Kategorija: Ugnis ir sveikata

  • Receptas ant laužo – persikai karamelėje

    Receptas ant laužo – persikai karamelėje

    Gaminimas ant laužo visada džiugina keliais aspektais. Maistas pagamintas gamtoje visuomet skanesnis, malkas išnaudojame dvigubai efektyviau, vadinasi, ir draugiškiau gamtai (ir šildomės, ir gaminame vienu metu) ir dar šalia viso to suburiame draugus arba šeimą pasibuvimui kartu. Ilgai sukome galvas, kokį receptą pasiūlyti šį kartą. Šašlykai, rūkytos dešrelės, sriubos – tai, kas išbandyta kiekvieno ir ne taip jau sudėtinga pagaminti, tereikia tinkamų įrankių (iešmų, grotelių, puodo) ir gerų prieskonių. Kita vertus, pripratusiems prie gaminimo namuose ir modernių orkaičių  ir nesvylančių keptuvių – tai gali pasirodyti tam tikru iššūkiu.

    Kadangi mūsų bendruomenė paremta sveiko, ekologiško gyvenimo būdo propagavimu, pagalvojome, kad visai tiktų, jei receptas būtų vegetariškas. Džiugi žinia ta, kad beveik visus vegetariškus patiekalus, kuriuos gaminame namie, galima pasigaminti ir ant laužo. Patarimas, jei turite mėgstamų daržovių ar vaisių, o jie nei pasmeigiami, nei išsilaiko ant grotelių – naudokite maistinę foliją.

    Taigi, nusprendėme atiduoti duoklę saldumynams. Juos tikrai saugu valgyti gamtoje, nes nereikia baimintis dėl apsinuodijimo. „Persikai karamelėje“, taip skamba mūsų šios vasaros receptas. Tik įsivaizduokite, kaip pakvips Jūsų kiemas arba miškas, pieva gaminant šį desertą! O jį paruošti labai paprasta. Pasiimkite į žygį kelis persikus, truputį karamelės ir pekano riešutų, kuriais papuošite ir pagardinsite desertą. Be to, pekano riešutai labai sveiki, juose yra kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, vitamino A, vitamino E ir cinko.

    Perpjautus pusiau persikus guldome apatine dalimi į karamele išteptą (jeigu pamiršote arba neturite – galima pakeisti ruduoju cukrumi) ir pekano riešutais nubertą foliją, palikdami tiek folijos, jog galėtume sandariai suvynioti. Tuomet, dedame į žarijas ir kepame apie 20-25 minutes. Po pusvalandžio ištraukiame ir patiekiame kiek pravėsusį, bet vis dar šiltą desertą. Jeigu karamelė skamba per saldžiai, galite pabarstyti arba pagardinti persikus cinamonu. O jei norisi tiesiog dūmais kvepiančio apskrudusio persiko – irgi yra išeitis.. Tiesiog uždėkite ant grotelių ir ragaukite, kai persikas jau bus apkepęs. Taigi, sveiko, švelnaus ir gardaus deserto!

  • Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Visai neseniai rašėme apie naujovę piknikų mėgėjams ir sveiko gyvenimo puoselėtojams – muilo akmens kepsnines. Šį kartą į šį ekologišką akmenį pažvelgsime kitu kampu. Muilo akmuo (dar vadinamas ugnies akmeniu) dėl itin gero šiluminio laidumo,  unikalių savybių sugerti šilumą ir atsparumo aukštai temperatūrai, pradėtas naudoti gaminant krosneles, o konkrečiai – kaip pilna arba dalinė apdaila. Kaip netrukus pamatysite, muilo akmuo krosnelėse atlieka keletą funkcijų: kaupia šilumą, vadinasi šildo aplinką, teigiamai veikia sveikatą ir gali būti įdomi interjero detalė.

