Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: krosnelės

  • Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Dauguma žmonių ypatingą dėmesį skiria pirčiai, jos malonumams, tačiau neretai yra pamirštamas dar vienas svarbus elementas – tai priešpirtis, kuriame iš tiesų juk ir vyksta tie tikrieji pasisėdėjimai su šeima ar draugais. Čia užkandžiaujame, gaivinamės, čia pasirengiame pirties procedūroms. Pastaroji veikla tikriausiai aktualesnė moterims, kurios ypatingai mėgsta prieš kaitinimąsi įsitepti odą specialiais kremais ar tiesiog medumi. Be to, būtent priešpirtyje neretai būna įrengta krosnelė su viryklėle. Po kaitinimosi pirtelėje ir atsivėsinimo šaltame ežero ar upės vandenyje, tikrų tikriausias malonumas grįžti į priešpirtį, kur rusena tikra ugnis.

     

    Krosnelė priešpirtyje – tai ne tik interjero elementas. Taip, ji suteikia išbaigtumo įspūdį ir teikia malonumą, tačiau moterys žino, kad priešpirčio krosneles galima išnaudoti dar įvairiau. Kaip minėjome, galima tiesiog mėgautis liepsna, tačiau viryklėlė leidžia patirti dar daugiau kūnui ir dvasiai malonių dalykų. Kokie jie būna, netrukus ir aptarsime. Pirmiausia ir tai yra žinoma nuo seno, kad vartoti svaigiuosius gėrimus pirtyje nepatartina. Tačiau kaip atsigaivinti? Tam kuo puikiausiai tinka arbata, o ji bus dar skanesnė, jei bus virta ant viryklėlės. Netikite? Pabandykite!

     

    Ant krosnelės viryklėlės moterys taip pat gali ruoši antpilus vantoms mirkyti. Be vantų neįsivaizduojama jokia pirtis, jos ta stebuklingoji pirties dalis. Vantų funkcija įvairialypė – ji gali būti skirta ir vanojimui, ir garams sklaidyti (kartu kvapus ore paskirstant), taip pat vantos naudojamos masažui arba gali būti tik kaip kompresas. Jeigu šeimininkės nežino, pasidalinsime, kad antpilai, kurie lieka nuo vantų mirkymo, vėliau puikiai tinka plauti patalpoms, joms dezinfekuoti.

    Krosnelės su viryklėle taip pat tinka kvepiančioms vaistažolėms, aromatinėms medžiagoms kaitinti. Kvapų poveikis kūnui ir sielai žinomas nuo seno. Prieš naudojant juos, žinoma, reikėtų pasidomėti kiekvienos žolelės ar eterinio aliejaus poveikiu, mat vieni jų aktyvina, kiti ramina žmogaus organizmą, vieni gydo persišaldžius, kiti padeda išgyvenant nerimą, depresiją. Pirtis jau pati savaime yra naudinga žmogui, tačiau jei kartu naudojame tinkamas žoleles ar aromatus, galime tikėtis dar didesnio efektyvumo. Kaip paskleisti šiuos kvapus? Jei kalbėtume apie eterinius aliejus, juos tiesiog galima sumaišyti su druska ir pašildyti ją ant karštų akmenų. Tačiau yra kur kas paprastesnis būdas – įlašinkite aromatų arba suberkite arbatas į vandenį ir pastatykite ant lengvai įkaitusios krosnelės viryklėlės – kvapai palaipsniui garuos ir atliks savo magišką darbą.

  • Dūmais kvepiant duona gimsta krosnelėje

    Dūmais kvepiant duona gimsta krosnelėje

    Be kokio produkto negalėtumėte įsivaizduoti nė vienos savo dienos ir kuris dažnai saugomas atskirai nuo visų, itin ypatingai, jog kuo ilgiau išliktų šviežias ir kvapnus? Tai duona. Ji žmogaus mityboje užima labai svarbią vietą ir yra vienas iš svarbiausių maisto produktų. Duona patenkina daugumą organizmo energijos poreikių, joje  yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Ne viena pasaulio šalis turi atitikmenų lietuviškai patarlei, kad „Be duonos sotus nebūsi“.

