Kategorija: Ugnis ir sveikata

Ant laužo kepti užkandžiai

Vasarai pradedant įsisiūbuoti kalbame apie užkandžius – lengvus, šaltus patiekalus be kurių neįsivaizduojamos pertraukėlės tarp pagrindinių valgymų. Pateikiame receptus, kuriems specialiai nereikia iš anksto ruoštis, t. y. nereikia atstovėti ilgiausių eilių prekybos centre penktadienio vakarą nei prie mėsos skyriaus, nei prie kasų. Sūrio ir dešros gabalėlį, batoną ir svogūną tikriausiai rasite ir savo šaldytuve. Greičiausiai dėl kukurūzų burbuolių teks užsukti į parduotuvę, bet eilių prie tokių dalykų dažniausiai nebūna. Tiesa, vos nepamiršome, kad paprastai užkandžiams reikia gėrimų – čia jau rinkitės pagal gyvenimo būdą ir skonį.

Pagal pomėgius ir nuotaiką tikriausiai nuspręsite kokių – saldžių ar sūrių užkandžių norite. Jei esate mėgėjas ir vienų, ir kitų, nespauskite savęs į kampą. Mes žinome, kaip sunku atsispirti tam, kas ne tik skanu, bet ir nauja ar originaliai patiekta. Nenusiminkite, gamtoje, jeigu aktyviai pramogaujate, maistas virškinasi greičiau, tad kur buvus, kur nebuvus, pilvas ir vėl prie laužo ar grilio kviečia. Be to, vienas iš užkandžių reikalavimų ir yra lengvumas. Na, ir saikas. Jeigu žinote, kada sustoti, tikriausiai vietos skrandyje atsiras ir vieniems, ir kitiems užkandžiams.

Jeigu rinktis būtų leista mums, pirmiausia išbandytume tai, kas laiko patikrinta ir patiks ir įtiks išrankiausiam bičiuliui. Mūsų favoritas – tai dalinai įpjautas batonas su bet kokios rūšies mėsos gaminiu ir sūriu. Labai panašu į sumuštinius, bet keptas folijoje ir lauže, batonas įgauna nepaprastą skonį. Tiems, kam patinka svogūnas, siūlytume kepto svieste svogūno receptą. Lengva padaryti, o burnoje tirpte tirpsta. Kiek rečiau mūsuose įprasta kepti kukurūzų burbuoles ir dar apsuktas rūkytos šoninės juostelėmis. Kai kurie žmonės mano, jog saldūs kukurūzai netinka su šonine. Be reikalo, nes kepdama burbuolė praranda savo saldumą.

Užbaigti vakarą galima spragėsiais. Atrodytų, jog gamtoje tai neįmanoma misija. Bet… čia ir vėl gali išgelbėti folija arba bet kuri gilesnė keptuvė. Gerai būtų dangtis, bet jei jo nėra, vėl gi tam galime panaudoti foliją. Na, o jeigu mėgstate visišką komfortą, galite įsigyti specialią keptuvę. Spragėsiai dienai einant į pabaigą gerai tuo, kad kramsnojimas neleis užsnūsti pirmam, taigi, nepraleisite pačių smagiausių akimirkų prie laužo naktį. Jos ypatingos, jei naktis giedra ir žvaigždėta, o Jus supa būrys mylimų ar mėgstamų žmonių. Beje, gardus maistas ir laužo ugnis – vienija ir bus dar smagiau jeigu į užkandžių gaminimą įtraukite ir draugus.

2015 22 birželio
Įmontuojami „Lotus” židinių ugniakurai

Ugniakuras – svarbi sudedamoji židinio ar krosnelės konstrukcijos dalis ir jų širdis. Šį kartą kalbame apie tai, kuo ypatingi ilgaamžiai įmontuojamų židinių ugniakurai, kuriuos gamina danų gamintojas „Lotus”. Žvelgiant iš funkcionalumo perspektyvos, plieniniai „Lotus” gaminiai – tai išskirtinė kokybė, patogumas naudoti ir ekologija kartu. Visi jų gaminami ugniakurai turi „Nordic Ecolabel” ženklą, kuris liudija, jog jie ypač draugiški aplinkai.

