Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: krosnys

  • Židinių restauravimas – ar verta?

    Židinių restauravimas – ar verta?

    Nors šiandieninėje vartotojiškoje kultūroje  retas kuris beneša meistrams taisyti daiktus ir renkasi nusipirkti nauja, vis dėlto yra dalykų, kuriuos taisyti ir atnaujinti verta. Tai gali būti mums svarbių žmonių padovanoti arba pačių įsigyti ir mielus laikus menantys daiktai, taip pat iš tėvų ar senelių, prosenelių paveldėtos vertybės. Pastarosios tokios reikšmingos ne tik dėl to, kad tam tikra prasme simbolizuoja giminės ryšį, kartų kaitą, bet ir dėl to, kad jos yra ir praėjusių šimtmečių, istorijos liudytojos.

     

    Židinys ar krosnis taip pat gali būti paveldima vertybė. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokios būklės namas ir pats židinys ar krosnis. Būna atvejų, kai nei į vieno, nei į kito restauravimą investuoti nebeverta, tačiau ką pasirinkti, jei vis dėlto yra galimybė grąžinti buvusią išvaizdą ir dvasią? Šis sprendimas priklausys nuo to, kam mes patys teikiame prioritetus,  finansinių pajėgumų ir ar turime kantrybės. Kaip ten bebūtų, brangiausiai atsieinanti restauravimo dalis yra ne medžiagos, o ilgai trunkantis restauratorių darbas.

    Židinio ar krosnies restauravimas apima tiek jų išorės, tiek vidaus atnaujinimą. Aišku, gali būti, kad per laiką buvo pažeista tik židinio ar krosnies apdaila. Tuomet gali pakakti 1) atšviežinti marmuro, granito ar keramikos paviršių naudojant specialias valymo priemones, 2) nupoliruoti plienines ar geležines židinio ar krosnies dalis. Ilgiau užtruktų, jei reikėtų atkurti nutrupėjusias marmuro ar plytelių dalis, dar šiek tiek, jei šios plytelės – ypatingų raštų ir spalvų. Turint pavyzdį, tai nesudėtinga padaryti. Kur kas daugiau darbo lauktų, jei restauratoriams dalis reikėtų atkurti iš nuotraukų arba remiantis to laikmečio stiliumi.

     

    Rimtesni iššūkiai lauktų, jei tektų atnaujinti židinio ar krosnies vidų. Vis dėlto, jei yra nors menkiausių abejonių, kad dėl pažeidimų jie gali būti nesaugūs, teks sutvirtinti ar permūryti konstrukcijas taip, jog atitiktų saugumo reikalavimus. Be abejonės, būtina patikrinti ir kamino būklę – pasikvietus specialistus įvertinti jo kokybę ir, jeigu reikia, atnaujinti kamino konstrukciją. Tuo pačiu privalu patikrinti: 1) jei židinys atviras – dūmų kanalą iš kambario pusės, 2) jeigu ugniakuro kapsulė uždara – kapsulės sandarumą, jog dūmai per sienelių plyšius ir  sujungimus nepatektų į kambarį, 3) dūmtraukio ir kamino sandarumą.

    Taigi, norint atnaujinti židinį ar krosnelę teks apsišarvuoti kantrybe. Kur kas greičiau ir patogiau būtų nusipirkti naują židinį ar krosnelę, kita vertus, jei išsaugosite senuosius – jie bus unikalūs ir vieninteliai tokie. Beje, jei paveldėjote namą ir iš pirmo žvilgsnio jame židinio nematyti, nebūkite tikri, kad jis nėra užmūrytas.

  • Namie kepti kūčiukai – dviems pasauliams sujungti

    Namie kepti kūčiukai – dviems pasauliams sujungti

    Ateinantis savaitgalis – paskutinis prieš šventes. Viliamės, kad dovanomis artimiesiems ir draugams jau pasirūpinote ir išvengsite perpildytų prekybos centrų bei eilių prie kasų. Visiškai išsisukti nuo jų greičiausiai nepavyks, nes dar teks pasirūpinti produktais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų stalui padengti. Vieną  iš jų ir patį tradiciškiausią – kūčiukus – siūlome išsikepti patiems, nes kitaip nei į pirktinius, į savo gaminamus kūčiukus galime pridėti daug meilės ir rūpesčio, o į visą procesą įtraukti visus šeimos narius nuo didžiausio iki mažiausio.

