Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: krosnelės

  • Ekologiškas krosnelių ir židinių kuras

    Ekologiškas krosnelių ir židinių kuras

    Šitoje mūsų epochoje, kurioje kasdien pramonė smurtauja prieš gamtą negailestingai eikvodama jos išteklius, itin svarbus tampa kiekvieno iš mūsų pasirinkimas gyventi kitaip. Kaip kitaip? Žodžių „ekologiškai“, „draugiškai aplinkai“ (angl. green, eco-friendly) nebepakanka, nes jie dažniausiai asocijuojasi tik su gamtą tausojančiu gyvenimo būdu. O mums norisi pasakyti kur kas daugiau. Tai gyvenimas švariau, harmoningiau, natūraliau visomis prasmėmis. Žinoma, nereikia ir „perspausti“. Šiuo metu pasaulyje jau galima išgirsti apie radikalus, kurie norėdami išsaugoti gamtą nori sunaikinti visuomenę. Tai vadinamieji eko teroristai.  Šie kraštutinumai tik dar kartą parodo, kad tikrasis ekologiškumas turi ateiti iš širdies, kurioje nėra vietos smurtui nei prieš gamtą, nei prieš visuomenę, nei prieš patį save.

     

    Ekologiška gyvensena apima ir atsakingą, protingą vartojimą, t. y. gerai įvertinant, ar tikrai daiktas, kurį aš perku, yra man reikalingas, o jei reikalingas, ar jis nėra žalingas aplinkai. Atrodytų, jog, kas čia galėtų būti neekologiško kalbant apie židinius ir krosneles. Kaip ir nėra, tačiau ar žinojote, kad yra krosnelių ir židinių, kurios turi specialią švaraus degimo sistemą? Pasirinkdami savo namams tokias krosneles ir židinius, jūs prisidėsite prie to, kad į atmosferą bus išmetamas kur kas mažesnis dujų kiekis, o sunaudojama net 50 procentų mažiau malkų. Tokios krosnelės ir židiniai tikrai draugiškesni aplinkai – neteršiamas oras ir  tausojamas miškas.

     

    Bet šį kartą mums labiau norisi susitelkti į pačios ugnies, t. y. kuro, draugiškumą gamtai ir mums patiems. Mūsų nuomone, negali būti sveikesnės ir malonesnės šilumos už tą, kurią degdamas skleidžia sausas medis, galiausiai pavirstantis į pelenus ir dūmus. Malkų deginimo proceso ekologiškumas slypi tame, kad degant medžiui išsiskiria tik tiek anglies dioksido, kiek jo susikaupė medyje anksčiau, taigi, degant malkoms tarsi sukasi natūralus gamtos ratas ir žemei bei orui grįžta tai, ką medis prieš tai buvo iš jų pasiėmęs.

     

     Beje, neretai norėdami, kad malkos greičiau ir efektyviau užsiliepsnotų, naudojame įvairius degiuosius skysčius. Jeigu tikrai ilgitės švarios ir ekologiškos ugnies  siūlytumėme jų atsisakyti ir išbandyti iš natūralių žaliavų (medžio plaušo ir specialaus augalinio aliejaus) pagamintus įdegtukus.  Šie įdegtukai dega be dūmų ir be kvapo ir tinka židiniams, krosnelėms, krosnims, laužavietėms, šašlykinėms.  Taip pat yra išrasta visiškai nauja priemonė – tai iš medžio, vilnos ir vaško padaryti įdegtukai. Jie visiškai netoksiški, be cheminių priedų  ir uždegti nuostabiai kvepia. Na, o jei vis dėlto degusis skystis jums atrodo patogesne priemone, galite rinktis ir jį, bet reikėtų ieškoti tokio, kuris būtų ekologiškas, o pagrindinė sudedamoji dalis  būtų etanolis.