     

    Taigi, pagrindiniu valgiu duona buvo ir Lietuvoje, ypač kaime iki pat XX a. vid. Na, o pati duonos kepimo pradžių pradžia Lietuvoje siekia neatmenamus laikus. Kokius tiksliai net mokslininkams sunku nusakyti. Kažkada duonos kepimas buvo sakralinis procesas, duonai buvo skiriama ypatinga reikšmė, ji buvo tarsi matas, kuris nusakydavo, ką sugeba moteris. Šiandien duoną dažniausiai perkame parduotuvėse arba kepyklėlėse, tačiau pastaruoju metu moterys prisiminė ir atgaivino tradiciją kepti duoną namuose ir tai daro pačios.

    Deja, iškepti duoną iš tiesų senovinėmis, autentiškomis sąlygomis dabar jau sudėtinga. Tą nebent galima pamatyti sodybose, kur išsaugotos šimtametės mūrinės krosnys, ir tai – tik užsirašius į eilę specialiai edukacinei programai. Apmaudu, bet tokias sodybas ir šeimininkes, kurios gebėtų iškepti visiškai archajišką duoną, kaip sakoma, galima ant pirštų suskaičiuoti. Tačiau dėl to nevertėtų nusiminti ketinančioms pabandyti išsikepti duoną. Yra ir kitų būdų, kaip galima tą padaryti – tam kuo puikiausiai tinka paprasta orkaitė, be to, visada galima įsigyti specialią duonkepę. Tik nereikėtų nusiminti. Jei duonelė kepta ne tradiciškai, tai nereiškia, kad ji mažiau ypatinga.

     

    Receptų ir instrukciją, kaip kepti duoną – yra įvairiausių. Tačiau įdomiausia tai, kad kiekvienos šeimininkės duona, net ir gaminama pagal tą patį receptą, būna kitokia. Šį kartą, savo duonos receptu dalinasi viena iš Ugnis gyvenimui bendruomenės narių, jos įkūrėja Rūta Jasutienė. Jos kepama duona išskirtinė tuo, kad yra kepama krosnelėje su orkaite. Tai duonelei suteikia išskirtinį dūmų kvapą.

    „Paprastai duonelę krosnelėje kepame kartu su dukromis. Vieno, išskirtinio recepto neturiu, nuolatos bandome ką nors nauja. Pagrindinis proceso ypatumas, kad viską reikia atlikti su meile, šypsena ir gerai nusiteikus, tada ir duona pavyksta, o jeigu skubant ir iš reikalo, tai sukrenta, prarandamas patrauklus vaizdas ir skonis“, – teigia Rūta ir drąsina tas, kurioms duonelė nepavyko iš pirmo karto. „Tai gana sudėtingas procesas, jam reikia patirties, taip pat ir susikaupimo ir rimties. Šito mokinimasis – taip pat duonos kepimo dalis. Linkiu visoms gardžios duonos ir šilumos, jaukumo prie stalo“.

  • Krosnelės su orkaitėmis ir viryklėmis – maisto tradicijoms puoselėti

    Krosnelės su orkaitėmis ir viryklėmis – maisto tradicijoms puoselėti

    Kaip bebūtų keista, tačiau pastaruoju metu net ir tarp pasiturinčiųjų vis labiau populiarėja maisto gaminimas namuose. Šį kartą kalbame apie naują laisvalaikio leidimo formą – pasikviesti draugus kartu ruošti teminių pietų ar vakarienės. Ne tik todėl, kad gamindami namuose sutaupome. Matyt, jog jau pervargome nuo parduotuvių, kavinių, restoranų triukšmo, žmonių minių ir ilgimės savo ramių erdvių, natūralumo kalbant tiek apie žmonių bendravimą, tiek apie maistą.  Viešo pasisėdėjimo vietose šiltą, artimą pokalbį gana sudėtinga palaikyti – nuolatos blaško praeiviai, padavėjai, o maisto, kuris mums patiekiamas, ruošimo  procesas mums dažniausiai nematomas.

    Taigi, jei tokių vakarų dar neorganizavote arba išbandėte visas pasaulio šalių virtuves, visada pravartu prisiminti tai, kas arčiausiai mūsų – tradicijas. Nacionalinių patiekalų aptarimą palikdami kitam kartui, šiandien norime priminti tradicines gaminimo priemones. Patogu, kai kepsnį ar pyragą tereikia pašauti į dujinės ar elektroninės viryklės orkaitę, tačiau kiek naujų skonių atrastų jūsų virtuvė, jei pradėtumėte vienokiomis ar kitokiomis progomis gaminti krosnelėje su orkaite ar virykle.

