Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: krosnelės

  • Malkinės ir krepšiai malkoms prie krosnies

    Malkinės ir krepšiai malkoms prie krosnies

    Turint tiek krosnį, tiek židinį ar krosnelę, visuomet kyla klausimas, o kaip gi patogiausia laikyti malkas. Paprastai pačios krosnys turi nišą malkoms laikyti. Kartais ji būna po pakura arba suoleliu, ant žemės, taip pat gali būti iš šono, palei krosnies sieną. Kartais tokių nišų gali būti kelios, didesnės arba mažesnės, jų kiekis dažniausiai priklauso nuo to, kaip dažnai kūrenate. Jei be ugnies neįsivaizduojate nė vienos dienos, tuomet geriau nišų, vadinasi ir  malkų, turėti kambaryje kuo daugiau (nereikės dažnai vaikščioti į lauką pasipildyti atsargų).

    Jei tokia niša krosnyje nenumatyta, tada reikėtų pagalvoti apie kitus malkų laikymo sprendimus. Tai gali būti metalinės malkinės-lentynos arba malkinės-krepšiai. Malkinės lentynos dažnai montuojamos yra prie sienos, taigi, jos tinkamos, kai norisi sutaupyti vietą. Kai kurios jų, jei kilnojamos, turi ratukus, labai patogu, jei norisi namuose laikyti daugiau malkų. Tokias malkines gamina krosnių ir židinių gamintojai „Stuv“ ir „Hwam“. Tai tikrai funkcionalūs ir tvarką garantuojantys sprendimai. „Easyfire“ malkų lentyna itin praktiška, nes iš karto komplektuojama su įrankiais.

    Krepšiai – šiek tiek uždaresnis sprendimas malkoms laikyti, be to, daug malkų į krepšį nesudėsi. Vis dėlto, krepšiai patrauklūs savo formų, medžiagų, spalvų įvairove. Tai dažniausiai ir būna lemiamas faktorius, kodėl renkamasi krepšius, o ne lentynas. UAB „Krosnys ir krosnelės“ atstovauja keletą krepšių gamintojų. Paminėjimo verti yra italų gamintojas „Firestyle“ ir danų gamintojas „Aduro“. Beje, jei norisi ko nors įdomesnio, galima rinktis guminius krepšius, juos siūlo gamintojas „Easyfire“.

     Grįžtant prie krepšių, „Firestyle“ raštuoti, margi krepšiai malkoms su sagtimis atrodo tarsi rankinės moterims. Spalvos įvairuoja nuo šiltos rožinės, oranžinės, purpurinės, dramblio kaulo, gamintojas taip pat siūlo itin įdomių derinių, pavyzdžiui, lengva dangaus mėlyna su cinamono ruda.

     „Aduro“ gaminių spalvose (nuo paprastos iki citrininės žalios, nuo grynos raudonos iki vyšninės, nuo pelės pilkos iki vidurnakčio juodos) ir formose jaučiamas šiaurietiškas minimalizmas ir grynumas. „Aduro“  krepšius gamina iš veltinio, plieno,  dirbtinės odos ir perdirbtų medžiagų, tuo tarpu „Firestyle“ spalvingi krepšiai malkoms gaminami iš metalo ir odos papuoš bet kurių namų interjerą.

  • Ten, kur gyvena ugnis – Lotus „Living“ krosnelės

    Ten, kur gyvena ugnis – Lotus „Living“ krosnelės

    Lotus „Living“ krosnelės tikriausiai geriausiai perteikia mūsų pačių „Ugnis gyvenimui“ viziją – ugnis šalia, ugnis namams, ugnis širdims. Metalo, baltos, vandens mėlynumo (juoda emalė) ir pilkos spalvos minimalistinės krosnelės atrodo lyg iš pačios gamtos paimtas ir į namus parsineštas ugnies paveikslas. Dizaineriai kūrė šią liniją taip, kad niekas netrukdytų mėgautis ugnies estetika, konstrukcijos lengvos, vis dėlto nepastebėti tarsi išlietų krosnelės formų neįmanoma. Atrodo, jog glotniose ir elegantiškose „Living“ krosnelėse susiliejo geriausia, ką turi gamta ir žmogus.