     

    Didžiausias muilo akmens privalumas tas, kad jis, sukaupęs šilumą, ją skleidžia net tuomet, kai krosnelės ar židinio ugnis atvėsta. Būtent šį savybė ir leidžia pasiekti aukščiausius krosnelių su pilna arba daline muilo akmens apdaila efektyvumo rodiklius ir nenuginčijamą taupumą naudojant kurą. Juk krosnelė ilgiau spinduliuoja šilumą į išorę, tuo mažiau sunaudojame malkų, taigi, ir tausojame savo bei gamtos išteklius – mišką.

     

    Muilo akmens apdailos krosnelės yra perkamos ne tik dėl gerų techninių savybių, bet ir išskirtinio dizaino. Krosnelės, kurios matote paveikslėliuose patrauklios tuo, kad yra neaukštos, cilindro formos, nei per didelės, nei per mažos. Tačiau, jei turite didesnes erdves, gamintojai siūlo ir didesnių išmatavimų variantus, kaip matote pastraipos apačioje. Be to, visos šios krosnelės turi ypatingo plonumo (bet tikrai saugias) dureles iš stiklo, kurios leidžia stebėti ugnį be jokių trukdžių.

    Muilo akmuo būna šviesus (kasamas Suomijos kalnuose) ir tamsus (išgaunamas Indijoje). Tamsus akmuo atsieina brangiau, nes jis rečiau randamas gamtoje. Didesni kaštai atitinkamai daro įtaką ir bendrai krosnelės kainai, todėl neretai perkama pigesnės apdailos krosnelė, bet su muilo akmens plokšte ant viršaus. Toks sprendimas žiūrisi ne mažiau įdomiau – blizgaus paviršiaus ketaus krosnelės paviršius puikiai dera su akmens mase – ir yra toks pat efektyvus.

  • Ugnis Velykų tradicijose

    Ugnis Velykų tradicijose

    Kaip ir dauguma kalendorinių švenčių, taip ir Velykos, neįsivaizduojamos be sakralinę reikšmę turinčių ugnies tradicijų. Labiausiai jos atsiskleidžia per Didįjį šeštadienį. Tądien, apie pietus, bažnyčios šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų kuriamas šventas laužas. Anksčiau būta papročio jį užkurti trinant sausas skalas arba titnagu gauta ugnimi (kaip iki krikščionybės). Taigi, pašventinus laužo ugnį, jos liepsna kunigas uždega Velykų žvakę. Šią žvakę įnešus į bažnyčią, pamaldų dalyviai nuo velykinės žvakės užsidega savo žvakes. Nuo jos uždegamos ir žvakės ant altoriaus.  Taip yra išlikę iki šių laikų, o kaip būdavo anksčiau?

    Martyno Ambrazo nuotrauka

    Anksčiau žmonės (dažniausiai jaunimas ir vaikai) „pasiimdavo“  šventą ugnį ir nešdavosi namo, uždegę nuo šventoriaus laužo budę. Budė – tai ant beržo kelmo auganti pintis, kurią nusiskynus mirkydavo pelenų šarme ir gerai išdžiovindavo. Tada kampe pradurdavo skylę ir įverdavo vielos pasaitėlį. Uždegę budę vaikai bėgdavo namo ją sukdami rankoje.  Tas žėravimas, „ugnies ratai“ pabirę į visas puses nuo bažnyčios sukurdavo neįtikėtiną reginį!

    Taip pat būdavo tradicija nešti ir gyvą ugnį. Dažniausiai tai darydavo indelyje arba skardinėje su skylutėmis. Į juos pridėdavo degančių anglių arba nuodėgulių, rečiau – durpių.  Jei namai būdavo toliau, ugnį tekdavo nešti simboliškai — į skarelę suvyniojus anglių ir pašventinus degtukus. Tiesa, kurį laiką kunigai buvo atsisakę juos šventinti, nes  vyrai mėgdavo jais prisidegti pypkes, tačiau antrojoje mūsų amžiaus pusėje ši tradicija į bažnyčias sugrįžo.