     

    Krosnelės su orkaitėlėmis ypač tiktų tiems, kurie paprastai ir taip mėgsta kepti pyragus, duoną, įvairius kitus kepinius orkaitėse. Patiekalai kepasi krosnelėse taip pat, kaip ir įprastai. Orkaitėlėse yra karščio termometrai, kurie parodo, kiek karščio joje yra ir kada galima pašauti gaminį. Tačiau galutinis rezultatas – nelygintinas. Neįkainojama tai, kad  orkaitėlėje gaminami patiekalai įgauna nepakartojamą dūmų kvapą ir kažką tokio, ką sunku paaiškinti – maistas tarsi prisigeria teigiamos ugnies energijos. O jei dar gaminama kartu su artimųjų kompanija – ir žmonių šilumos.

     

    Visą savo meistrystę šeimininkės gali pademonstruoti naudodamos krosneles su viryklėlėmis. Jose galima virti, troškinti, nes virš ugnies yra rinkelės arba kaitinimo plokštė iš ketaus – ant jų ir dedame puodą ar keptuvę. Rinkelių arba plokštės kaitrumas priklauso nuo ugnies – ar ji intensyvi ar tik rusena pakuroje. Kodėl meistrystė? Ogi todėl, kad tokioje krosnelėje maistas ruošiamas  tiesiog intuityviai, žiūrint, kad maistas neprisviltų prie puodo dugno, nesudegtų ar nepervirtų…

     

    Išmokti šito galima. Kita vertus, tikriausioje  kiekvienoje moteryje yra tas šeštasis jausmas. Jau nuo senų senovės moterys panašiu principu ruošdavo šeimynai valgius laužuose, krosnyse.  Jei vis dėlto baiminatės, pradėkite nuo mažų kiekių ir po truputį pajusite tą neapsakomą malonumą gaminti tradiciškai. Su krosnele – tai tarsi ritualas.

     

     

  • Židinys arba krosnelė – geriausia apsauga nuo peršalimo ligų

    Židinys arba krosnelė – geriausia apsauga nuo peršalimo ligų

    Žiema – vienas gražiausių metų laikų, ypač, kai spaudžiantis šaltukas švelnus, o už lango – sniegas.  Net mes, suaugusieji, pamatę pirmąsias pusnis,  virstame vaikais – kas imame lipdyti sniego senį, kas traukiame slides. O koks malonumas mėtytis gniūžtėmis ar atsigulus ant žemės daryti sniego angelus! Tačiau, kaip ir kiekvienas sezonas, taip ir šis, turi savo grėsmių, kurių reikia saugotis. Didžiausia iš jų – įvairios peršalimo ligos ir jas sukeliantys virusai, kuriems žiemos oras – labai palankios sąlygos plisti.

    Kita vertus, nevertėtų dėl šių negalavimų kaltinti tik žvarbaus oro. Labiau nei jis mūsų peršalimus gali lemti susilpnėjusi imuninė sistema, tad reikėtų nuolatos rūpintis jos stiprinimu. Organizmo gebėjimą kovoti su virusais (kurių yra daugiau nei 130 rūšių!) didina nuoseklus grūdinimasis, tinkama mityba, reguliari mankšta ir sportas. Taip pat svarbu grynas oras, dienos režimas, kuriame būtų laiko ne tik darbui, bet ir maloniems dalykams, poilsiui.

    Galime tvirtai teigti, kad norint įgyti atsparumą žiemos ir visoms kitoms ligoms, reikia nuolatos rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine sveikata. Bet kuris gydytojas paliudys, kad geriausias vitaminas – gera nuotaika, juokas, o didžiausias kenkėjas imunitetui – ilgalaikis stresas darbe, šeimoje. Būtent jis sutrikdo imuninės sistemos pusiausvyrą, silpnina ją  ir gali būti ne tik peršalimo, bet ir dar rimtesnių sveikatos problemų priežastimi.