    Ypatingas šių krosnelių akcentas – atvira niša (pagrindas) malkoms laikyti, o tai reiškia, jog namai visuomet kvepės mišku net tarp kūrenimų. Yra keletas variantų. Galima pasirinkti pilnai arba tik dalinai išbaigtą malkų laikymo sprendimą. Šiuo atveju malkas tiesiog galėsite dėti ant žemės, tai puikiai turėtų žiūrėtis rąstiniuose namuose. Tie, kurie norėtų laikyti malkas nuošaliau (o gal net ir daugiau jų!) Lotus taip pat turi sprendimą, dar drąsesnį ir modernesnį, nes krosnelė tiesiog yra keliama ant pailgo šilumą kaupiančio betoninio suoliuko ant kurio galima ir sėdėti. Beje, krosnelę galima statyti ir be suoliuko, tiesiog ant nedegių grindų arba ant akmens plokštės.

    Aptakios ir blizgančios Lotus „Living“ krosnelės spinduliuoja prabanga. Kaip teigia patys gamintojai ir kas plika akimi matoma, šios krosnelės – tai kažkas visiškai naujo krosnelių dizaino pasaulyje. Tvirta, patvari kontrukcija iš pagrindinės dalies ir pagrindo, spalvos, paviršius – viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Tie, kurie mėgsta modernų architektūrinį stilių, kokybę pagaliau turi galimybę realizuoti savo svajonę – mėgautis stilingiausia kada nors sukurta krosnele.

    Kita vertus, būdama tikrai pastebima „Living“ krosnelė  tuo pačiu yra tokia paprasta ir nekaprizinga, jog tiks prie bet kokio namų interjero ir puikiai į jį įsilies. Visose šios linijos krosnelėse įmontuotas dvigubas stiklas, o puiki izoliacija užtikrina dar efektyvesnį degimą. Rankenėlė – dar vienas labai svarbus krosnelės elementas, o „Living“ krosnelėse kaip niekad subtiliai paslėpta. Taigi, panašu, kad architekto Kaare Sølvsten sukurta krosnelė daugiau nei pasiteisino ir meta didelį iššūkį krosnelių dizaino tendencijoms.

  • Spalvoto akmens Lotus „Sola“ krosnelės Jūsų namams

    Spalvoto akmens Lotus „Sola“ krosnelės Jūsų namams

    „Lotus“ gamintojas pristato naujas „Sola“ spalvoto akmens krosneles, kurios, kaip ir visos šio gamintojo krosnelės – kurtos skrupulingai ir taip, jog būtų ilgaamžės. Šios spalvoto akmens krosnelės atveria nesuskaičiuojamas galimybes sukurti unikalų ir individualų namų stilių. Vienintelės ribos – tai tik baimė improvizuoti, nes „Lotus“ suteikia visišką laisvę sukurti savo krosnelę pasirenkant norimą spalvą iš įvairiausių juodos, pilkos, smėlio, rudos spalvos atspalvių.

    Dažnai perkant daiktą nutinka taip, kad lyg ir viskas gerai,  ir funkcionalu, ir forma tinkama, bet, pavyzdžiui, nėra galimybės pasirinkti spalvos. „Lotus“ išsprendė šią problemą suteikdami galimybę pirkėjams patiems pasirinkti, kokios spalvos krosnelės jie nori. Ir tai daugiau nei suprantama, juk krosnelė dažniausiai būna statoma jau įrengtuose namuose, matomoje vietoje, tad jos stilius neabejotinai turi susišaukti su bendru erdvės interjeru. O tai galėtų virsti galvos skausmu, jei ne spalvos pasirinkimo galimybė.

     

    „Sola“ serijos plonose ir elegantiškose krosnelėse gamintojai derina švarumo ir modernumo įspūdį kuriantį plieną  ir muilo akmenį (dar vadinamą steatitu). Muilo akmuo ne tik išskiria šias krosneles iš kitų dizaino prasme, bet ir atlieka papildomą funkciją. Muilo akmuo puikiai sugeria šilumą, kurią paskui iš lėto palaipsniui išspinduliuoja į aplinką. Daugiau apie šį akmenį galite rasti anksteniame mūsų straipsnyje „Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens“.


    Ir, žinoma, kaip gi be dar vienos medžiagos – stiklo, kuris leidžia mums gėrėtis liepsna. Kuo didesnis stiklas, tuo daugiau malonumo ją stebėti. Lotus „Sola“ serijos išskirtinumas – speciali nekaistanti rankenėlė, tad pirštines darant dureles galite pamiršti. Gamintojas taip pat siūlo keletą dydžio variacijų –  aukštesnių krosnelių („Sola MST“, „Sola M Indian Night“) erdvesniems namams ir mažesnių („Sola“, „Sola S“, „Sola Sand“, „Sola Wenge“, „Sola Indian Night“) tiems, kurie įsikūrę ankštesniuose apartamentuose.