     

    Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorite kūrenti malkomis, yra kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, galite rinktis kurui specialų bekvapį, dūmų neskleidžiantį biokurą (jis tinka biožidiniams) arba kitus įvairius perdirbtus augalinės kilmės produktus:  atliekų briketus, medienos pjuvenų granules ir pan. (būtinai pasidomėkite, ar jūsų krosnelei ar židiniui ši kuro rūšis tinka).  Iš tiesų, ne taip ir svarbu koks bus jūsų pasirinkimas. Svarbiausia, kad jis būtų draugiškas jums pačiam. O žinote, kur paslaptis? Jog tas, kuris tausoja save, tausoja ir gamtą, tai yra tai, iš kur pats yra atėjęs. Taigi, harmoningų sprendimų ir atradimų.

  • ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    Dažniausiai gyvenime būna taip – užsimanome vieno ar kito dalyko, bet didžiausias „pagalys ratuose“ būna tai, kad nežinome nuo ko pradėti. Klausimų daug, atsakymų mažai, neaišku, ko pirmiau imtis. Panašiai yra ir pradėjus ieškoti namams krosnelės ar židinio. Pasiūla didelė, variantai ant pirštų nesuskaičiuojami. Be to, viena yra norėti, kita – ar tikrai mūsų išsirinkta krosnelė ar židinys galės būti sumontuojami. Taigi, vaduojame Jus iš klausimų pinklių ir surašome viską paeiliui.

    1 žingsnis. Pirmiausia, ką  turėtumėte padaryti – įvertinti, kiek galite skirti lėšų židiniui ir krosnelei. Atminkite, į išlaidas reikėtų įtraukti ne tik paties pirkinio kainą, bet ir meistrų paslaugas, apdailos kaštus.  Jei jau turite apskaičiavę savo biudžetą, galima pereiti prie kito etapo. 

    2 žingsnis. Nusiteikite priimti svečius, tai yra į namus reikės pasikviesti kaminų specialistą (kaip gi židinys be kamino!) ir židinio meistrą, su kuriais aptarsite visus montavimo ypatumus, jūsų norus ir realias galimybes, nes gali būti taip, jog, pavyzdžiui, dėl saugumo vis dėlto reikės keisti Jūsų jau numatytą židinio vietą.

    3 žingsnis.  Šis etapas – jau malonesnė viso proceso dalis. Jums tereiks pavartyti katalogus ir išsirinkti židinio apdailą arba, jei turite, iki galo susiderinti su dizaineriu ar architektu projektą.

    4 žingsnis. Artėjame sprendimo link, tai yra išsirenkame reikiamo dizaino židinį ar krosnelę.

    5 žingsnis. Tai pats atsakingiausias momentas. Krosnelių ir židinių salone užsakote gaminį. Reikia nusiteikti, jog teks šiek tiek palaukti, todėl, jei planuojate židinį turėti šaltajam sezonui arba tam tikrai progai, būtina turėkite kelių mėnesių rezervą. Per šį laikotarpį, kol krosnelė ar židinys keliaus pas Jus, galima planuoti  parengiamuosius montavimo darbus.

     

    6 žingsnis.  Tai ta ilgai lauktoji diena, kai sutariate su salonu, kada Jums patogiausia atvežti gaminį kartu su išrašytu garantiniu gaminio dokumentu. Krosnelė ar židinys sveria nemažai, bet Jums dėl to jaudintis nereikės – jie bus užnešti naudojant specialią įrangą.

    7 žingsnis. Dar vienas atsakingas etapas, kurį geriausiai patikėti tiems, kurie geriausiai išmano savo darbą. Vis dėlto, juk židinys ir krosnelė – tai ugnies šaltinis, todėl jie turi montuojami ir pajungiami profesionalių, kompetentingų meistrų.

    8 žingsnis. Židinio meistrai pasirūpins, kad pirmą kartą ugnis būtų uždegta jam esant. Taip pat jis supažindins Jus su tuo, kai prižiūrėti krosnelę ar židinį, kartu peržiūrėsite instrukciją, jog visa būtų aišku.

    9 žingsnis. Bet kaip gi ugnis be malkų. Nepergyvenkite, jei esate naujokas ir nieko apie tai neišmanote. Salono, iš kurio pirkote gaminį, profesionalus meistras patars Jums, kaip laikyti malkas, pateiks atmintinę.