„Lotus” iš kitų ugniakurų gamintojų išsiskiria tuo, kad gali pasiūlyti itin platų integruojamų židinių ugniakurų asortimentą. Ugniakurai gali būti įvairių išmatavimų (taisyklingo kvadrato, horizontalaus ir vertikalaus stačiakampio ir kt.), ir rėmelio spalvų: juodi, pilki, blizgūs ir su ugniai atspariais keramikos stiklo rėmeliais. Išsirinkti tinkamą ugniakurą nėra paprasta. Kadangi židiniui dažniausiai atitenka centrinė namų vieta, Jis turi derėti prie interjero ir patikti Jums.

Išsirinkti lengviau, kai gamintojas siūlo įvairovę ir akcentuoja ne tik gaminio funkcionalumą, bet ir dizainą. „Lotus” ugniakurai sukurti taip, kad būtų galima jaukiai leisti vakarus ir žavėtis ugnimi tiek degant malkoms, tiek rusenant žarijoms. Puikiai šiuolaikiniame interjere derantys „Lotus” ugniakurai – tai geriausias sprendimas, kai namuose norisi turėti erdvę, kurioje bet kada būtų gali rasti ramybę, harmoniją ir poilsį.

Taigi, jeigu ieškote paprastai elegantiško ir stilingo ugniakuro su plačiu stiklu, unikalių švarių linijų, pasidairykite tarp „Lotus” gaminių. Jie tikrai vilioja savo meistriškumu, o sumontavę savo namuose įsitikinsite, kad geresnio ugniakuro taip lauktai ugniai ir nebūtumėte galėję rasti. „Lotus” gamintoją Lietuvoje atstovauja „Krosnys ir krosnelės”. Aplankykite mus „Domus galerijoje” Lukšio g. 32, Vilniuje arba svetainėje adresu https://www.krosneles.lt/titulinis.html

2015 26 gegužės
Itališkos granulėmis kūrenamos krosnelės

„Castelmonte”, puošnios italų gamybos krosnelės, ypatingos tuo, kad yra kūrenamos ne malkomis, kaip dauguma kitų krosnelių, bet granulėmis. Iš pirmo žvilgsnio šios žavios krosnelės atrodo labai trapios, bet jose slypi didžiulė jėga. Dėl unikalios sistemos, karštas oras sklinda tiek nuo krosnelės viršaus, tiek nuo apačios, taigi nėra jokių temperatūrų skirtumų ties grindimis ar lubomis – šilumos komfortas garantuotas šimtu procentų visoje patalpoje.

Naujausių modelių „Castelmonte” krosnelėse sumontuota išmani granules dozuojanti sistema. Besisukančios nerūdijančio plieno geležtės normuoja, koks granulių kiekis turi patekti į degimo kamerą, taigi jums patiems nereikia apie tai galvoti – Jūs tiesiog supilate granules į talpyklą, o visa kita už Jus daro krosnelė. Sistema pati atsidaro, kai degimo kameroje baigiasi granulės tam, kad ji būtų papildyta. Specialūs rutuliniai guoliai veikia kaip priešgaisrinės sklendės, taigi viskas saugu ir patikima.

„Castelmonte” gamintojas norintiems, jog krosnelė šildytų ne vieną kambarį, siūlo krosneles su ortakių sistema. Tokiu atveju krosnelės šiluma per ortakius sklinda ir į kitas uždaras patalpas, o ventiliatoriai padeda paskirstyti šią šilumą tolygiai. Toks šildymosi būdas – efektyvus ir padedantis gerokai sutaupyti. Ortakiai gali būti išvedžioti po lubomis arba po grindimis – jų nematyti, bet jie puikiai atlieka savo darbą.