  • Kaip teisingai kapoti malkas

    Kaip teisingai kapoti malkas

    Ruduo – metas, kai kuriame židinius ar krosneles jaukumui ir šilumai namuose palaikyti. Populiariausi Lietuvoje ir pasaulyje yra malkomis kūrenami židiniai ir krosnelės, o tai reiškia, jog kuru geriausia pasirūpinti iš anksto. Šis straipsnis tikriausiai aktualus tiems, kurie patys kapoja malkas ir nors žinodami, kiek jėgų ir laiko prireikia pasiruošti žiemai, iš principo ir azarto neketina šio „malonumo“ perleisti nei protingoms mašinoms, nei mokėti už jau paruoštas malkas.

    Ne paslaptis, jog  ilgas kapojimas su laiku vargina bei pasireiškia skausmais pečiuose net ir patiems stipriausiesiems. Be to, kapojant malkas visuomet reikia būti atsargiems, susižeisti kirviu – menkas juokas. Taigi, domimės būdais, kaip palengvinti malkų kapojimą (galbūt taip, jog net perkantieji malkas arba pjaustantys jas benzininiu ar elektriniu pjūklu  pakeis savo nuomonę). Žinoma, daugiausia čia priklauso nuo įrankio ir laimės kapojant malkas tas, kuris skiria kirvį nuo skėliklio. Taigi, pirma taisyklė – įsigyti specialų įrankį – skėliklį, kuris būdamas sunkesnis ir bukesnis bei ilgesnio koto, greičiau padeda perskelti malką nei kirvis. Kirvio irgi galėtų pakakti, bet tik tuo atveju, jei židinį ar krosnelę kūrenate pramogai.

    Antra, išsirinkite tinkamą kaladę ant kurios ketinate kapoti/skaldyti malkas. Ji turi būti didesnė už skaldomas malkas ir turėti šakų, kurios suriša ir saugo pačia kaladę taip, jog ji nesuskyla. Trečia, kapokite tinkamu oru. Tikriausiai nepagalvojote, kodėl malkos dažniausiai skaldomos jau užėjus šalčiams? Ogi pasirodo, kad tada medžio plaušai lengviau skyla, o ne plyšta, kaip nutinka tuomet, kai malkos pakankamai nesuledėjusios. Tiesa, kūrenimui geriausios 8-10 cm malkos, jos gerai ir pilnai sudega. Tikras galvosūkis, kaip pasiekti šitokio tobulumo?

     

    Gerai, kad visai neseniai rinkoje pasirodė visiškai naujas įrankis, kuris panašu, jog labai greitai pakeis kirvį ir skėtiklį. Išradimo autoriai – suomiai ir tai visiškai nestebina. Juk šiaurės šalys gerai žino malkų kapojimo/skėlimo kainą. Jei norite daugiau informacijos, kaip veikia šis įrankis, ją rasite tiesiog įvedę į bet kurio informacijos paieškos įrankio lauką „Vipukirves“.

  • „Hwam“ – pažangių ir estetiškų krosnelių gamintojas

    „Hwam“ – pažangių ir estetiškų krosnelių gamintojas

    Jau daugiau nei 10 metų krosnelių estetikos lyderių – danų gamintojų „Hwam“ produkcija puošia lietuvių namus. Maždaug prieš tiek metų pas mus atkeliavo naujos interjero tendencijos, kurios akcentavo daiktų minimalizmą ir formų grynumą. UAB „Krosnys ir krosnelės“ yra „Hwam“  kompanijos atstovai Lietuvoje, tiekiantys išskirtine architektūrine estetika pasižyminčias krosneles. Dar daugiau – „Hwam“ per 40 savo veiklos metų pasiekė, jog šios malkomis kūrenamos krosnelės būtų ne tik stilingos, bet ir funkcionalios bei pažangios technologiniu požiūriu.