     

    10 žingsnis. Atsisveikindamas meistras taip pat supažindins ir paliks visą priešgaisrinę informaciją. Klausykitės įdėmiai ir paskui patys dar kartą kitą perskaitykite. Jeigu kils klausimų ir vėliau drąsiai skambinkite paliktais kontaktais. Geriau būkite tikri tuo ką darote nei dvejokite.

    Štai tokie 10 žingsnių, kurie, jeigu jų laikysitės, paspartins krosnelės ar židinio pasirinkimo, montavimo procesą. Jaukių šiltų namų Jums!

     

  • Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Šiandien mes vis daugiau ir daugiau kalbame apie ekologiją, o neretas ir gyvename tokį gyvenimo būdą. Ekologija – tai ne tik ekologiški produktai, tai tam tikras sąmoningumas, filosofija, atsakomybė. Gyventi ekologiškai – tai kiekviename žingsnyje daryti sprendimus – saugoti save ir aplinką, ar ne.  Dar daugiau, ekologiškumo sąvoka nuolatos plinta ir galime jau girdėti kalbant apie minčių ekologiją, t. y. , kai  mąstome pozityviai, harmoningai. Juk tiesa, kad visa prasideda nuo minties, taigi, „neužteršdami“ savo minčių, galime keisti ir save, ir pasaulį aplink mus.

    Kita vertus, sunku pasakyti nuo ko reikėtų pradėti. Kai kuriems žmonėms pirma lengviau pakeisti savo elgesį, o paskui mąstymą, kitiems – atvirkščiai. Vieno rakto ekologiškumo durims atidaryti nėra. Tinkami visi, kurie jas atveria. Ugnis – galėtų būti vienas iš jų. Ji tikrai apvalo mūsų jausmus, padeda nusiraminti ir subalansuoja. Dar vienas žingsnis link ekologiškos gyvensenos – rinktis ekologišką kurą.

     

    Be visa ko, pravartu pasidomėti, ar gaminant židinį/krosnelę buvo naudojamos perdirbtos medžiagos. Plienas, kuris yra viena pagrindinių židinių/krosnelių sudedamųjų dalių, apskritai yra viena dažniausiai perdirbamų medžiagų pasaulyje, todėl ir rasti tokį židinį/krosnelę nėra sudėtinga. Stiklas, kuris naudojamas židinio/krosnelės durelėms irgi gali būti  pagamintas iš jau kartą panaudotų daiktų.

    Taip pat yra galimybė naudoti ekologiškus židinių ir krosnelių aksesuarus. Vienas dažniausių sprendimų – pintos malkinės iš perdirbtų padangų. Įvairiausių dydžių ir formų malkinės iš padangų gumos yra labai praktiškas ir ergonomiškas variantas malkoms laikyti, nes tokia malkinė gali stovėti ne tik namų interjere, bet ir lauke. Ji nebijo drėgmės, nesideformuoja, nepakeičia spalvos, yra lengvai išplaunama vandeniu arba nuplaunama lietaus. Be to, atrodo originaliai ir drąsiai.

     

     Ekologiško gyvenimo būdo puoselėtojas taip pat gali rinktis ir žarsteklius, žnyples bei semtuvėlius iš perdirbto plieno. Atrodo šiltai ir jaukiai. Na, o labiausiai mus nustebino malkų laikikliai pagaminti iš geležinkelio bėgių metalo.

     

  • Kepiniai lauže. Mėlynių bandelės apelsinų žievėje

    Kepiniai lauže. Mėlynių bandelės apelsinų žievėje

    Net nedvejojame, kad tik pasibaigus darbams, jau penktadienį, skambinate visiems bičiuliams iš eilės arba patys nespėjate atsakinėti į kvietimus praleisti jaukų savaitgalį sodyboje ar gamtoje. Didžiausias rūpestis visuomet – o ką gi valgyti, kai šitaip karšta? Mėsa, žuvis ant laužo, lauže – žinoma ir tradiciška, bet juk kartais norisi ko nors šiek originalesnio ir dar neragauto. Šį kartą siūlome kai ką saldaus, nes ir tokių skanėstų pasigendama gryname ore.