Sunku patikėti, bet šios elegantiškos krosnelės taip pat gali būti naudojamos ir vandeniui šildyti. Vartotojai gali rinktis iš hibridinių – šildančių ir orą, ir vandenį, arba rinktis tik vandenį šildančias krosneles. Na, o jeigu norisi briketais šildyti visus namus, „Castelmonte” siūlo briketais kūrenamus boilerius. Toks šildymosi būdas – tai sprendimas tinkamas ekologiškiems arba pasyviems, t. y. žemės resursus tausojantiems, namams.

2015 10 gegužės
Malkinės ir krepšiai malkoms prie krosnies

Turint tiek krosnį, tiek židinį ar krosnelę, visuomet kyla klausimas, o kaip gi patogiausia laikyti malkas. Paprastai pačios krosnys turi nišą malkoms laikyti. Kartais ji būna po pakura arba suoleliu, ant žemės, taip pat gali būti iš šono, palei krosnies sieną. Kartais tokių nišų gali būti kelios, didesnės arba mažesnės, jų kiekis dažniausiai priklauso nuo to, kaip dažnai kūrenate. Jei be ugnies neįsivaizduojate nė vienos dienos, tuomet geriau nišų, vadinasi ir malkų, turėti kambaryje kuo daugiau (nereikės dažnai vaikščioti į lauką pasipildyti atsargų).

Jei tokia niša krosnyje nenumatyta, tada reikėtų pagalvoti apie kitus malkų laikymo sprendimus. Tai gali būti metalinės malkinės-lentynos arba malkinės-krepšiai. Malkinės lentynos dažnai montuojamos yra prie sienos, taigi, jos tinkamos, kai norisi sutaupyti vietą. Kai kurios jų, jei kilnojamos, turi ratukus, labai patogu, jei norisi namuose laikyti daugiau malkų. Tokias malkines gamina krosnių ir židinių gamintojai „Stuv“ ir „Hwam“. Tai tikrai funkcionalūs ir tvarką garantuojantys sprendimai. „Easyfire“ malkų lentyna itin praktiška, nes iš karto komplektuojama su įrankiais.

Krepšiai – šiek tiek uždaresnis sprendimas malkoms laikyti, be to, daug malkų į krepšį nesudėsi. Vis dėlto, krepšiai patrauklūs savo formų, medžiagų, spalvų įvairove. Tai dažniausiai ir būna lemiamas faktorius, kodėl renkamasi krepšius, o ne lentynas. UAB „Krosnys ir krosnelės“ atstovauja keletą krepšių gamintojų. Paminėjimo verti yra italų gamintojas „Firestyle“ ir danų gamintojas „Aduro“. Beje, jei norisi ko nors įdomesnio, galima rinktis guminius krepšius, juos siūlo gamintojas „Easyfire“.

Grįžtant prie krepšių, „Firestyle“ raštuoti, margi krepšiai malkoms su sagtimis atrodo tarsi rankinės moterims. Spalvos įvairuoja nuo šiltos rožinės, oranžinės, purpurinės, dramblio kaulo, gamintojas taip pat siūlo itin įdomių derinių, pavyzdžiui, lengva dangaus mėlyna su cinamono ruda.

„Aduro“ gaminių spalvose (nuo paprastos iki citrininės žalios, nuo grynos raudonos iki vyšninės, nuo pelės pilkos iki vidurnakčio juodos) ir formose jaučiamas šiaurietiškas minimalizmas ir grynumas. „Aduro“ krepšius gamina iš veltinio, plieno, dirbtinės odos ir perdirbtų medžiagų, tuo tarpu „Firestyle“ spalvingi krepšiai malkoms gaminami iš metalo ir odos papuoš bet kurių namų interjerą.