    Įdomu tai, kad šventintas vanduo paprastai buvo šeimininko, o ugnis  šeimininkės globoje. Todėl būtent ji laukdavo pareinančiųjų. Ji jau būdavo paruošusi namų krosnį naujai ugniai: senoji – užgesinta, o krosnis iššluota ir naujai pakrauta. Sakoma, kad nauja ugnimi pirmiausia kurdavo pirtį, o tik tada likusius degančios kempinės gabaliukus sumesdavo į krosnį.  Štai ant šios šventintos ugnies šeimininkė imdavosi virti kiaušinius, ruošti velykines vaišes.

    Taip pat šią ugnį tą pačią dieną apnešdavo aplink visus trobesius ir laukus. Manyta, kad tai apsaugos nuo žaibo, nelaimių, atneš geresnį derlių, jog šeimos židinį bus saugus, o namams tai užtikrins palaimą ir tikėjimą. Na, ir galiausiai vakare šventos ugnies žarijos būdavo apžertos pelenais krosnies pakraštyje, jog jomis įkurtų krosnį Velykų rytą.

    Anksčiau tikėtasi, kad gera šeimininkė šventintą ugnį išlaikys iki kitų Velykų, ir didelė negarbė buvo tai, kurios ugnis židinyje užgesdavo. Palaipsniui šis laiko tarpas trumpėjo: velykinę ugnį stengdavosi išlaikyti neužgesusią iki Sekminių, dar vėliau bent iki Velykų pirmos dienos ryto. Viltasi, kad tai visus metus apsaugos namus nuo ugnies ir gaisro. Beje, nuo šios nelaimės buvo ginamasi ir dar kitu papročiu – Velykų dieną ugnis buvo griežtai neskolinama.

  • Muilo akmens kepsninės

    Muilo akmens kepsninės

    Šį kartą mūsų akiratyje – ne židiniai ir krosnys, bet vis viena su ugnimi susijusi medžiaga. Tai muilo akmuo, kuris kartais dėl savo savybių dar yra vadinamas ugnies akmeniu. Tai ypatinga ekologiška gamtos dovana žmonių naudojama nuo seniausių laikų. Jos pritaikymas labai įvairus – iš jos gaminami indai (lėkštės, puodeliai, lentelės pjaustymui, puodai), suvenyrai, skulptūros, pirtys, krosnelės ir židiniai, bet šiandien pristatome naujovę – muilo akmens kepsnines.

    Muilo akmuo pasižymi itin geru šiluminiu laidumu, turi unikalių savybių sugerti šilumą ir yra atsparus aukštai temperatūrai – tobula medžiaga kepsninei. Kaip ji įkaitinama? Vienas iš būdų – padėti kepsninę ant ketaus krosnelės paviršiaus arba pastatyti ją tarp rusenančių anglių. Pastaruoju atveju kepsninė turės specialias kojeles arba ją galima padėti ant grotelių. Ant šių kepsninių galima kepti mėsos gaminius, skrudinti daržoves, išsikepti picą ar kitus miltinius patiekalus. Muilo akmuo yra visiškai švari medžiaga, iš jos net gaminami indai maistui laikyti, todėl gaminkite drąsiai!

    Muilo akmens kepsninių yra įvairiausių formų, bet populiariausios – apvalios, kvadratinės ir stačiakampio formos. Priklausomai nuo to, ką ketinate dažniausiai ant jų kepti, galite rinktis tarp tų, kurios turi lygų ir kurios turi „grilio“ paviršių. Tiems, kuriems svarbu spalvos, pasakysime, kad dažniausiai padui ir rankenėlėms yra naudojamos dvi medžiagos: varis ir geležis. Abi vienodai geros, tačiau galima išsirinkti artimesnę skoniui. Na, o jeigu mėgstate visiškai minimalistinį stilių – yra kepsninių ir be pado bei rankenėlių.