     

    Siūlome išbandyti labai paprastą receptą, nes reikia nepamiršti ir to, kad į iškylą ar į svečius arba juos priiminėjant nei visko su savimi pasiimsi, nei ilgam gamybos procesui lieka laiko. Be to, nesivarginkite vienos pačios – visada daug smagiau gaminti kartu. Taigi, siūlome išbandyti mėlynių bandeles apelsinų žievėje. Skamba sudėtingai? Bet iš tiesų taip nėra. Kartu su jumis tokias bandeles gali ruošti ir vaikai, ir tie, kurie prieš tai nieko bendro su bandelių kepimu nėra turėję.

     

    Jums reikės apelsinų ir… jog nereikėtų plušti prie tešlos – tiesiog nusipirkti tešlos mišinio bandelėms su mėlynėmis arba kitais ingredientais (klausykite širdies ir skrandžio!). Galima, žinoma, gaminti tešlą ir patiems, tik tuomet reikėtų įvertinti iškylavimo sąlygas. Jeigu produktai bus po ranka – kodėl gi ne? Na, o jei kepsite bandeles pasirodžius mėlynėms… Net saldu pagalvojus, kokio gardumo bandeles pavyks!

     

    Pirmasis žingsnis – perpjaukite apelsiną pusiau ir išskobkite vidų. Neišmeskite jo – jis puikiai tiks ruošiant gaiviuosius gėrimus.  Vieną apelsino puselę užpildykite jau išmaišyta tešla (laikykitės ant pakuotės nurodytų instrukcijų), kitą – uždėkite ant viršaus. Tuomet suvyniokite apelsiną į trijų sluoksnių aliuminio foliją ir drąsiai sudėkite į laužą. Nebijokite – saldėsis nesudegs, jį saugos apelsino žievė ir folija.

     

    Kepimas trunka apie dešimt minučių, tik neužsiplepėkite – apelsinus folijoje reikėtų kas minutę pajudinti, kad „keptų“ iš visų pusių. Apelsinas gali ir pajuosti, bet dėl to nereikėtų pergyventi, nes tai, kas jo viduje – tikrai  nesudegs, bet įgaus malonaus apelsinų skonio. Prieš ištraukiant visus – paragaukite kurį nors vieną. Tiesiog išvyniokite iš folijos, nuimkite vieną apelsino puselę ir kabinkite šaukštu. Gardu? Tuomet traukite visus ir mėgaukitės. Beje, tokius skanėstus galima kepti ne tik lauže, bet ir židinyje ar krosnelėje (žarijose). Skanaus!

     

  • Kamino reikšmė kuriant saugius ir stilingus namus

    Kamino reikšmė kuriant saugius ir stilingus namus

    Dažniausiai namuose sugalvoję įrengti židinį visą dėmesį ir sutelkiame jam – į jo dizainą, medžiagas, žiūrime, kaip jis derės interjere. Tačiau neretai pamirštame apie kitą svarbų elementą, kuris užtikrina saugų mėgavimąsi ugnimi. Tai kaminas. Kam jis reikalingas? Ogi tam, kad „išvestų“ dūmus į lauką. Kur turi „stovėti“ kaminas, iš kokių medžiagų jis turi būti padarytas – geriausiai gali atsakyti specialistai. Savo straipsniuose ne kartą esame minėję, kiek žalos gali pridaryti netinkamai įrengtas ir neprižiūrėtas kaminas.

     

      Kaminų medžiagos

     Tarsi savaime suprantama, kad kaminas turi būti padarytas iš nedegių medžiagų. Tačiau ar žinojote, kad metaliniai kaminai naudojami tik renovacijoje, tuo tarpu židiniams ir krosnelėms tinkamesni keramikiniai arba vulkaninės kilmės uolienos kaminai? Arba, kad paprastai vienai gyvenamajai patalpai užtenka kamino su vienu dūmtraukiu, tačiau planuojant kūrenti dvi skirtingas kuro rūšis, reikės dviejų atskirų dūmtraukių. Štai, kiek visokių plonybių, tad racionaliausia, jei renkantis kaminą, pasitartumėte su žinovais.