2015 12 kovo
Krosnių funkcijos ir formų įvairovė (nuotraukų galerija)

Nuo pat XV a. pabaigos, kai lietuvių namuose atvirą židinį pakeitė krosnis, iki pat dabar galime džiaugtis ir rinktis iš didelės krosnių įvairovės: formų (stačiakampės, ovalios), spalvų (vyrauja baltos, bet labai populiarios ir dengtos įvairiaspalviais, įvairiaraščiais glazūriniais kokliais), stilių (renesansinės, barokinės, klasicistinės, neogotikinės). Kurį laiką krosnis buvo primirštos modernių namų savininkų, tačiau tradicijos nemiršta ir geriausia nauja yra tai, kas kažkada buvo sena (nes jau išbandyta). Taigi, belieka tik nuspręsti, kokią funkciją krosnis turės atlikti Jūsų namuose – šildys, maitins, keps duoną.

Jei krosnies norite šilumai, geriausia ją įrengti namo centre, viena krosnies sienelė gali šildyti miegamojo sieną, bet didesnė šilumos dalis turėtų likti svetainėje, valgomajame. Pirmuoje atveju krosnimi džiaugsis ir svečiai, ir kiti namiškiai. Antruoju – tik Jūs. Žinoma, šiluma sklis toliau, nes paprastai krosnis šildo daugiau nei vieną patalpą. Turėti krosnį tik šilumai kažkada būta didelės prabangos ženklas. Taigi, jei su nostalgija pagalvojate apie bajorišką ar didikų gyvenimą, krosnis svetainėje arba miegamajame yra sprendimas, kuris padėtų taip pasijausti. O jei dar papuošite šią krosnį kokliais, pavyzdžiui, su Jūsų šeimos herbu arba kitu Jūsų paties pasirinktu ornamentu, jausmas, jog karaliaujate savo namuose – garantuotas.

Šiuo metu Lietuvoje itin populiarios – duonkepės krosnys. Šeimininkės, pasiilgusios natūralumo, ekologiško gyvenimo būdo ir pasitraukusios į sodybas užmiestyje arba gamtoje, tikriausiai svajoja apie tokią galimybę – išsikepti tikrą, savomis rankomis suminkytą duoną. Duonkepė krosnis, kaip ir viryklė-krosnis, jau turėtų būti statoma virtuvėje. Duonkepė krosnis nuo kitų skiriasi tuo, kad ji yra horizontaliai ištęsta, su didele kūrykla. Palyginimui, viryklė-krosnis būna pailga, neaukšta, dengta ketaus plokšte su skylėmis puodams. Neabejokite, ant viryklės-krosnies gamintas maistas patenkins bet kurio gurmano užgaidas.

Dar vienas krosnies smagumas – tai priekrosnis (šildomas suolelis palei krosnį), šilčiausia vieta poilsiui visuose namuose. Galime patikinti, kad dėl šios vietos nuolatos teks varžytis. Kai kuriuose regionuose priekrosnis dar vadinamas kakaliu (benkiu ar zelikiu). Taigi, krosnis – tai ne tik šiluma, bet ir savotiškas tiltas jungiantis mūsų tautos praeitį su dabartimi. Taip pat reikėtų prisiminti, kad krosnis gali būti įrengiama ir pirtyje.

Net ir gyvenant užmiestyje ir turint savo namą – ir šildomajai krosniai, ir duonkepei krosniai, ir viryklei-krosniai, ir priekrosniui įrengti reikėtų paaukoti nemažai erdvės, o jos niekuomet nesinori prarasti. Todėl šiuolaikiniai meistrai turi būti ne tik geri specialistai, bet ir dizaineriai. Suprojektuoti krosnį, kuri atliktų visas funkcijas (duonkepė krosnis būtų sujungta su virykle ir šildomąja krosnimi) ir neužimtų daug vietos yra iššūkis, bet nagingiems meistrams – įveikiamas. Susisiekite su mumis ir mes rekomenduosime!

2015 9 kovo
Kokia medžiaga tinkamiausia krosnies apdailai?