    Tikriausiai nedaugelis žinote, kad gamindami maistą muilo akmens kepsninėse ne tik sveikai pavalgysite, bet ir sveikai pasišildysite. Pasirodo, kad įkaitęs muilo akmuo skleidžia šilumą tokio ilgio bangomis, kurios atitinka saulės ir žmogaus skleidžiamos šilumos bangos ilgį. Tai reiškia, kad muilo akmens skleidžiama šiluma pasiekia net žmogaus vidų – ir tai daro natūraliai,  teigiamai veikdamas žmogaus sveikatą bei bendrą savijautą. Ir kainuoja šios kepsninės nei daug, nei mažai – nuo 350 litų.

  • Poilsis kalnuose su židiniu

    Poilsis kalnuose su židiniu

    Pavasaris – metas, kai kalnų ar laukinės gamtos mylėtojai leidžiasi į keliones, kurios, praėjus sezonui, būna gerokai pigesnės, o be to, kurortai nebūna taip apgulti, kaip sezono įkarštyje. Priklausomai nuo pomėgių, vieni poilsiautojai renkasi atokesnes ir atšiauresnes vietas, kur stūksos tik jų vienų kalnų trobelė, o kiti -pirmenybę teikia „civilizacijai“, pavyzdžiui, kalnų kaimeliui, kur jie bus daugiau ar mažiau apsupti kitų žmonių ir pramogų. Ir vienu, ir kitu atveju, šie namukai turės vienintelį (jei vieta nuošalesnė) arba papildomą šilumos šaltinį – židinį ar krosnelę.

     

    Besidairydami tobulos vietos atostogoms pastebėjome, kad dauguma tokių trobelių būna medinės, mažais langais, todėl – jei ne židinys ir krosnis – tokios vietos atrodytų kiek slegiančios ir niūrokos. Išimtis -šiuolaikinės,  šiame dešimtmetyje pastatytos sodybos, kurios gerokai šviesesnės už anksčiau statytas, net jei joms suręsti buvo naudojami tie patys rąstai ir akmenys. Žinoma, yra ir visiškai modernių variantų, kuomet namelis turi milžiniškus langus pro kuriuos matyti visos apylinkės. Tačiau net ir tokiu atveju – židinys ir krosnis yra neatskiriama interjero dalis.

    Tai rodo, kad ugnis ne tik užpildo erdves šiluma ir šviesa, bet yra ir neatsiejama poilsio dalis.  Panašu, kad ugnis veikia beveik visas mūsų jusles – regą, klausą, lytėjimą ir uoslę. Žiūrėjimas į ugnį (rega), malkų spragsėjimo klausymasis (klausa), degančių malkų kvapas (uoslė), sklindanti šiluma, kurią jaučia oda (lytėjimas) atpalaiduoja visus kūno raumenis ir mažina nervinę įtampą. Vadinasi, ilsėdamiesi vietoje, kurioje yra židinys arba krosnis – saugote save nuo ligų, kurias sukelia stresas ir fizinis bei psichologinis išsekimas.

    Teigiamą ugnies poveikį dar labiau sustiprina malkos. Paprastai tokiose kalnų trobelėse kiekvienas laisvesnis kampas lauke ir namo viduje būna išnaudojamas malkoms laikyti.  Jų skleidžiamas natūralus miško kvapas taip pat šalina nerimą ir valo kvėpavimo takus. Kaip, beje,  ir mintis – juk juslės labai stipriai susijusios su mūsų jausmais ir sielos gyvenimu. Taigi, raskite laiko ir pasirūpinkite savo poilsiu. Tai nebūtinai turi būti kalnų sodyba – židinį ir krosnelę galima įsirengti ir savo namuose.

  • Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje

    Galimybė „reguliuoti“ šilumą, o kartu ir planuoti jai skiriamas išlaidas, yra didelis pranašumas visais metų laikais. Pavasarį – taipogi, nes oro temperatūra yra nepastovi, šiltas dienas keičia šaltos, o rytai ir vakarai dar būna pakankamai vėsūs. Krosnelė ar židinys namuose tokiu atveju yra pats optimaliausias sprendimas. Juolab, kad tai natūralūs, fizinį ir psichologinį komfortą garantuojantys šilumos šaltiniai, be to, vieni draugiškiausių aplinkai – malkoms degant išsiskirianti šiluma panaudojama beveik 100 procentų.

    Beje, šildymasis krosnele ar židiniu patrauklus ir tuo, kad, lyginant su centriniu šildymu, jų šiluma namuose pasiskirsto tolygiai ir laikosi ilgiau. Ypač šia savybe pasižymi akumuliaciniu principu veikiančios krosnys. Kitaip nei konvekcinės krosnelės, kurios dėl  dvigubo korpuso sienelių greičiau įkaista, bet ir greičiau atvėsta, akumuliacinių krosnių masė, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą, kaista inertiškai ir tolygiai, o paskui taip pat  lėtai ir palaipsniui vėsta.

    Vienintelis akumuliaciniu principu veikiančių krosnių minusas buvo jų iki kelių tonų siekiantis dydis, tačiau šiuo metu yra sukurtų tokių akumuliacinių krosnių, kurios sveria tik 1000 kg ir kurios yra tikras išsigelbėjimas mažų erdvių šeimininkams. Dėl savo ypatingos – modulinės – sistemos šios krosnys išskiria ne ką mažiau šilumos nei jos sunkiasvorės pirmtakės. Paslaptis slypi karkase, kuris yra surenkamas iš specialiai sumodeliuotų tuščiavidurių detalių. Būtent šis sprendimas leidžia ugniai tiesiogiai kaitinti kiekvieną karkaso elementą, kuris vėliau vėsdamas spinduliuoja kaitrą į išorę.

    Šios modulinės krosnys turi ir kitą pavadinimą – „akumuliacinės krosnys iš šamoto“ arba „šamoto keramikos krosnys“, nes ką šių krosnių karkaso dalys (primenančios lego žaidimo detales) yra pagamintos iš šamoto keramikos, kuri specialiai naudojama krosnims dėl itin aukšto šilumos laidumo ir atsparumo ugniai.  Beje, keramika šiose modulinėse akumuliacinėse krosnyse naudoja ne tik vidinėms dalims, bet ir apdailai. Kaip iš šamoto keramika, taip ir keramikinės plytelės, dar labiau sustiprina akumuliaciją krosnyje ir padeda kaupti šilumą, kuri skleidžiasi net kelias paras.

    Be visa ko, keraminių plytelių apdaila vėl madinga ir vilioja savo  spalvų, raštų, formų įvairove, tad kiekvienas ras sprendimą, kaip integruoti šią krosnį į jau esamą ar dar tik kuriamą namų interjero stilių. Taigi, modulinės akumuliacinės krosnys yra ilgai laukta naujiena ir išeitis tiems, kurie ieškojo alternatyvos – stilingo, funkcionalaus ir taupaus šilumos šaltinio namams.

  • Židinio šiluma –  ir kūnui, ir sielai

    Židinio šiluma – ir kūnui, ir sielai

    Sausis  –  vienas iš emociškai sunkiausių mėnesių metuose. Bent jau taip tvirtina psichologai. Šventinis šurmulys praėjo, tad stojusi tyla dar ryškesnė ir skausmingesnė. Dovanoms išleista daugiau nei planuota, o gauta mažiau nei tikėtasi. Pažadai, kuriuos davėme sau arba kitiems Naujųjų Metų naktį  –  netesėti, todėl dažną ima kankinti kaltės jausmas. O kur dar viską stingdantis šaltis…  Natūralu, kad tokiu metu žmogų užplūsta slogios mintys ir neviltis.