     

    Pagal senuosius papročius kūčiukai (dar kitaip vadinami šližikai, kalėdukai, prėskučiai) yra kepami Šv. Kūčių dieną. Anksčiau tai buvo sudėtingiau suplanuoti, nes dažnam tai būdavo darbo diena. Tačiau įtraukus ją į šventinių dienų sąrašą, turime galimybę daugiau laiko skirti namiškiais ir visoms su Šv. Kūčiomis susijusioms tradicijoms, tarp jų – eglutę  puošti Šv. Kalėdų išvakarėse. Kūčiūkus, apeigiškiausią šventinio stalo patiekalą, išsikepti labai paprasta. Itin gardūs būna kepti duonkepėje krosnyje, tačiau kepimui kuo puikiausiai tinka ir krosnelės ar įprastos orkaitės.

    Pagrindiniai ingridientai be kurių neužmaišysite kūčiukų tešlos yra vanduo, miltai, cukrus, aliejus, sausos mielės ir, žinoma, aguonos. Nepaisant to, kiekvienos šeimininkės kūčiukai būna vis kitokie, priklauso nuo produktų proporcijų ir proceso. Vis dėlto yra keletas svarbiausių dalykų, kurių negalime pamiršti. Pirma, mielėms kildinti naudojame tik kūno temperatūros vandenį, nes karštesnis jas nužudo. Antra, norėdami pašalinti aguonų kartumą turime jas užpilti verdančiu vandeniu ir po kelių minučių nusunkti.

     

    Aukščiau išvardinome tradicinius kūčiukų ingridientus, jie būdingesni pasninko laikotarpiui, tačiau šeimininkės gali ir eksperimentuoti. Pagardinti kūčiukus galime vietoj aliejaus naudodami svietą, taip pat įmušti kiaušinį, įdėti šaukštą grietinės ar įpilti pieno (tokie kūčiukai sotesni) ar įberti cinamono, kardamono prieskonių. Jei norite, jog kūčiukai būtų minkštesni – naudokite daugiau mielių, kepkite aukštesnėje temperatūroje ir trumpiau (200C, 15-20 min.), jei traškesnių – žemesnėje ir ilgiau (180C, 20-25 min.).

    Tokios paprastos sudėties ir taip lengvai paruošiami kūčiukai iš tiesų atlieka itin reikšmingą funkciją, nes Šv. Kūčių vakarą jie sujungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Neatsitiktinai šį vakarą, prisimindami mirusiuosius artimuosius, padedame ant stalo lėkštes vėlėms, o nakčiai maisto nuo stalo nenurenkame. Sakralines kūčiukų galias dar labiau sustiprina aguonų pienas, kuris taip pat savo simbolika glaudžiai siejasi su anapusiniu pasauliu. Nepamirškime savo tradicijų. Jos, perduodamos iš kartos į kartą, mūsų tautą ir kiekvieną iš mūsų daro unikaliais ir praturtina pasaulio pajautimą.

  • Krosnis „po Kalėdų eglute“ – originali dovana

    Krosnis „po Kalėdų eglute“ – originali dovana

    Artėjant šventėms – tiek Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, mumyse, suaugusiuose, neretai nubunda vidinis vaikas. Jis pradeda kirbėti dėl daugybės priežasčių – galbūt todėl, kad savo atžaloms ieškome dovanų ar turime progą persirengti Snieguolėmis arba Kalėdų Seneliais, galbūt todėl, kad prisimename save vaikystėje per šventes ir tikėjimą, jog pabuvus geram ir parašius laišką Laplandijon, nors vieną iš norų tikrai Šv. Kalėdų rytą rasime išsipildžiusį po egle.

     

    Sunku pasakyti, bet štai analizuojame naujausius krosnelių, židinių ir krosnių modelius, stebime, kaip jos montuojamos – ir, nepatikėsite, visa tai taip primena vaikystę, kaladėles ir lego ar bet kurį kitą žaidimą, kuriame reikėdavo ką nors surinkti iš atskirų detalių. Prisiminkite, kaip pasidėdavote instrukciją šalimais, imdavote vieną detalę po kitos, tvirtindavote, žiūrėdavote, kad iš visų pusių lygiai… O jeigu dar dviese pramogaudavote – tuomet statybos dvigubai smagiau ir greičiau vykdavo.

    Mūsų akiratyje – šių metų naujiena.Tai akumuliacinė krosnis iš šamoto arba dar vadinamos šamoto keramikos, kuri itin tinka krosnių apdailai dėl savo atsparumo ugniai. Šios krosnies privalumas ir išskirtinumas slypi karkase, kuris yra surenkamas iš specialiai sumodeliuotų šamoto detalių, kurios savo forma primena tuščiavidures lego detales, tačiau būtent tai leidžia ugniai tiesiogiai kaitinti kiekvieną karkaso elementą, kuris vėliau vėsdamas spinduliuoja kaitrą į išorę.