     Kamino vieta

     Specialistų pagalbos prireiks ir renkantis kamino dydį, formą. Šioje vietoje galima būtų kreiptis į žmogų, kuris išmanytų ne tik techninius, saugumo reikalavimus, bet ir gebėtų projektuoti. Architektas taip pat parinks ir tinkamiausią kamino vietą name. Pageidautina, jos ji būtų įrengtas namo centre. Ne tik todėl, kad ugnis siejama su šeimos židiniu, bet ir todėl, kad tuomet nereikia priverstinio oro paskirstymo, šiltas oras cirkuliuoja savaime, o viskas veikia net ir dingus elektrai.

     

    Apskritai, kiekvienas architektas turėtų degimo įrenginiui suprojektuoti oro padavimo kanalą. Tobuliausi židiniai ir krosnelės – suprojektuoti kaip uždara sistema. Tuomet oras degimo procesui paduodamas iš lauko, o šaltas kanalas visada išskiria kondensatą, todėl prieš montuojant grindis, po šiltinimo sluoksniu, reikia nepamiršti gerai izoliuoti kanalą ir tada įrenginys veiks be priekaištų.

    Kamino stilius

     Kiek malonesnė, ne tokia techninė dalis – kamino apdailos medžiagų parinkimas. Čia jau daugiau paliekama laisvės fantazijai ir norams. Tiesa,  tai negalioja išorei, nes joje esanti kamino dalis tiesiog apdailinama tinku, plytomis ar skardinama. Tuo tarpu tai, kas matoma namų viduje turi ir gali būti įrengiama taip, jog interjeras būtų harmoningas, darnus, o kaminas su židiniu neatrodytų kaip svetimkūniai. Nepamirškime, kad židinys skirtas ne tik šildymui, jis puošia namus ir kuria jų jaukumą. Židinys ir šeimos, draugų susibūrimo vieta, todėl svarbu, jog ji būtų jums maloni, teiktų pasitenkinimą.

  • Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

    Praėjusiame savo straipsnyje apie saugią krosnelės ir židinio ugnį (žr. „Saugi krosnelės ar židinio ugnis”) pasižadėjome parašyti plačiau apie kaminus, nes jie yra dažniausia priežastis, kodėl nuo gaisro nukenčia būstas. Patys savaime kaminai nėra nelaimės priežastis, o tik tie, kurie yra netvarkingi, nevalomi arba netinkamai išvalyti. Kaip teigia gaisrininkai, kaminas yra pats pavojingiausias kieto kuro krosnių elementas. Tai silpnoji krosnių vieta, nes ten kaupiasi suodžiai ir kitos dervos. Taip pat neretai kaminas būna netinkamai įrengiamas statybų metu.

     

    Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 11255 gaisrai. Palyginę gaisrų priežastis galime pamatyti, kiek jų kyla dėl neprižiūrimų krosnių ir židinių. Taigi, pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,1 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Bendrame kontekste aštuoni procentai – nemaža dalis, kurią tikrai galime sumažinti, jei žinosime, kaip apsisaugoti  nuo tokių gaisrų ir ką daryti jiems kilus.

    Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl kamine kyla suodžių gaisras. Intensyvaus degimo metu kreozoto liepsnos temperatūra būna maždaug apie 1000-1800 laipsnių celsijaus. Tai labai pavojingas reiškinys – akmuo akmens vatos gamybai lydomas 1600 laipsnių temperatūroje. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos bei įdėklai – kaminas įtrūksta, o liepsna išplinta. Štai kodėl dažniausiai užsidega namai ir apsinuodijama dūmais. Ką daryti, jog išvengti tokių nelaimių?