    Jei kalbėtume apie „Hwam“ krosnelių stilių, šio gamintojo modeliai ypatingi savo moderniu dizainu. Jame ypač akcentuojama galimybė gėrėtis ugnimi, tad į krosneles montuojamos, kaip įmanoma aukštesnis ir platesnis durelių stiklas. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į nuotraukas, pastebėtumėte, jog kuo aukštesnės ir platesnės durelės, tuo mažiau matyti kitos sudedamosios krosnelės detalės, taigi visas dėmesys krypsta tik į ugnį. Ypač tai pasakytina apie integruojamas krosneles, kurių visa techninė dalis paslėpta sienoje, tad krosnelė atrodo kaip gyvas paveikslas.

    Nors „Hwam“ krosnelės turi savo pagrindinę stilistinę ašį, kiekvienos naujos linijos produktai būna unikalūs, tad jaukumo ieškantieji gali rinktis arba iš subtilių ir minimalistinių krosnelių, pritaikomų mažose erdvėse,  arba iš tikrai įspūdingo dydžio krosnelių tinkamų didelėms patalpoms. Egzotikos mėgėjai taip pat gali rasti sau tinkamų sprendimų, nes „Hwam“ siūlo ir itin intriguojančių bei originalių krosnelių gaminių. Vieni jų, tai krosnelės „Wall“, „Figaro“, „Hwam 3310“ arba pats naujausias – „Hwam 3110“ modelis, kuris be visa ko gali būti kabinamas ant sienos. Atskirai reikėtų paminėti „Wiking“ krosneles, kurios užima labai mažai vietos, nes yra tik 36 cm gylio, turi papildomą akumuliacija viršutinėje dalyje, magnetinį ketaus durelių uždarymą, švaraus stiklo sistemą ir, žinoma, dvigubą degimą pakuroje (tai didelis privalumas visoje ES).

     

    Besirenkantiesiems „Hwam“ krosnelės taip pat patrauklios savo funkcionalumu. Mus labiausiai papirko du pranašumai: automatika, kuri „prižiūri“ ugnį ir konvekcinis šildymo būdas. Tik įsivaizduokite, įmetate keletą pliauskų ir daugiau rūpintis krosnele nebereikia: įrenginiai patys reguliuoja, kiek ir kada oro pateks į pakurą. Kai pasiekiama tam tikro žemumo temperatūra, tam, kad degimas vėl suaktyvėtų, sklendės automatiškai atsidaro ir į sistemą patenka daugiau oro. Ir atvirkščiai − pakilus temperatūrai, degimą reikia slopinti, tad oro paduodama mažiau.  Štai taip harmoningai „Hwam“ krosnelėse dera technologijos ir grožis!

  • Krosnelių naujienos – plačios stiklinės durelės

    Krosnelių naujienos – plačios stiklinės durelės

    Kartais pagalvojame, o kuo dar gali nustebinti krosnelių gamintojai. Atrodo, kad viena krosnelė gražesnė ir funkcionalesnė už kitą ir rodos jau nieko negalėtumei naujo išrasti. Tačiau kiekvieną kartą, prasidėjus sezonui, naujienos pribloškia taip, kad net atima žadą. Kuo toliau, tuo labiau krosnelės primena juvelyrinius dirbinius į kuriuos malonu žiūrėti ir malonu liesti net tada, kai juose nerusena ugnis. Šį kartą mūsų akiratyje šiauriečių minimalizmo šedevras – Lotus „Jubilee 35“.

    Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad Lotus „Jubilee 35“ pasižymi labai plačia degimo kamera – į ją galima sudėti net 50 cm malkas. Vis dėlto, paslaptimi lieka tai, kad padidinus degimo kamerą, pati krosnelė neatrodo gremėzdiška, o kaip tik – labai kompaktiška. Galinė krosnelės sienelė pagaminta iš ketaus, kuris garantuoja krosnelės patvarumą ir stiprumą. Pati technologija – ekonomiška ir ekologiška, nes Lotus krosneles kuria tik vadovaudamasi Ekologiško „žaliojo“ degimo programa.

    Bet kurio vartotojo svajonė – Lotus „Jubilee 35“ – dėl didelių plačių durelių garantuoja mėgavimąsi ugnimi. Atrodo, jog šios krosnelės sukurtos taip, jog matytumėme visą medžio galią ir jo virsmą į kitą pavidalą per ugnį. Visą šio proceso natūralumą dar labiau sustiprina pačios krosnelės medžiaga – natūralus muilo akmuo, kuris, sukaupęs šilumą, ją skleidžia net tuomet, kai krosnelės ar židinio ugnis atvėsta. Daugiau apie šio akmens privalumus galite rasite mūsų ankstesniame straipsnyje „Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens“.