     

    Kitaip nei dauguma akumuliacinių krosnių ši krosnis sveria tik 1000 kg ir yra tikras išsigelbėjimas mažų erdvių šeimininkams. Kita vertus, dėl savo ypatingos sistemos ji išskiria ne ką mažiau šilumos nei jos pirmtakės.  Taigi, vyrams, kurie mėgsta meistrauti patys  (gamintojai pateikia labai išsamią tekstinę ir vaizdinę instrukciją, kaip susirinkti krosnį pačiam) ir yra taupūs – tai būtų pati geriausia dovana „po Kalėdų eglute“. Moteris krosnies, krosnelės ar židinio ugnis visada nuteikia romantiškai, bet šioji leis jai realizuoti savo kūrybiškumą, nes šamoto karkasą rekomenduojama apklijuoti keramikinėmis plytelėmis. O jų spalvų ir formų – daugiau nei kalbant apie drabužius. Beje, visuomet yra galimybė užsisakyti individualias plyteles.

     

    Iš tiesų, jei Kalėdų Senelis po eglutę paliktų šią kitą krosnį, krosnelę ar židinį – apsidžiaugtų visa šeimyna. Šildymasis krosnimi, krosnele ar židiniu yra pats sveikiausias būdas, jis ypač tinkamas sergantiems alergija, padeda esant skausmams. Tai taip pat ir taupiausias būdas, nes malkoms degant išsiskirianti šiluma panaudojama beveik 100 procentų.

    Dar vienas privalumas, jog ugnis visuomet ramina žmogų, nuteikia jį pozityviai, todėl galite pamiršti barnius šeimoje. Na, o jei jie nutiktų, susitarkite susitikti prie krosnies, krosnelės ar židinio – pamatysite, kaip atlėgs bet kokios nuoskaudos. Žinoma, nuoširdžiai linkime, jog jų nebūtų, o susibūrimai prie ugnies taptų jaukia šeimos tradicija.

  • Židinio ir krosnelės šiluma rudenį

    Židinio ir krosnelės šiluma rudenį

    Rudenį, kai vėsta orai, žmoguje atsiranda natūralus šilumos ir šviesos poreikis. Tuomet supamės į šiltus rūbus, pledus, degamės žvakes, o tie kurie turi – kuria krosneles arba židinius (jei už lango ne „minusas“, pakanka ir biožidinio skleidžiamo jaukumo). Iš tiesų, galimybė „reguliuoti“ krosnelės ar židinio šilumą, t. y. užkurti tada, kada tikrai vėsu, yra ypatingai svarbi, kai oro temperatūra yra nepastovi ir svyruoja.

     Nors krosnelę ar židinį rekomenduojama įsirengti dar vasarą, čia galime taikyti posakį „geriau jau vėliau nei niekada“. Tad, jei galvojate įsigyti židinį ar krosnelę, reikėtų žinoti esminius skirtumus tarp krosnių (akumuliacinio) ir krosnelių (konvekcinio) šildymo. Tuomet tikrai išsirinksite Jums ir Jūsų šeimai labiausiai tinkantį šilumos, šviesos ir jaukumo sprendimą.

     

     Akumuliaciniu principu veikiančios krosnys paprastai yra didelės, sveriančios iki kelių tonų. Jų didelė masė tolygiai inertiškai iš lėto įkaista, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą ir paskui vėl tolygiai lėtai vėsta. Konvekcinės krosnelės yra mažesnės, sveriančios iki kelių šimtų kilogramų. Jos turi dvigubas korpuso sieneles, tarp kurių karštas įkaitęs oras į erdvę sklinda greitai ir tolygiai, bet greičiau ir atvėsta. Kadangi karštas oras cirkuliuoja greitai, išorinė konvekcinės krosnelės sienelė yra vėsi, tuo tarpu krosnis dėl savo masės ilgai išlaikydama šilumą būna įkaitusi lyg žarija. Dar vienas skirtumas – jei krosnis ar krosnelė nepateisintų lūkesčių, krosnelę nesunkiai išmontuosite ir parduosite padėvėtą, o krosnį išardyti galima tik dalimis.