     

    Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Taip pat kiekvienas atsakingas šeimininkas privalo nepamiršti krosnių ir dūmtraukių pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai (įsirengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine būtų įtaisytas retas tinklas, grotelės ar stogelis. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

     

    Jei po ilgo nekūrenimo tarpsnio užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, reikia nedelsiant išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, būtina kuo skubiau užgesinti ugnį pakuroje, sandariai uždaryti krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro ir tada jau kviesti ugniagesius.

  • Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Saugi krosnelės ar židinio ugnis

    Jau nuo pat vaikystės esame mokinami elgtis saugiai su ugnimi ir elektros prietaisais. Pagrindinis dalykas nuo kurio reikėtų pradėti kalbėti su vaiku, o kartais ir suaugusiu žmogumi, jog su ugnimi žaisti negalima. Vadinasi, reikia labai atsargiai elgtis su degtukais, nepalikti degančios žvakės, ypač prie praviro lango, neužmiršti išeinant iš namų išjungti viryklės ar kito elektros prietaiso (lygintuvo, virdulio, kompiuterio  ir pan.). O kokių saugumo priemonių būtina imtis, jei namuose yra židinys ar krosnelė. Štai svarbiausi mūsų patarimai papunkčiui.

    1. Prieš sezoną būtina išvalyti kaminą, nes viena iš priežasčių, kodėl dažniausiai užsiliepsnoja gyvenamasis būstas – netvarkingi, nevalomi arba blogai išvalyti kaminai. Apskritai valyti kaminą reikia bent du kartus per metus, nes dėl susikaupusių suodžių gali kilti gaisras arba yra didelė tikimybė apsinuodyti smalkėmis.  Būdus, kaip tai galima padaryti – aprašysime kituose savo įrašuose.

    2. Nepalikti be priežiūros atvirų krosnelės durelių, nes galite nė nepastebėti, kaip nukris žiežirba, galinti pridaryti nepataisomos žalos jūsų namui ar būstui.

    3. Nedeginti plastikinių ir „tetra-pak“  įpakavimų, degdamas plastikas išskiria daug kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai ir pačiai krosnelei ar židiniui. Be to, „tetra-pak“  sudėtyje yra aliuminio folija, kuri degdama išskiria dujas – jos, nusėsdamos ant stiklo ir kitų detalių gali jas nepataisomai sugadinti.

    4. Nepalikti žarijų patalpoje, nes galima apsinuodyti smalkėmis. Taip pat negalima jų išpilti arčiau nei 15 metrų nuo pastato, ypač jei jis medinis.

    5. Nevalyti krosnelės ar židinio, kol žarijos dar karštos. Didelė tikimybė, kad galite nusideginti pats, o iškritusi žarija – pridaryti bėdos visiems namams.

    6. Jeigu grindys medinės arba yra iš kitų degių medžiagų, šalia krosnelės ar židinio būtina padėti skardinę arba stiklinę plokštę. Apie jų pasirinkimus parašysime artimiausiuose straipsniuose.

    7. Nepilti į pakurą degių skysčių.

    Na, o jei vis dėlto dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutiko nelaimė ir kilo gaisras – skambinkite pagalbos telefonu 112.

     

  • Švarios ugnies samprata senovėje

    Švarios ugnies samprata senovėje

    Šiandien kalbėdami apie švarią ugnį dažnai mintyje turime tai, kad ji nėra kenksminga, neskleidžia toksinių medžiagų (ypač tai aktualu kalbant apie biožidinius, kuriuose naudojamas specialus augalinės kilmės kuras).  Dažniau netgi diskutuojama ne apie pačios ugnies švarumą, o židinius, kurie turi švaraus degimo technologiją su dviguba degimo sistema. Pastaroji reiškia, kad medžiagos visiškai sudega, jų masė yra oksiduojama. Tuo tarpu ar žinote, ką senovėje reiškė švari ugnis ir kaip ši švara buvo saugoma?