    Viename savo straipsnių užsiminėme, kad židinys ar krosnelė namuose gali būti puikus ginklas prieš niūrias nuotaikas.  Tarytum ugnis apvalytų mus sudegindama savo liepsnose visa, kas mus slegia ir neramina. Ji – ir ramybės šaltinis, padedantis įveikti streso sukeltas būsenas. Kartu krosnelė ir židinys – tai šilumos garantas. Nėra nieko svarbiau, kaip grįžti iš šalto oro į šiltus, sausus namus, o jei sušlapote kojas – įsisupus į šiltą pledą su puodeliu arbatos ir medumi pasėdėti prie krosnelės ar židinio.

    Šildymasis krosnele ar židiniu patrauklesnis ir tuo, kad jų šiluma pasiskirsto tolygiai ir laikosi ilgiau. Žinoma, daug kas priklauso nuo namo varžos, jeigu namas šaltas, be šiluminės izoliacijos, tai oras atšąla greičiau. Beje,  reikėtų žinoti, jeigu turima sistema yra konvekcinė, ugnis  patalpas sušildys palaipsniui, o jeigu akumuliacinė arba spindulinė – inertiškiau, bet laikysis ilgiau dėl akumuliuojančios sistemos (pavyzdžiui, krosnys su muilo akmeniu, ketaus krosnelės su akmeniu, akumuliuojanti keraminė apdaila). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į krosnelės arba židinio galingumą, kurie nurodomi gamintojo techniniame pase, pvz. 6 kw reiškia, kad produktas tinkamas šildyti  60 kv./m patalpai, vadinasi, jei turite didesnes erdves, reikėtų didesnio krosnelės ir židinio galingumo, jog nebūtų šalta.

    „Ugnis gyvenimui” komanda linki nesirgti!

  • Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Smalsu, ar bet kuris sustabdytas gatvėje praeivis atsakytų, kas yra ekologija. Tarytume žinome, tarytum ne. Dažniau mūsų ausis pasiekia frazės „ekologiškas požiūris“, „ekologiškas gyvenimo būdas“, „ekologiškas produktas“, „ekologiškas procesas“, o ką reiškia pati ekologija?  Iš tiesų, ekologija – tai mokslas, kuris nagrinėja organizmų ryšį su aplinka, o štai ekologiškas mąstymas ar  ekologiška elgsena jau kas kita. Tai žmogaus nuostata nedaryti neigiamo poveikio gamtai. Tačiau šis požiūris įmanomas tik  įsisąmoninus, jog net ir mažiausias mūsų žingsnis, pvz. prausimasis duše, šiukšlių nešimas, važiavimas transportu į darbą, įsigytas ar išmestas daiktas, daro jai įtaką.  Ir, deja, dažniausiai – kenksmingą.

    Įdomu tai, kad jei tik leidžia mūsų išgalės, mes mielai renkamės ekologiškus maisto produktus – mums rūpi mūsų sveikata ir gerovė, mes nenorime valgyti jokių „E“. Tačiau paklauskime savęs, ar lygiai taip pat mes rūpinamės ir gamta, kuri taip motiniškai šimtmečių šimtmečius be jokio atlygio dalinasi savo resursais? Juk jai pakaktų ir to, jei kiekvienas iš mūsų pradėtume bent jau taupyti vandenį vonioje ir virtuvėje, mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir vietoj automobilio rinktumėmės viešąjį transportą arba dviratį, rūšiuotumėme atliekas ir taupiai vartotume elektrą.  Žmogus –  unikali planetos būtybė, kuriai duota galimybė mąstyti, taigi ir rinktis. Tarp ko? Tarp „tik imti“  ir „duoti, taupyti, grąžinti“..

    Sprendimą  tausoti aplinką ar ne, šiandien priima ir organizacijos, nes jos ne mažiau atsakingos už mūsų gamtos išsaugojimą. Organizacija gali tvirtinti esanti socialiai atsakinga, jei bent dalis jos produktų padeda apsaugoti planetą ir jos išteklius. Ne išimtis ir židinių bei krosnelių rinka, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas produktų, kurie būtų draugiški aplinkai, kūrimui.  Kokias išeitis siūlo gamintojai?