    Lotus „Jubilee 35“ valdymas – patogus ir saugus, o preciziškos detalės beveik nematomos. Jas galima rasti juostoje virš malkų talpyklos, kurią galima ir kitiems tikslams, jei mėgstate laikyti malkas atvirai, pavyzdžiui, susidėti krosnelės aksesuarams. Gamintojas taip pat siūlo variantą su griliu, t. y. virš krosnelės yra įmontuota kamera kepti. Ši papildoma funkcija tikrai praverčia, kai orai atvėsta ir nebėra galimybės piknikauti lauke. Tikimės, jog ši nauja Lotus krosnelė sužavėjo ir Jus, nes mus – tikrų tikriausiai!

  • Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Stiklo keramika šiuolaikinėse krosnelėse ir židiniuose

    Šildydamiesi prie  krosnelės ar židinio, stebėdami ugnies šokį ir klausydamiesi, kaip spragsi malkos, neretai tiesiog nepagalvojome iš kokių medžiagų jie pagaminti ir kas garantuoja kokybę bei saugumą. Ir tai natūralu. Kai gaminys kokybiškas – belieka mėgautis. Daugiau klausimų kyla tiems, kurie ketina pirkti krosnelę ar židinį ir daugiausiai smalsaujama apie iš pirmo žvilgsnio trapiausią detalę – krosnelę ar židinį dengiantį stiklą. Iš tiesų, tai nėra paprastas stiklas, o specialiai židiniams, krosnelėms, jų durelėms pagaminta stiklo keramika, kuri gali atlaikyti 700 laipsnių karštį.

    Būtent stiklo keramika leidžia „uždaryti“ ugnį ir vis dėlto toliau ja mėgautis dėl stiklo skaidrumo. Prisiminkime, jog senovėje ugnis buvo tik atvirame židinyje arba uždaroje krosnyje. Tuo tarpu šiandien šiuolaikinėse krosnelėse ar židiniuose įmontuotos karščiui atsparios stiklo keramikos durelės leidžia mėgautis ugnimi saugiai ir iš arti net tuomet, kai  pakuroje yra apie 300 laipsnių temperatūra. Jos taip pat saugo nuo kibirkščių ir dūmų reikalui esant. Kai kurios krosnelės, pavyzdžiui, kaip belgų gamintojo Stuv 30, turi tris galimybes – atviros ugnies, uždarius stiklo dureles arba tik palikus siaurą plyšį nakčiai.

    Galinti būti bet kokios formos, priklausomai nuo krosnelės ar židinio dizaino, stiklo keramika yra ne tik atspari karščiui, bet ir įbrėžimams, deformacijai, smūgiams, temperatūrų pokyčiams. Būtent stiklo keramika, išrasta tik prieš 60 metų ir šiuo metu gaminama tik dviejose pasaulio šalyse (Vokietijoje ir Japonijoje) leido krosnelių ir židinių gamintojas padidinti degimo temperatūrą ir būti tikriems, kad vartotojas šiluma ir vaizdu mėgausis saugiai.

    Vis dėlto, nors stiklo keramika „neįveikiama“, vidinės stiklo keramikos durelės laikui bėgant apsineša suodžiais, kreozotu, pelenų dalelėmis, kurios padengia stiklą pilku apnašų sluoksniu. Tai ne tik trukdo gėrėtis ugnimi, bet ir mažina šilumos pralaidumą. Paradoksalu, tačiau šią tvirtą medžiagą būtina prižiūrėti labai atsargiai ir tai daryti naudojant specialias priemones ir švelnias šluostes. Arba, kaip teigia, profesionalių priežiūros priemonių gamintojas Aduro, tai galite padaryti drėgna į pelenus pamirkyta šluoste.

  • Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Krosnelių apdaila iš ugnies (muilo) akmens

    Visai neseniai rašėme apie naujovę piknikų mėgėjams ir sveiko gyvenimo puoselėtojams – muilo akmens kepsnines. Šį kartą į šį ekologišką akmenį pažvelgsime kitu kampu. Muilo akmuo (dar vadinamas ugnies akmeniu) dėl itin gero šiluminio laidumo,  unikalių savybių sugerti šilumą ir atsparumo aukštai temperatūrai, pradėtas naudoti gaminant krosneles, o konkrečiai – kaip pilna arba dalinė apdaila. Kaip netrukus pamatysite, muilo akmuo krosnelėse atlieka keletą funkcijų: kaupia šilumą, vadinasi šildo aplinką, teigiamai veikia sveikatą ir gali būti įdomi interjero detalė.