Išsirinkus pakurą krosniai, kitas žingsnis – nuspręsti, kokią medžiagą naudosite apdailai. Dažniausiai krosnis atlieka daugiau nei šildymo funkciją ir tarnauja kaip viryklė, duonkepė, galbūt net gultas. Krosnis taip pat yra ir svarbi interjero detalė. Taigi, geriau investuoti į kokybiškas medžiagas nesibaiminant dėl kokių nors netikėtų defektų ateityje. Paprastai krosnių apdailai naudojamas akmuo, metalas arba molis. Geriausi šilumos laidininkai yra akmuo ir molis. Pirmosios krosnys ir buvo statomos iš akmens („Krosnys – jų istorija ir rūšys”), tačiau akmuo šiandien yra ganėtinai brangus dalykas, todėl jei norite ir efektyvaus, ir taupaus sprendimo, geriausia rinktis molį. Molis savo ruožtu irgi turi keletą sprendimų. Krosnis gali būti dengta paprastu moliu (molio mase arba molio plytomis) arba degtu moliu (šamoto plytomis (vidinei ir išorinei apdailai) arba glazūruotomis koklių plytelėmis (tik išorinei apdailai)). Kartais apibūdinant šamoto plytas ir koklių plyteles priduriamas žodis keramika dėl to, kad jie, kaip ir kiti degti gaminiai iš molio, priskiriami keramikos gaminių grupei.

Tiek paprastas, tiek degtas molis gerai išlaiko šilumą ir leidžia sutaupyti didelį kiekį kuro. Vis dėlto dėl aukštos temperatūros, kurią skleidžia krosnis, krosnies vidinei apdailai rekomenduoja rinktis atsparius degto molio produktus – šamoto keramikos plytas arba blokus (jos atlaiko nuo 1580º C iki 2000º C ir aukščiau). Žinoma, specialistų nuomonės skiriasi, nes kita dalis krosnių gamintojų mano, kad krosnies apdailai visiškai pakanka paprasto molio masės (molio, šiaudų, vandens bei smėlio mišinio), ypač jei jo klojama labai daug. To negalėtume pasakyti apie paprasto molio plytas (atlaikančios nuo 1350°С iki 1580°С), kurias tikrai rekomenduojama naudoti tik išorinei apdailai, jokiu būdu nededant jų aplink karščiausią krosnies vietą – pakurą. Taip pat yra nuomonių, kad maišyti paprastas ir degto molio plytas irgi ne pats geriausiais sprendimas dėl skirtingų šių medžiagų šilumos laidumo savybių. Taigi, kas teisus?

Vienos tiesos, deja, nėra, bet faktas, jog degtas molis yra tvirčiausia ir atspariausia karščiui medžiaga leidžia manyti, kad pasirinkę šamoto plytas ar blokus (vidinei ir išorinei apdailai) arba koklines plyteles (tik išorinei apdailai, nes jos atlaiko iki 1350°С), neapsigausite. Daug kas priklauso ir nuo finansų. Paprasto molio masė arba plytelės – daug pigesnės. Taip pat ši apdaila tiks, jei mėgstate natūralų stilių (su molio mase lengva dirbti, tad galima suformuoti bet kokios formos krosnį), jei krosnį ketinate įrengti sodyboje ir pan. Šamoto plytos, o ypač koklinės plytelės, yra brangesnės, bet ir ilgaamžiškesnės, subtilesnės. Ar žinojote, jog kokybiški kokliai yra gaminami net apie porą mėnesių? Tiek laiko reikia kokliams išdžiūti (natūraliai), nušlifuoti, pašauti krosnį, nuglazūruoti ir dar kartą pašauti į krosnį.

Galbūt tai paaiškina, kodėl mūsų širdys taip linksta link krosnių iš šamoto, dengtų glazūruotomis koklinėmis plytelėmis. Būtent tokias gamina TERMOKAUST – vokiečių-lenkų gamintojas. Jų šamoto modulinės krosnys su KAFEL-KAR koklių apdaila atrodo įspūdingai bet kokiame interjere ir, žinoma, garantuoja, ilgai sklindančią šilumą (net kelias paras) bei taupų kuro vartojimą (net iki 80 proc.). Daugiau apie krosnis rasite „Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys”, „Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje” , „Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą” „Ar krosnys gali kalbėti?”. Tikimės, jog mūsų patarimai padės Jums išsirinkti. O pabaigai dar reiktų paminėti, kad labai svarbu meistro kvalifikacija, nes klaidų investuojant į šilumą negali būti.