     

    Ir mes galvojame, kad nupuošus šventines egles ir nuėmus visas lemputes, tiek mieste, tiek namuose pasidarė niūriau, o pavasario šilumos ir šviesos, atrodo, dar teks laukti ilgokai. Štai kodėl, mūsų nuomone, tokiu metų laiku taip pravartu savo namuose turėti židinį arba krosnį. Užkūrus viena ar kita tyla būna švelnesnė  –  lyg ugnis ką šnibždėtų ir šiuo meditaciniu šiugždesiu užsipildytų visos namų erdvės.

    Šiluma, kuri sklinda iš židinio ar krosnelės, juk irgi kitokia. Nė nepalyginsi su ta, kurią skleidžia radiatorius. Toji, kuri gimsta degant malkoms, šildo ne tik erdves, bet ir sielą. Židinio šviesa taip pat gerokai  jaukesnė ir švelnesnė nei toji, kurią išskiria elektros lemputė. Net šešėliai, kurie nusidriekia per kambarį  –  ne tokie tamsūs ir baugūs. Tiesą sakant, jau vien pagalvojus apie židinį ar krosnelę, nerimas slūgsta.

     

    Vis dėlto, neretai žmonės, net ir suvokdami visokeriopą naudą, dvejoja ir atidėlioja apsilankymą krosnių ar židinių parduotuvėje turėdami išankstinę nuomonę, kad išsirinkti krosnį ar židinį yra sudėtinga ir tai ilgai trunkantis procesas. Tai netiesa, jei kiekviename žingsnyje jums padeda profesionalas, o dar tiksliau  – profesionalų komanda. Židinio ar krosnies įsigijimas yra ilgalaikė investicija, tad ilgametė patirtis šioje srityje yra didelis privalumas ir pardavėjui, ir gamintojui.

    Beveik 20 metų kasdien gyvename tik ugnimi ir nėra didesnio džiaugsmo nei pasidalinti žiniomis, kurias sukaupėme per šitiek laiko. Dar smagiau matyti, kaip tai, kuo tikime, iš tiesų keičia žmonių kasdienybę. Ir mes nekalbame tik apie finansinę pusę, jog šildytis krosnimi kur kas efektyviau ir ekonomiškiau, o labiau apie tuos dalykus, kurie nenuperkami ir nepamatuojami.

  • Kamino reikšmė kuriant saugius ir stilingus namus

    Kamino reikšmė kuriant saugius ir stilingus namus

    Dažniausiai namuose sugalvoję įrengti židinį visą dėmesį ir sutelkiame jam – į jo dizainą, medžiagas, žiūrime, kaip jis derės interjere. Tačiau neretai pamirštame apie kitą svarbų elementą, kuris užtikrina saugų mėgavimąsi ugnimi. Tai kaminas. Kam jis reikalingas? Ogi tam, kad „išvestų“ dūmus į lauką. Kur turi „stovėti“ kaminas, iš kokių medžiagų jis turi būti padarytas – geriausiai gali atsakyti specialistai. Savo straipsniuose ne kartą esame minėję, kiek žalos gali pridaryti netinkamai įrengtas ir neprižiūrėtas kaminas.

     

      Kaminų medžiagos

     Tarsi savaime suprantama, kad kaminas turi būti padarytas iš nedegių medžiagų. Tačiau ar žinojote, kad metaliniai kaminai naudojami tik renovacijoje, tuo tarpu židiniams ir krosnelėms tinkamesni keramikiniai arba vulkaninės kilmės uolienos kaminai? Arba, kad paprastai vienai gyvenamajai patalpai užtenka kamino su vienu dūmtraukiu, tačiau planuojant kūrenti dvi skirtingas kuro rūšis, reikės dviejų atskirų dūmtraukių. Štai, kiek visokių plonybių, tad racionaliausia, jei renkantis kaminą, pasitartumėte su žinovais.