     

    Didžiausias muilo akmens privalumas tas, kad jis, sukaupęs šilumą, ją skleidžia net tuomet, kai krosnelės ar židinio ugnis atvėsta. Būtent šį savybė ir leidžia pasiekti aukščiausius krosnelių su pilna arba daline muilo akmens apdaila efektyvumo rodiklius ir nenuginčijamą taupumą naudojant kurą. Juk krosnelė ilgiau spinduliuoja šilumą į išorę, tuo mažiau sunaudojame malkų, taigi, ir tausojame savo bei gamtos išteklius – mišką.

     

    Muilo akmens apdailos krosnelės yra perkamos ne tik dėl gerų techninių savybių, bet ir išskirtinio dizaino. Krosnelės, kurios matote paveikslėliuose patrauklios tuo, kad yra neaukštos, cilindro formos, nei per didelės, nei per mažos. Tačiau, jei turite didesnes erdves, gamintojai siūlo ir didesnių išmatavimų variantus, kaip matote pastraipos apačioje. Be to, visos šios krosnelės turi ypatingo plonumo (bet tikrai saugias) dureles iš stiklo, kurios leidžia stebėti ugnį be jokių trukdžių.

    Muilo akmuo būna šviesus (kasamas Suomijos kalnuose) ir tamsus (išgaunamas Indijoje). Tamsus akmuo atsieina brangiau, nes jis rečiau randamas gamtoje. Didesni kaštai atitinkamai daro įtaką ir bendrai krosnelės kainai, todėl neretai perkama pigesnės apdailos krosnelė, bet su muilo akmens plokšte ant viršaus. Toks sprendimas žiūrisi ne mažiau įdomiau – blizgaus paviršiaus ketaus krosnelės paviršius puikiai dera su akmens mase – ir yra toks pat efektyvus.

  • Kilnojamos krosnelės – momentams gryname ore

    Kilnojamos krosnelės – momentams gryname ore

    Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis… mėnesiai, kai norisi kuo ilgiau būti  lauke ir mėgautis pavasariško, vasariško oro momentais. Vėsiais vakarais, o ir dienomis, kai norisi, ko nors pagaminto ant atviros ugnies praverčia laužavietė, o jei tokios neturite – kilnojama lauko krosnelė. Daiktų mobilumas yra didelis privalumas šiais laikais. Priklausomai nuo situacijos – oro, žmonių skaičiaus, pramogų tipo, tokią krosnelę patogu pastatyti taip, kad ji netrukdytų ir būtų saugioje vietoje. Tai aktualu ir tiems, kurie ilgai neužsibūna vienoje vietoje arba tiesiog mėgsta perstumdyti daiktus įvairovės vardan.

     

    Paprastai kilnojamų krosnelių svoris siekia iki 50 kg ir būna 160 cm aukščio. Tai optimaliausi išmatavimai judinamam daiktui.  Būdama tokio dydžio krosnelė neužgožia panoramos, neužgriozdina mažesnio vidinio kiemo, bet ir nepradingsta didesniame. Kadangi šios krosnelės dažniausiai yra skirtos ne tik šilumai, bet ir maisto kepimui, jų mobilumas irgi svarbus. Juk daug mieliau, kai nereikia nuolatos atsiplėšinėti nuo svečių ir bėgioti tikrinti kepsnių vidury pokalbio. Kai krosnelė pastatyta netoli stalo, šalia – daug paprasčiau. Gera šeimininkė vienu metu gali atlikti kelis darbus.

     

    Baigus kepti arba jeigu tai tiesiog popietė su lengvais užkandžiais negaminant, atvirą krosnelės liepsną galima pridengti. Ir vėjas taip nepusto pelenų, ir ramu dėl kibirkščių. Tai svarbu, kai aplink yra vaikų, augintinių arba įsiaudrinusių svečių. Jeigu orai karšti ir veja sausa, dėl papildomo saugumo galima tokias krosneles pastatyti ant pagrindo, beje, tam tinka ir stabiliai suguldyti akmenys.