    Pirma, tai biožidiniai. Šie židiniai degimui naudoja ne malkas (mažiau iškertamų miškų), o specialų bekvapį, dūmų neskleidžiantį biokurą. Žinoma, šie židiniai yra labiau skirti interjerui papuošti ir atmosferai sukurti, o ne šildymui. Tuo pačiu verta užsiminti, kad gamtą tausojame ir tuomet, kai kaitriam šildymui renkamės įvairius augalinės kilmės perdirbtus produktus:  atliekų briketus, granules ir pan. Antra, prie gamtos išsaugojimo prisideda židiniai ir krosnelės su švaraus degimo sistema. Ši sistema sumažina išmetamų dujų į aplinką kiekį ir leidžia sunaudoti beveik 50 procentų mažiau malkų (o šilumos kiekis tas pats!). Trečia, rekomenduojama krosnių montavimui naudoti specialias nedegias plokštes, kurios ne tik užtikrina didesnę šilumos izoliaciją, bet yra ekologiškos, nekenksmingos aplinkai.

    Taigi, apibendrindami galime teigti, kad krosnelių ir židinių gamintojai labiausiai prie gamtos išsaugojimo prisideda mažindami medienos suvartojimą ir mažindami oro taršą. O kuo prisidedate Jūs?

  • Krosnelės su automatine oro skirstymo sistema – skubantiesiems

    Krosnelės su automatine oro skirstymo sistema – skubantiesiems

    Manau, jog pritarsite man, kad šiais laikais perkant daiktą, vienas iš gana svarbių kriterijų, šalia kokybės ir kainos, yra ir daikto „sumanumas“. Šiuolaikinis žmogus nuolatos kur nors skuba – ir į darbą, ir į vakarėlį. Net savaitgalį poilsiaudamas nenustoja skaičiuoti laiko ir skuba toliau. Taigi, tiems, kuriems tiksi ne minutės, o pinigai, labai svarbu taip sustyguoti buitį, jog ji kuo mažiau keltų rūpesčių, o geriausia – apskritai  pati savimi pasirūpintų. Todėl ypatingą vertę turi prietaisai, kurie vienu metu atlieka keletą funkcijų, o svarbiausia – nuo šių funkcijų išvaduoja žmogų.

    Krosnelė gali būti ir kasdienos, ir laisvalaikio elementas. Ir vienu, ir kitu atveju paprastai rūpestis ugnimi yra malonumas, tačiau panašu, jog gyvenančiųjų įtemptu režimu požiūris kiek kitoks. Įtikinėti juos, kad gali būti ir kitaip, reikėtų ilgai, tad geriausia kalbėti pavyzdžiais ir pateikti realiai egzistuojančius sprendimus. O tokių – tikrai ne vienas.

     

    Paveikslėlyje matote modernią, solidžią, skandinaviško stiliaus ir, beje, aplinkai draugišką malkomis kūrenamą krosnelę. Cilindro forma, vientisos linijos, paslėpti vyriai ir valdymo rankenėlės, nematomas pelenų stalčius sukuria įspūdį, jog ugnis „ranka pasiekiama“ be jokių kliūčių ir yra matoma iš įvairių kambario taškų. Krosnelėje įrengta tokia oro paskirstymo sistema, kuri neleidžia ant stiklo kauptis suodžiams, taigi, ir nereikia jų valyti! Ši krosnelė pagrįsta konvekciniu (oriniu) šildymo principu, kuris užtikrina tolygų šilumos paskirstymą patalpoje ir leidžia statyti krosnelę net ir arti degių medžiagų.

     Na, bet kas svarbiausia – tai ypatingai paprastas krosnelės užkūrimas ir valdymas. Paslaptis slypi automatinėje oro paskirstymo sistemoje, kurios net nematyti – ji sumontuota po degimo kamera, jos veikimui nereikia elektros. Pagrindiniai jos privalumai: krosnelė užkuriama vienu paspaudimu, oro srautas reguliuojamas automatiškai, į kaminą kyla tik švarūs dūmai. Taigi, krosnelės priežiūros rūpesčiai lieka pačiai krosnelei, Jūs sutaupote laiką ir pinigus, nes šalia visų savo išskirtinumų, ši sistema leidžia sutaupyti net 40 procentų malkų. Na, o apie patogumą ir komfortą, kurį pajaučia kiekvienas turintys krosnelę su tokia sistema, net nekalbame..