     Kamino vieta

     Specialistų pagalbos prireiks ir renkantis kamino dydį, formą. Šioje vietoje galima būtų kreiptis į žmogų, kuris išmanytų ne tik techninius, saugumo reikalavimus, bet ir gebėtų projektuoti. Architektas taip pat parinks ir tinkamiausią kamino vietą name. Pageidautina, jos ji būtų įrengtas namo centre. Ne tik todėl, kad ugnis siejama su šeimos židiniu, bet ir todėl, kad tuomet nereikia priverstinio oro paskirstymo, šiltas oras cirkuliuoja savaime, o viskas veikia net ir dingus elektrai.

     

    Apskritai, kiekvienas architektas turėtų degimo įrenginiui suprojektuoti oro padavimo kanalą. Tobuliausi židiniai ir krosnelės – suprojektuoti kaip uždara sistema. Tuomet oras degimo procesui paduodamas iš lauko, o šaltas kanalas visada išskiria kondensatą, todėl prieš montuojant grindis, po šiltinimo sluoksniu, reikia nepamiršti gerai izoliuoti kanalą ir tada įrenginys veiks be priekaištų.

    Kamino stilius

     Kiek malonesnė, ne tokia techninė dalis – kamino apdailos medžiagų parinkimas. Čia jau daugiau paliekama laisvės fantazijai ir norams. Tiesa,  tai negalioja išorei, nes joje esanti kamino dalis tiesiog apdailinama tinku, plytomis ar skardinama. Tuo tarpu tai, kas matoma namų viduje turi ir gali būti įrengiama taip, jog interjeras būtų harmoningas, darnus, o kaminas su židiniu neatrodytų kaip svetimkūniai. Nepamirškime, kad židinys skirtas ne tik šildymui, jis puošia namus ir kuria jų jaukumą. Židinys ir šeimos, draugų susibūrimo vieta, todėl svarbu, jog ji būtų jums maloni, teiktų pasitenkinimą.

  • Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Jau nuo pat vaikystės esame mokinami elgtis saugiai su ugnimi ir elektros prietaisais. Pagrindinis dalykas nuo kurio reikėtų pradėti kalbėti su vaiku, o kartais ir suaugusiu žmogumi, jog su ugnimi žaisti negalima. Vadinasi, reikia labai atsargiai elgtis su degtukais, nepalikti degančios žvakės, ypač prie praviro lango, neužmiršti išeinant iš namų išjungti viryklės ar kito elektros prietaiso (lygintuvo, virdulio, kompiuterio  ir pan.). O kokių saugumo priemonių būtina imtis, jei namuose yra židinys ar krosnelė. Štai svarbiausi mūsų patarimai papunkčiui.

    1. Prieš sezoną būtina išvalyti kaminą, nes viena iš priežasčių, kodėl dažniausiai užsiliepsnoja gyvenamasis būstas – netvarkingi, nevalomi arba blogai išvalyti kaminai. Apskritai valyti kaminą reikia bent du kartus per metus, nes dėl susikaupusių suodžių gali kilti gaisras arba yra didelė tikimybė apsinuodyti smalkėmis.  Būdus, kaip tai galima padaryti – aprašysime kituose savo įrašuose.

    2. Nepalikti be priežiūros atvirų krosnelės durelių, nes galite nė nepastebėti, kaip nukris žiežirba, galinti pridaryti nepataisomos žalos jūsų namui ar būstui.

    3. Nedeginti plastikinių ir „tetra-pak“  įpakavimų, degdamas plastikas išskiria daug kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai ir pačiai krosnelei ar židiniui. Be to, „tetra-pak“  sudėtyje yra aliuminio folija, kuri degdama išskiria dujas – jos, nusėsdamos ant stiklo ir kitų detalių gali jas nepataisomai sugadinti.

    4. Nepalikti žarijų patalpoje, nes galima apsinuodyti smalkėmis. Taip pat negalima jų išpilti arčiau nei 15 metrų nuo pastato, ypač jei jis medinis.

    5. Nevalyti krosnelės ar židinio, kol žarijos dar karštos. Didelė tikimybė, kad galite nusideginti pats, o iškritusi žarija – pridaryti bėdos visiems namams.