     

    Reikėtų prisiminti, kad kelis šimtus atgal žmonės ugnį vertino daug labiau nei dabar. Ugnis buvo garbinama, nes ji tiesiogine to žodžio prasme buvo šviesos šaltinis, maitintoja ir saugotoja.  Todėl nenuostabu, kad ugnis buvo vienas svarbiausių elementų žmogaus gyvenime. Ugnis buvo sudievinta ir tuo pačiu sužmoginta, mat šalia maldų, skirtų ugnies dievams ar deivėms, su ugnimi buvo atliekami ir labai paprasti, kasdieniški ritualai būdingi žmogaus buičiai.

     

    Taigi, žmonės tikėjo, kad ugniai, kaip ir bet kuriam kitam šeimos nariui, reikia nusiprausti. Skamba keistokai, tiesa? Nuprausti ugnį  tuo metu nereiškė užpilti ją vandeniu – tai būtų buvusi pražūtis, atvirkščiai, ugnį šeimininkės saugodavo, kaip savo akį. Ugnies prausimas buvo simbolinis: užtekdavo pašlakstyti švariu vandeniu arba pastatyti puodelį vandens prie ugnies, manyta, kad svarbiausia jai sudaryti sąlygas nusiprausti.

    Ugnies švarumas taip pat buvo išlaikomas prie jos neprileidžiant tam tikrų žmonių. Apskirtai senovėje ugnį galėdavo užkurti tik namų šeimininkai, dažniau – šeimininkės.  Nešvariais žmonėmis tais laikais laikyti nusikaltimus padarę, netikintys žmonės,  moterys  menstruacijų metu, nėščios moterys bei neseniai pagimdžiusiosios.  Šiems „užterštiems“ žmonėms ir buvo draudžiama uždegti ugnį. Manyta, kad ugnį gali užteršti ir nešvarūs daiktai, netinkamas elgesys su ja: mindžiojimas, spjaudymas.

     

    Šiandien mes ugnies nebedieviname, jai nesimeldžiame ir aukščiau išvardintų ritualų nebeatliekame. Tačiau pasvarstykime, galbūt tikrai prasminga nekurti ugnies niūriomis mintimis, o tai daryti bent kažkiek „apsivalius“ nuo viso, kas slegia? Taip pat ir neprileisti prie namų židinio piktų žmonių – gana logiškas sprendimas. Juk kam apskritai į namus kviestis blogų ketinimų turinčių žmonių!

  • Funkcionalus ir estetiškas malkų laikymas

    Funkcionalus ir estetiškas malkų laikymas

    Turintys židinį ar krosnelę arba dar tik ketinantys jas įsigyti, turėtų apgalvoti ir tai, kur ir kaip ketina laikyti malkas kambaryje. Suprantama, kad didžiosios atsargos bus sukauptos atskiroje patalpoje (malkinėje, garaže, tamsiajame kambarėlyje ir pan.), tačiau paprastai dalis jų yra laikoma netoli židinio ar krosnelės, jog būtų „po ranka“. Aišku, jei namų ar viešos paskirties erdvės didelės, galima laikyti malkų tiek, kiek pavaizduota paveikslėlyje – tuomet tikrai galima būti tikram, kad malkų bus pritrūkta negreitai. 

     

    Sprendimai, kaip laikyti malkas yra įvairūs. Vieni malkas nori paslėpti, kiti atvirkščiai – laiko atvirai ir mano, kad tai prideda tam tikro natūralumo ir jaukumo erdvei. Iš tiesų, šalių knygų ir medinių stalų malkos atrodo taip, tarsi niekur kitur jos ir negalėtų būti.

     

    Dar kiti žmonės apskritai malkas naudoja kaip interjero sprendimą, tuomet malkos jau virsta nepajudinama sienos dalimi ir netgi atstoja dalį jos. Tokį originalų pasirinkimą (net be židinio ar krosnelės!) matote žemiau pateikiame paveikslėlyje.

     

    Žinoma, malkas galima laikyti ir bet kaip. Tačiau dažniausiai ir tame „bet kaip“ yra tam tikra tvarka ir racionalus pasirinkimas.