    Šis visus reikalingus standartus ir reikalavimus atitinkanti krosnelė su savo „sumania“ sistema – ne tik saugus papildomas šilumos šaltinis. Jis galėtų būtų ta ramybės oazė visiems skubantiems bėgantiems lekiantiems, nes, kaip matėme, šiai krosnelei nereikia specialiai ieškoti laiko priežiūrai. Tereikia vienintelio dalyko – tarp darbų maratono surasti laiko pabūti su savimi, draugais, ar šeima. Patikėkite, tai pati pelningiausia investicija į save patį ir savo ateitį.

     

  • Kai pavydu ne tik krosnelės ar židinio, bet ir lengvos priežiūros

    Kai pavydu ne tik krosnelės ar židinio, bet ir lengvos priežiūros

    Būkime atviri. Pamačius  pas bičiulį ar giminaitį rusenančią krosnelę ar židinį – sukirba viduje baltas pavydas. O kad taip aš… o kad taip mano namuose… Ir pripažinkite, ištaikęs progą, stengiatės kuo arčiau įsitaisyti ugnies.  Jei žiemos metas – mėgaujatės šiluma, jei pavasaris – atsipalaiduojate klausydami ugnies rusenimo.  Na, o jei kompanija pasitaikė kiek nuobodoka, visuomet galime stebėti, kaip savo formas ir spalvas keičia liepsna ir tik pritariamai linkčioti. O patys sau – šypsotis iš malonumo štai taip sėdėti niekur neskubant.

    Betgi vakarui einant į pabaigą (ar rytui auštant) susimąstome apie tai, kad turėti krosnį ar židinį, tai ir rūpestis. Greičiausiai raminame save, kad „ne, kam tas židinys, gal tiek to, kam tie nauji vargai“ ir piktdžiugiškai palydime akimis šeimininką, kuris pagaikščiu kartas nuo karto pažarsto žarijas ar keliasi malkų.  Tačiau, patikėkite, tai savotiško ritualo ir meditacijos dalis. Turint krosnelę ar židinį keičiasi santykis su ugnimi, o jos priežiūra tampa savitu, sakykime, netgi originaliu malonumo šaltiniu.

    Kai manęs klausiama, ar sudėtinga prižiūrėti židinius ir krosneles, atsakau, jog, žinant taisykles ir vadovaujantis rekomendacijomis, tai visiškai paprasta. Be to, šiandieniniai gamintojai, kurdami naujus produktus, nuolatos galvoja, kaip jų priežiūrą padaryti, kuo lengvesne, kad jai reikėtų, kuo mažiau laiko. Tad ieškantys šilumos ir jaukumo su ugnimi turi iš ko rinktis. Na, o visiškai be priežiūros palikti nereikėtų – tinkamai rūpinantis ir atrodo, ir veikia krosnelė ar židinys kaip ką tik nupirktas.

     

    Taigi, periodiškai priežiūros reikia šiems elementams: langeliui, pelenams, suodžiams, išleidimo vamzdžiams. Nors pavyzdžiui, krosnelėse yra langelio valymo sistema oru, pavalyti popierine šluoste  tenka (geriausia po kiekvieno kūrenimo). Jei vis dėlto pastebite, kad langelis per greitai apsitraukia degimo atliekomis, sukluskite. Gali būti, kad naudojate per drėgnas malkas arba reikėtų įvertinti oro traukos sąlygas ir patikrinti oro tiekimo vamzdžius.

    Pelenus (ar tai būtų su pelenų stalčiuku ar be) taip pat būtina pašalinti, šiek tiek paliekant jų ant dugno (veikia kaip apsauginis sluoksnis). Kartais būna, kad ant gaminio vidinių paviršių susikaupia suodžiai. Jie taip pat yra naudingi – lyg izoliacinė medžiaga sumažina šilumos atidavimą iš židinio, tačiau per didelį sluoksnį reikia pašalinti specialiu valikliu. Beje, patarimas, jei norite, kad nesikauptų nuosėdos, reikėtų krosnelei ar židiniui leisti tiek įkaisti, jog jos pačios sudegtų. Ir… kartą per metus rekomenduojame pasiryžti generaliniam vidaus, o kartu ir išleidimo vamzdžių bei dūmtraukio, valymui.

