis poveikis

    Arbata prie laužo – dvigubas gydomasis poveikis

    Jei skundžiatės įtampa, baime, pablogėjusiu miegu, padidėjusiu jautrumu, jeigu Jums sunku susikaupti ir atsipalaiduoti, panašu, kad Jums tikrai reikėtų poilsio. Geriausia būdas atgauti jėgas ir atrasti dvasios ramybę – tai ištrūkti į gamtą ir pabūti prie laužo… gurkšnojant mums pačios gamtos paruoštas dovanas-vaistus, t. y. gydomųjų žolelių arbatas. Jų rinkimas taip pat prilysta savotiškai meditacijai ir apsivalymui, todėl turėsite trigubą efektą ir naudą.

     Vasaros mėnesiais geriausia rinkti balinio ajero žolę, aviečių vaisius, dirvinį asiūklį,  jonažolę, juodųjų serbentų uogas ir lapus, gyslotį, kmynų vaisius, liepos žiedus, miltinės arkliauogės lapus, raudonąją gudobelę, rugiagėlės žiedus, trikertės žvaginės žolę, trispalvę našlaitę, paprastojo raudonėlio žolę, pelyno žolę, pelkinio pūkelio žolę, plaukuotosios sukatžolės lapus, raudonėlį, skėtinės širdažolės žolę, smiltyninio šlamučio žiedynus, trilapio pupalaiškio lapus, vaistinės medetkos žiedus, vaistinės melisos žolę. Iš jų su stresu geriausiai padeda kovoti ajerai, jonažolė, medetka, melisa.

    Specialų pagiriamąjį žodį reikėtų pasakyti ugniažolei, kuri ir Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse laikoma vertingu augalu, kuris padeda kovoti su vėžiu. Ugniažolė veikia kepenis ir gerina tulžies darbą, jos arbata taip pat pasižymi nuskausminančiu, spazmus malšinančia poveikiu. Vis dėlto žolininkai primena, kad su šiuo augalu, kaip ir su ugnimi, reikia elgtis atsargiai. Ugniažolė gali būti nuodinga, todėl geriau arbatas ir nuovirus patikėkite tiems, kurie išmano juos daryti. Atminkite, kad veiksmingiausios  yra tik šviežiai nuskintų ugniažolių sultys. Priešvėžinį poveikį taip pat turi vasaros mėnesiais renkamas gyslotis.

     

    Tiek vaistažolių lapai, tiek žolės renkamos augalų žydėjimo metu, vaistingųjų augalų žiedai – pačioje žydėjimo pradžioje, todėl reikėtų stebėti ir nepraleisti tinkamiausio meto. Surinkus augalus, juos būtina nedelsiant sudžiovinti. Antraip, jie ims gesti ir visas darbas nueis perniek. Taigi, linkėdami kvapnios vasaros ir šiltos liepos, nuoširdžiai linkime rasti kuo daugiau laiko sau, nepasiduoti skubėjimui, išorės reikalavimams ir tinkamai pailsėti. Beje, prisirinkite vaistažolių daugiau, jog jų užtektų ir rudeniui, ir draugams.