     

    Iš pateiktų pavyzdžių galima matyti, kad malkos laikyti vieta paruošiama arba iš anksto, t. y. jau įrenginėjant židinį yra paliekama tam tikra niša sienoje, arba vėliau montuojamos specialios lentynos.

     

    Dargi būna taip, kad pats židinys gali turėti specialią vietą malkoms laikyti.

     

    Na, o jeigu Jūsų namai nedideli ir židinio ar krosnelės idėja gimė visai neseniai, tad ir neturėjote progos projektuodami ar įsirenginėdami namus palikti vietos ir malkoms, siūlome pagalvoti apie malkines, krepšius, kibirėlius, puodus ar dėklus malkoms laikyti. Jų būna iš įvairių medžiagų, matmenų, tad tikrai galima rasti sau tinkamą. Betgi apie juos – jau kitą kartą!

  • Šildymosi malkomis privalumas – pigumas

    Šildymosi malkomis privalumas – pigumas

    Nors didieji šalčiai jau už nugaros ir po savaitės vienos kitos turėtume sulaukti tikrojo pavasario, apie finansinius šildymosi malkomis privalumus aktualu kalbėti būtent dabar. Nuomonių, žinoma, yra įvairių. Vieni teigia, kad būsto šildymas malkomis (židiniu ar krosnele) nėra pats pigiausias būdas, mat ir malkos nėra dovanojamos, už jas reikia mokėti. Kita vertus, pastaraisiais metais ypač pabrangus dujoms, šildymasis malkomis tapo tris kartus pigesniu būdu palaikyti šilumą namuose. Tikėtina, kad dujų kaina ir toliau augs, tad jau dabar siūloma ir gyventojams, ir įmonėms ieškoti alternatyvų.

     Viena jų – malkos. Paprasčiausia tiems, kurie turi savo mišką ar sodybą šalia kurių yra malkoms skiriamų medžių. Tuomet sprendimas šildytis malkomis būtų pats optimaliausias. Kita vertus, jei vis dėlto tenka malkas pirkti – pasirūpinkite tuo artimiausiais mėnesiais – malkų kaina bus gerokai mažesnė nei rudenį. Be to, perkant didesniais kiekiais visuomet galima derėtis.

     Dar vienas esminis privalumas šildantis malkomis, jog mes galime reguliuoti, kiek ir kada jų sunaudoti. Vadinasi, šioje vietoje taip pat galime gerokai sumažinti savo išlaidas malkoms. Be to, žinant tam tikrus subtilumus, galima labai taupiai jas naudoti. Pavyzdžiui, kuo sausesnės malkos, tuo kaitrumas didesnis, taigi atitinkamai ir sunaudojame jų gerokai mažiau.

     

    Optimalus šildymas malkomis taip pat susijęs su kokybišku namo apšiltinimu, nes kuo didesnė namo šiluminė varža, tuo mažiau malkų reikia apšildymui. Mūsų klimato zonoje būtinos storos namų sienos ir šiluminė izoliacija, nes kai pro tarpus švilpia vėjai, šildome ne savo būstą, o lauką. Taip pat svarbus yra lubų aukštis, nes kai jos aukštai, šiluma kyla į viršų. Dar vienas sprendimas „kaupti šilumą“, statyti namus taip, kaip daro, pavyzdžiui, skandinavai. Jie siūlo namą su stiklo vitrinos langais sukti į pietų pusę, jog dienos metu namai prišiltų nuo saulės.

    Taupiai ir efektyviai naudoja malkas aukštųjų technologijų krosnelės, kuriose yra sklendžių valdymo sistemos. Dėl dvigubų pakurų, akumuliacinių priedų šilumos turime daugiau, o malkų sunaudojame mažiau. Be to, visose naujų technologijų krosnelėse ir židiniuose oras patenka į pakuras iš lauko, t. y. ugnis autonomiškai ima orą iš lauko, bet ne iš tos pačios gyvenamos erdvės, todėl kambaryje nepritrūksta deguonies ir nereikia viduržiemį atidaryti orlaidžių šviežiam orui įleisti.