2015 2 kovo
Ten, kur gyvena ugnis – Lotus „Living“ krosnelės

Lotus „Living“ krosnelės tikriausiai geriausiai perteikia mūsų pačių „Ugnis gyvenimui“ viziją – ugnis šalia, ugnis namams, ugnis širdims. Metalo, baltos, vandens mėlynumo (juoda emalė) ir pilkos spalvos minimalistinės krosnelės atrodo lyg iš pačios gamtos paimtas ir į namus parsineštas ugnies paveikslas. Dizaineriai kūrė šią liniją taip, kad niekas netrukdytų mėgautis ugnies estetika, konstrukcijos lengvos, vis dėlto nepastebėti tarsi išlietų krosnelės formų neįmanoma. Atrodo, jog glotniose ir elegantiškose „Living“ krosnelėse susiliejo geriausia, ką turi gamta ir žmogus.

Ypatingas šių krosnelių akcentas – atvira niša (pagrindas) malkoms laikyti, o tai reiškia, jog namai visuomet kvepės mišku net tarp kūrenimų. Yra keletas variantų. Galima pasirinkti pilnai arba tik dalinai išbaigtą malkų laikymo sprendimą. Šiuo atveju malkas tiesiog galėsite dėti ant žemės, tai puikiai turėtų žiūrėtis rąstiniuose namuose. Tie, kurie norėtų laikyti malkas nuošaliau (o gal net ir daugiau jų!) Lotus taip pat turi sprendimą, dar drąsesnį ir modernesnį, nes krosnelė tiesiog yra keliama ant pailgo šilumą kaupiančio betoninio suoliuko ant kurio galima ir sėdėti. Beje, krosnelę galima statyti ir be suoliuko, tiesiog ant nedegių grindų arba ant akmens plokštės.

Aptakios ir blizgančios Lotus „Living“ krosnelės spinduliuoja prabanga. Kaip teigia patys gamintojai ir kas plika akimi matoma, šios krosnelės – tai kažkas visiškai naujo krosnelių dizaino pasaulyje. Tvirta, patvari kontrukcija iš pagrindinės dalies ir pagrindo, spalvos, paviršius – viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Tie, kurie mėgsta modernų architektūrinį stilių, kokybę pagaliau turi galimybę realizuoti savo svajonę – mėgautis stilingiausia kada nors sukurta krosnele.

Kita vertus, būdama tikrai pastebima „Living“ krosnelė tuo pačiu yra tokia paprasta ir nekaprizinga, jog tiks prie bet kokio namų interjero ir puikiai į jį įsilies. Visose šios linijos krosnelėse įmontuotas dvigubas stiklas, o puiki izoliacija užtikrina dar efektyvesnį degimą. Rankenėlė – dar vienas labai svarbus krosnelės elementas, o „Living“ krosnelėse kaip niekad subtiliai paslėpta. Taigi, panašu, kad architekto Kaare Sølvsten sukurta krosnelė daugiau nei pasiteisino ir meta didelį iššūkį krosnelių dizaino tendencijoms.

2015 10 sausio
Spalvoto akmens Lotus „Sola“ krosnelės Jūsų namams

„Lotus“ gamintojas pristato naujas „Sola“ spalvoto akmens krosneles, kurios, kaip ir visos šio gamintojo krosnelės – kurtos skrupulingai ir taip, jog būtų ilgaamžės. Šios spalvoto akmens krosnelės atveria nesuskaičiuojamas galimybes sukurti unikalų ir individualų namų stilių. Vienintelės ribos – tai tik baimė improvizuoti, nes „Lotus“ suteikia visišką laisvę sukurti savo krosnelę pasirenkant norimą spalvą iš įvairiausių juodos, pilkos, smėlio, rudos spalvos atspalvių.