     

    Taigi, būtent šaltuoju metu laiku atsiskleidžia visi židinio ir krosnelės privalumai. O ypač žinant, kad mūsų laukia šalčiausia žiema per visą šimtmetį. Beje, žiemai, jei neturite centralizuoto šildymo, o norite nuolatinės ir pastovios šilumos, tinkamesnė yra krosnis. Arba, renkantis krosnelę ar židinį, atkreipti dėmesį į krosnelės arba židinio galingumą. Kuo namų erdvės didesnės, tuo galingesnė turi būti krosnelė ar židinys. Pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais!

  • Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Kaip artėjant šalčiams ruošiamės keisti automobilio padangas, taip prieš šaltąjį sezoną turime pasirūpinti ir židiniu, krosnele. Tik tvarkinga krosnelė ar židinys yra saugi kūrentis ir šildytis. Sinoptikų duomenimis, ši žiema bus šalčiausia per  100 šimtų metų, todėl užklupsiantiems speigams reikia būti pasirengus ir galvoti apie tai jau dabar. Be to, prognozuojama, kad šalčiai pasitrauks tik balandį, o tai reiškia, kad laukia ilgas šildymo sezonas. Žinia, kad centrinio šildymo kainos baugina visus, o norisi priminti, kad šiluma sklindanti iš krosnelės ar židinio yra pigesnė. Taigi, į ką reikia atkreipti dėmesį, jog galėtumėme ramiai laukti  tamsiojo ir šaltojo laikotarpio?

     Naujas kūrenimo sezonas prasideda tik tada, kai išvalomas ir patikrinamas kaminas. Tai pirmas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti. Ir geriausia – nedelsiant, nes artėjant speigams, kaminkrėtį, dėl užsakymų gausos, bus vis sunkiau išsikviesti.  Tik ką įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti krosnelę ar židinį, priminsime, kodėl būtina valyti kaminą. Laikui bėgant kaminas iš vidaus apsineša suodžiais, kurie yra degūs, todėl kuo šis sluoksnis ilgiau kaupiasi, tuo didesnė nelaimės tikimybė.

     

    Kaminą būtina valyti ne tik dėl saugumo, bet ir išlaidų – tvarkingas kaminas taupo malkas. Kokį valymo būdą pasirinkti – šepečiais  ar cheminėmis priemonėmis, pasirinkite pasitarę su specialistu.  Bet žinokite, kad pats seniausias ir vis dar patikimiausias būdas yra valymas šepečiu, o cheminio kamino valymo specialiais milteliais nepakanka, jis tik gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, palengvinantį mechaninį valymą.

    Taip pat prieš pradedant naudoti krosnelę ar židinį būtina patikrinti kitus elementus, pavyzdžiui, durelių tarpines ar pakuros vidines detales. Židinio durelės atlieka svarbią funkciją – jos užtikriną atviro židinio saugumą, užtikriną ilgesnį degimą, todėl patiems tarpinių, kurios tvirtina durelių stiklą, keisti nerekomenduotume, nes eksperimentuodami galite ką nors sugadinti. Neatsitiktinai sakoma, kad „skūpus“ moka dvigubai, todėl verčiau investuoti į kokybišką aptarnavimą teikiančius ir gamintojų apmokytus meistrus, turinčius jų žinias liudijančius sertifikatus. Juokauti su ugnimi nevalia, todėl kartą metuose patikėkite savo židinį ar krosnelę profesionalų rankoms.

     

    Beje, ar žinojote, kad dažniausiai visas suodinas ir truputį į nelabąjį panašus kaminkrėtys simbolizuoja ne ką kitą, o laimę? Pasak legendos, vienas kaminkrėtys kažkada išgelbėjo karaliaus gyvybę, tad nuo to laiko, karaliaus nurodymu, kaminkrėtys tapo gerbiama profesija. Taigi, jei kada sutiksite kaminkrėtį, palieskite jo sagą – laimė lydės ištisus metus.

  • Ekologiškas krosnelių ir židinių kuras

    Ekologiškas krosnelių ir židinių kuras

    Šitoje mūsų epochoje, kurioje kasdien pramonė smurtauja prieš gamtą negailestingai eikvodama jos išteklius, itin svarbus tampa kiekvieno iš mūsų pasirinkimas gyventi kitaip. Kaip kitaip? Žodžių „ekologiškai“, „draugiškai aplinkai“ (angl. green, eco-friendly) nebepakanka, nes jie dažniausiai asocijuojasi tik su gamtą tausojančiu gyvenimo būdu. O mums norisi pasakyti kur kas daugiau. Tai gyvenimas švariau, harmoningiau, natūraliau visomis prasmėmis. Žinoma, nereikia ir „perspausti“. Šiuo metu pasaulyje jau galima išgirsti apie radikalus, kurie norėdami išsaugoti gamtą nori sunaikinti visuomenę. Tai vadinamieji eko teroristai.  Šie kraštutinumai tik dar kartą parodo, kad tikrasis ekologiškumas turi ateiti iš širdies, kurioje nėra vietos smurtui nei prieš gamtą, nei prieš visuomenę, nei prieš patį save.