    6. Jeigu grindys medinės arba yra iš kitų degių medžiagų, šalia krosnelės ar židinio būtina padėti skardinę arba stiklinę plokštę. Apie jų pasirinkimus parašysime artimiausiuose straipsniuose.

    7. Nepilti į pakurą degių skysčių.

    Na, o jei vis dėlto dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutiko nelaimė ir kilo gaisras – skambinkite pagalbos telefonu 112.

     

  • Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Dauguma žmonių ypatingą dėmesį skiria pirčiai, jos malonumams, tačiau neretai yra pamirštamas dar vienas svarbus elementas – tai priešpirtis, kuriame iš tiesų juk ir vyksta tie tikrieji pasisėdėjimai su šeima ar draugais. Čia užkandžiaujame, gaivinamės, čia pasirengiame pirties procedūroms. Pastaroji veikla tikriausiai aktualesnė moterims, kurios ypatingai mėgsta prieš kaitinimąsi įsitepti odą specialiais kremais ar tiesiog medumi. Be to, būtent priešpirtyje neretai būna įrengta krosnelė su viryklėle. Po kaitinimosi pirtelėje ir atsivėsinimo šaltame ežero ar upės vandenyje, tikrų tikriausias malonumas grįžti į priešpirtį, kur rusena tikra ugnis.

     

    Krosnelė priešpirtyje – tai ne tik interjero elementas. Taip, ji suteikia išbaigtumo įspūdį ir teikia malonumą, tačiau moterys žino, kad priešpirčio krosneles galima išnaudoti dar įvairiau. Kaip minėjome, galima tiesiog mėgautis liepsna, tačiau viryklėlė leidžia patirti dar daugiau kūnui ir dvasiai malonių dalykų. Kokie jie būna, netrukus ir aptarsime. Pirmiausia ir tai yra žinoma nuo seno, kad vartoti svaigiuosius gėrimus pirtyje nepatartina. Tačiau kaip atsigaivinti? Tam kuo puikiausiai tinka arbata, o ji bus dar skanesnė, jei bus virta ant viryklėlės. Netikite? Pabandykite!

     

    Ant krosnelės viryklėlės moterys taip pat gali ruoši antpilus vantoms mirkyti. Be vantų neįsivaizduojama jokia pirtis, jos ta stebuklingoji pirties dalis. Vantų funkcija įvairialypė – ji gali būti skirta ir vanojimui, ir garams sklaidyti (kartu kvapus ore paskirstant), taip pat vantos naudojamos masažui arba gali būti tik kaip kompresas. Jeigu šeimininkės nežino, pasidalinsime, kad antpilai, kurie lieka nuo vantų mirkymo, vėliau puikiai tinka plauti patalpoms, joms dezinfekuoti.

    Krosnelės su viryklėle taip pat tinka kvepiančioms vaistažolėms, aromatinėms medžiagoms kaitinti. Kvapų poveikis kūnui ir sielai žinomas nuo seno. Prieš naudojant juos, žinoma, reikėtų pasidomėti kiekvienos žolelės ar eterinio aliejaus poveikiu, mat vieni jų aktyvina, kiti ramina žmogaus organizmą, vieni gydo persišaldžius, kiti padeda išgyvenant nerimą, depresiją. Pirtis jau pati savaime yra naudinga žmogui, tačiau jei kartu naudojame tinkamas žoleles ar aromatus, galime tikėtis dar didesnio efektyvumo. Kaip paskleisti šiuos kvapus? Jei kalbėtume apie eterinius aliejus, juos tiesiog galima sumaišyti su druska ir pašildyti ją ant karštų akmenų. Tačiau yra kur kas paprastesnis būdas – įlašinkite aromatų arba suberkite arbatas į vandenį ir pastatykite ant lengvai įkaitusios krosnelės viryklėlės – kvapai palaipsniui garuos ir atliks savo magišką darbą.