Dažnai perkant daiktą nutinka taip, kad lyg ir viskas gerai, ir funkcionalu, ir forma tinkama, bet, pavyzdžiui, nėra galimybės pasirinkti spalvos. „Lotus“ išsprendė šią problemą suteikdami galimybę pirkėjams patiems pasirinkti, kokios spalvos krosnelės jie nori. Ir tai daugiau nei suprantama, juk krosnelė dažniausiai būna statoma jau įrengtuose namuose, matomoje vietoje, tad jos stilius neabejotinai turi susišaukti su bendru erdvės interjeru. O tai galėtų virsti galvos skausmu, jei ne spalvos pasirinkimo galimybė.

„Sola“ serijos plonose ir elegantiškose krosnelėse gamintojai derina švarumo ir modernumo įspūdį kuriantį plieną ir muilo akmenį (dar vadinamą steatitu). Muilo akmuo ne tik išskiria šias krosneles iš kitų dizaino prasme, bet ir atlieka papildomą funkciją. Muilo akmuo puikiai sugeria šilumą, kurią paskui iš lėto palaipsniui išspinduliuoja į aplinką. Daugiau apie šį akmenį galite rasti anksteniame mūsų straipsnyje „Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens“.

Ir, žinoma, kaip gi be dar vienos medžiagos – stiklo, kuris leidžia mums gėrėtis liepsna. Kuo didesnis stiklas, tuo daugiau malonumo ją stebėti. Lotus „Sola“ serijos išskirtinumas – speciali nekaistanti rankenėlė, tad pirštines darant dureles galite pamiršti. Gamintojas taip pat siūlo keletą dydžio variacijų – aukštesnių krosnelių („Sola MST“, „Sola M Indian Night“) erdvesniems namams ir mažesnių („Sola“, „Sola S“, „Sola Sand“, „Sola Wenge“, „Sola Indian Night“) tiems, kurie įsikūrę ankštesniuose apartamentuose.

2015 5 sausio
Kaip teisingai kapoti malkas

Ruduo – metas, kai kuriame židinius ar krosneles jaukumui ir šilumai namuose palaikyti. Populiariausi Lietuvoje ir pasaulyje yra malkomis kūrenami židiniai ir krosnelės, o tai reiškia, jog kuru geriausia pasirūpinti iš anksto. Šis straipsnis tikriausiai aktualus tiems, kurie patys kapoja malkas ir nors žinodami, kiek jėgų ir laiko prireikia pasiruošti žiemai, iš principo ir azarto neketina šio „malonumo“ perleisti nei protingoms mašinoms, nei mokėti už jau paruoštas malkas.

Ne paslaptis, jog ilgas kapojimas su laiku vargina bei pasireiškia skausmais pečiuose net ir patiems stipriausiesiems. Be to, kapojant malkas visuomet reikia būti atsargiems, susižeisti kirviu – menkas juokas. Taigi, domimės būdais, kaip palengvinti malkų kapojimą (galbūt taip, jog net perkantieji malkas arba pjaustantys jas benzininiu ar elektriniu pjūklu pakeis savo nuomonę). Žinoma, daugiausia čia priklauso nuo įrankio ir laimės kapojant malkas tas, kuris skiria kirvį nuo skėliklio. Taigi, pirma taisyklė – įsigyti specialų įrankį – skėliklį, kuris būdamas sunkesnis ir bukesnis bei ilgesnio koto, greičiau padeda perskelti malką nei kirvis. Kirvio irgi galėtų pakakti, bet tik tuo atveju, jei židinį ar krosnelę kūrenate pramogai.