     

    Ir pabaigai, keletas smagių įžvalgų ir priežodžių apie suodžius: ne kiekvienas, suodžiais išsitepęs, yra kalvis; griekas – ne suodžiai, o žmogų suteršia; jei žertuvėj insidega ir dega suodžiai – bus giedra; jei ant puodo súodžiai dega – bus lytinga vasara, o žiema šalta; baltas kaip suodžiai. Na, o  labiausiai man patinkantis palinkėjimas –  nebūkite susiraukę kaip suodžius braukę.

     

  • Receptas nuo melancholijos – židinio ar krosnelės šviesa

    Receptas nuo melancholijos – židinio ar krosnelės šviesa

    Rudens, o ypač lapkričio, tamsa ir šaltis dažną iš mūsų pastūmėja neviltin, pradedame jausti nerimą, ryškėja pirmieji depresijos požymiai.  Kas gi nutinka, jog ilgėjant vakarams ir merkiant lietui, jaučiamės vis labiau prislėgti ir kodėl tampa taip sunku džiaugtis įprastais dalykais – artimų žmonių meile, draugų kompanija, gera knyga, kinu ar vyno taure.  Juk atrodo, kad niekas nepasikeitė, o vis dėlto…  Žvilgtelėkite į dangų ir tikrai suprasite, ko taip ilgu. Juk rudenį mes vis rečiau ir rečiau matome saulę. Nejaugi iš tiesų ji turi šitiek galių ir daro įtaką net  tam, kaip mes jaučiamės, kaip bendraujame?

    Tikra tiesa, kad saulė veikia mūsų nuotaikas. Jas formuoja cheminė reakcija, o pastaroji yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesa. Mokslininkai mano, kad rudeninės nuotaikos kyla dėl pakitusių cheminių medžiagų – seratonino ir melatonino – balanso smegenyse. Būtent už gerąsias mūsų emocijas yra atsakingas seratoninas ir būtent jo gamybai įtakos turi šviesa.  Kuo daugiau saulė jos išspinduliuoja, tuo aktyvesnė šio hormono gamyba, tuo pakiliau jaučiamės. Bet ką daryti, jei jau gimėme ir gyvename šioje klimato juostoje, kuri turtinga visais keturiais metų laikais?

    Būdų, kaip išbūti šį niūrų metą ir nepasinerti į melancholiją, yra įvairių. Dalis jų yra tiesiogiai susiję su saulės „gaudymu“. Rekomenduojama tik jai pasirodžius, kuo ilgiau būti lauke, jei yra galimybė – išvykti paatostogauti į šiltuosius kraštus. Tačiau.. ne visi turime pinigėlių ir laiko kelionėms, o dar kaip tyčia, jei jau saulėta, tai dažniausiai darbo metu. Taigi, tenka dairytis priemonių, kuo pakeisti saulės šviesą. Čia taip pat yra išeičių – įsijungti kuo daugiau lempų namuose ar lankytis ten, kur šviesu, ypač soliariumuose. Arba daryti kitus malonius dalykus, kurie iš šiaip padeda kovoti su bloga nuotaika bet kuriuo sezonu – sportuoti, vaikščioti, bendrauti, laikytis disciplinos,  kartas nuo karto palepinant save naujais pirkiniais ar saldumynais.

    Šalia visų išvardintų veiksmų, kurie mums galėtų kompensuoti saulės trūkumą, paminėtume ir dar vieną geros nuotaikos receptą. Tai natūrali krosnelės ar židinio šviesa, kurią  papildo ir šiluma, taip pat turinti įtakos gerai mūsų jausenai. Visi sutiksime, kad nėra nieko jaukiau ir maloniau sėdėti vienam su knyga ar bendrauti su bičiuliais ir šeima prie krosnelės ar židinio, palikus visas rudens žvarbumas ir niūrumas už lango.

    Vis dėlto, jei ir vadovaujantis šiais patarimais, jausitės prislėgti, nepulkite neviltin. Tai,  kad jūs reaguojate į metų laikus, kad tai veikia jūsų nuotaikas, tik parodo, jog esate gamtos žmogus ir nepraradote santykio su ja. O šis ryšys itin svarbus vidinei harmonijai.  Taigi, pasistenkite išbūti rudenį kartu su gamta ir pasiimkite iš jo, kas geriausia. Leiskite savo nuotaikoms būti tokioms pat spalvingoms, kaip ir šis metų laikas!