     

    Kilnojamų krosnelių formų, medžiagų iš kurių jos pagamintos yra įvairiausių. Šį kartą mūsų akį patraukė iš specialaus plieno, kuris po laiko įgauna rūdžių spalvą, sprendimas. Tokios krosnelės ypač dera su mediniu namų fasadu arba terasa iš medžio, nes atrodo natūraliai, harmoningai įsiliejusios į aplinką.  Be visa ko, ši spalva susišaukia su pačia ugnimi. Mūsų nuomone, šiuolaikiška, moderni krosnelės išvaizda, jos mobilumas, galimybė gaminti šią ir visas kitas kilnojamas lauko krosneles paverčia šeimos, draugų traukos šaltiniu.

  • Ugnis Velykų tradicijose

    Ugnis Velykų tradicijose

    Kaip ir dauguma kalendorinių švenčių, taip ir Velykos, neįsivaizduojamos be sakralinę reikšmę turinčių ugnies tradicijų. Labiausiai jos atsiskleidžia per Didįjį šeštadienį. Tądien, apie pietus, bažnyčios šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų kuriamas šventas laužas. Anksčiau būta papročio jį užkurti trinant sausas skalas arba titnagu gauta ugnimi (kaip iki krikščionybės). Taigi, pašventinus laužo ugnį, jos liepsna kunigas uždega Velykų žvakę. Šią žvakę įnešus į bažnyčią, pamaldų dalyviai nuo velykinės žvakės užsidega savo žvakes. Nuo jos uždegamos ir žvakės ant altoriaus.  Taip yra išlikę iki šių laikų, o kaip būdavo anksčiau?

    Martyno Ambrazo nuotrauka

    Anksčiau žmonės (dažniausiai jaunimas ir vaikai) „pasiimdavo“  šventą ugnį ir nešdavosi namo, uždegę nuo šventoriaus laužo budę. Budė – tai ant beržo kelmo auganti pintis, kurią nusiskynus mirkydavo pelenų šarme ir gerai išdžiovindavo. Tada kampe pradurdavo skylę ir įverdavo vielos pasaitėlį. Uždegę budę vaikai bėgdavo namo ją sukdami rankoje.  Tas žėravimas, „ugnies ratai“ pabirę į visas puses nuo bažnyčios sukurdavo neįtikėtiną reginį!

    Taip pat būdavo tradicija nešti ir gyvą ugnį. Dažniausiai tai darydavo indelyje arba skardinėje su skylutėmis. Į juos pridėdavo degančių anglių arba nuodėgulių, rečiau – durpių.  Jei namai būdavo toliau, ugnį tekdavo nešti simboliškai — į skarelę suvyniojus anglių ir pašventinus degtukus. Tiesa, kurį laiką kunigai buvo atsisakę juos šventinti, nes  vyrai mėgdavo jais prisidegti pypkes, tačiau antrojoje mūsų amžiaus pusėje ši tradicija į bažnyčias sugrįžo.

    Įdomu tai, kad šventintas vanduo paprastai buvo šeimininko, o ugnis  šeimininkės globoje. Todėl būtent ji laukdavo pareinančiųjų. Ji jau būdavo paruošusi namų krosnį naujai ugniai: senoji – užgesinta, o krosnis iššluota ir naujai pakrauta. Sakoma, kad nauja ugnimi pirmiausia kurdavo pirtį, o tik tada likusius degančios kempinės gabaliukus sumesdavo į krosnį.  Štai ant šios šventintos ugnies šeimininkė imdavosi virti kiaušinius, ruošti velykines vaišes.

    Taip pat šią ugnį tą pačią dieną apnešdavo aplink visus trobesius ir laukus. Manyta, kad tai apsaugos nuo žaibo, nelaimių, atneš geresnį derlių, jog šeimos židinį bus saugus, o namams tai užtikrins palaimą ir tikėjimą. Na, ir galiausiai vakare šventos ugnies žarijos būdavo apžertos pelenais krosnies pakraštyje, jog jomis įkurtų krosnį Velykų rytą.

    Anksčiau tikėtasi, kad gera šeimininkė šventintą ugnį išlaikys iki kitų Velykų, ir didelė negarbė buvo tai, kurios ugnis židinyje užgesdavo. Palaipsniui šis laiko tarpas trumpėjo: velykinę ugnį stengdavosi išlaikyti neužgesusią iki Sekminių, dar vėliau bent iki Velykų pirmos dienos ryto. Viltasi, kad tai visus metus apsaugos namus nuo ugnies ir gaisro. Beje, nuo šios nelaimės buvo ginamasi ir dar kitu papročiu – Velykų dieną ugnis buvo griežtai neskolinama.