Antra, išsirinkite tinkamą kaladę ant kurios ketinate kapoti/skaldyti malkas. Ji turi būti didesnė už skaldomas malkas ir turėti šakų, kurios suriša ir saugo pačia kaladę taip, jog ji nesuskyla. Trečia, kapokite tinkamu oru. Tikriausiai nepagalvojote, kodėl malkos dažniausiai skaldomos jau užėjus šalčiams? Ogi pasirodo, kad tada medžio plaušai lengviau skyla, o ne plyšta, kaip nutinka tuomet, kai malkos pakankamai nesuledėjusios. Tiesa, kūrenimui geriausios 8-10 cm malkos, jos gerai ir pilnai sudega. Tikras galvosūkis, kaip pasiekti šitokio tobulumo?

Gerai, kad visai neseniai rinkoje pasirodė visiškai naujas įrankis, kuris panašu, jog labai greitai pakeis kirvį ir skėtiklį. Išradimo autoriai – suomiai ir tai visiškai nestebina. Juk šiaurės šalys gerai žino malkų kapojimo/skėlimo kainą. Jei norite daugiau informacijos, kaip veikia šis įrankis, ją rasite tiesiog įvedę į bet kurio informacijos paieškos įrankio lauką „Vipukirves“.

2014 26 lapkričio
Gintaro ir ugnies ryšys

Dauguma mūsų savo vasaros atostogas leidžiame prie jūros. Mes nesame dideli karščio mylėtojai, bet Baltijos jūrą aplankome kasmet,dažniausiai vasarai prasidedant ar jai įpusėjus. Keletą dienų praleidome ir šiemet. Jūra mums turi daugiau prasmių nei tik vanduo ir vieta poilsiui, atgaivai.Tai ir gintaro radymvietė. O šie maži ir dideli gabalėliai susiformavę iš spygliuočių sakų, jau prieš tūkstančius metų buvo siejami su ugnimi ir mistinėmis galiomis.

Gintaras yra randamas įvairiose Žemės vietose, tačiau tas, kuris aptinkamas Baltijos jūroje yra išskirtinis – seniausias ir pakerintis ypatingu grožiu. P. Matulaitis pirmoje knygoje apie gintarą Gintaras lietuvių žemėje (knyga išleista 1922 m.) labai taikliai paaiškino už ką gintaras yra vertinamas: „Gintaras žėri gražia žarija, raminančia rūstybę, geidulius, nerimastį, kaip ramina ugnis ramutė; priglaustas prie pliko kūno gintaras jo neerzina, bet ramiai, švelniai glostyte glosto“.

Panašiai gintarą su ugnimi yra palyginęs ir romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis. Jis rašė, kad „nei baltas gintaras, iš kurio gaunamas malonus smilkalų kvapas, nei vaško spalvos geltonas arba tamsus gintaras romėnų nebuvo taip vertinamas, kaip skaidrus, nestipriai žvilgantis, kad žiūrint per jį matyti ne pati ugnis, o tik jos atspindys. (…) Mėgstamiausias gintaras buvo skaidraus falerniško vyno atspalvio“.

Taigi, gintaras su ugnimi gali būti siejamas ne tik per žėrėjimą, spinduliavimą, bet ir spalvas. O jo spalvų paletė – visas spektras. Ar žinojote, kad gintaras gali būti ne tik skaidrus, geltonas, juodas, bet ir baltas, mėlynas, žalias, raudonas? Pastarosios spalvos labai retos ir šių spalvų gintaro gabalėliams iki darbar priskiriama daug daugiau galių nei kitų spalvų gintarui. Pavyzdžiui, jeigu norite pasikalbėti su ugnies dvasiomis, tam tinkamiausias mėlynasis gintaras.

Kam mistika ne prie širdies, galbūt bus įdomi kita gintaro pusė. Jau nuo seno žinoma, kad gintaro sudėtyje yra daugybė žmogui reikalingų mikroelementų, kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jo veikliosios medžiagos – rūgštis ir aliejus, yra ir puikus vaistas, ir kosmetikos priemonė. Kartais, kaip savo knygoje rašė P. Matulaitis, ligoniui pakanka tik turėti ir kuo dažniau žvilgčioti į gintarą, ir liga pasitraukia.

2014 2 liepos