     

    Ekologiška gyvensena apima ir atsakingą, protingą vartojimą, t. y. gerai įvertinant, ar tikrai daiktas, kurį aš perku, yra man reikalingas, o jei reikalingas, ar jis nėra žalingas aplinkai. Atrodytų, jog, kas čia galėtų būti neekologiško kalbant apie židinius ir krosneles. Kaip ir nėra, tačiau ar žinojote, kad yra krosnelių ir židinių, kurios turi specialią švaraus degimo sistemą? Pasirinkdami savo namams tokias krosneles ir židinius, jūs prisidėsite prie to, kad į atmosferą bus išmetamas kur kas mažesnis dujų kiekis, o sunaudojama net 50 procentų mažiau malkų. Tokios krosnelės ir židiniai tikrai draugiškesni aplinkai – neteršiamas oras ir  tausojamas miškas.

     

    Bet šį kartą mums labiau norisi susitelkti į pačios ugnies, t. y. kuro, draugiškumą gamtai ir mums patiems. Mūsų nuomone, negali būti sveikesnės ir malonesnės šilumos už tą, kurią degdamas skleidžia sausas medis, galiausiai pavirstantis į pelenus ir dūmus. Malkų deginimo proceso ekologiškumas slypi tame, kad degant medžiui išsiskiria tik tiek anglies dioksido, kiek jo susikaupė medyje anksčiau, taigi, degant malkoms tarsi sukasi natūralus gamtos ratas ir žemei bei orui grįžta tai, ką medis prieš tai buvo iš jų pasiėmęs.

     

     Beje, neretai norėdami, kad malkos greičiau ir efektyviau užsiliepsnotų, naudojame įvairius degiuosius skysčius. Jeigu tikrai ilgitės švarios ir ekologiškos ugnies  siūlytumėme jų atsisakyti ir išbandyti iš natūralių žaliavų (medžio plaušo ir specialaus augalinio aliejaus) pagamintus įdegtukus.  Šie įdegtukai dega be dūmų ir be kvapo ir tinka židiniams, krosnelėms, krosnims, laužavietėms, šašlykinėms.  Taip pat yra išrasta visiškai nauja priemonė – tai iš medžio, vilnos ir vaško padaryti įdegtukai. Jie visiškai netoksiški, be cheminių priedų  ir uždegti nuostabiai kvepia. Na, o jei vis dėlto degusis skystis jums atrodo patogesne priemone, galite rinktis ir jį, bet reikėtų ieškoti tokio, kuris būtų ekologiškas, o pagrindinė sudedamoji dalis  būtų etanolis.

     

    Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorite kūrenti malkomis, yra kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, galite rinktis kurui specialų bekvapį, dūmų neskleidžiantį biokurą (jis tinka biožidiniams) arba kitus įvairius perdirbtus augalinės kilmės produktus:  atliekų briketus, medienos pjuvenų granules ir pan. (būtinai pasidomėkite, ar jūsų krosnelei ar židiniui ši kuro rūšis tinka).  Iš tiesų, ne taip ir svarbu koks bus jūsų pasirinkimas. Svarbiausia, kad jis būtų draugiškas jums pačiam. O žinote, kur paslaptis? Jog tas, kuris tausoja save, tausoja ir gamtą, tai yra tai, iš kur pats yra atėjęs. Taigi, harmoningų sprendimų ir atradimų.

  • ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    Dažniausiai gyvenime būna taip – užsimanome vieno ar kito dalyko, bet didžiausias „pagalys ratuose“ būna tai, kad nežinome nuo ko pradėti. Klausimų daug, atsakymų mažai, neaišku, ko pirmiau imtis. Panašiai yra ir pradėjus ieškoti namams krosnelės ar židinio. Pasiūla didelė, variantai ant pirštų nesuskaičiuojami. Be to, viena yra norėti, kita – ar tikrai mūsų išsirinkta krosnelė ar židinys galės būti sumontuojami. Taigi, vaduojame Jus iš klausimų pinklių ir surašome viską paeiliui.

    1 žingsnis. Pirmiausia, ką  turėtumėte padaryti – įvertinti, kiek galite skirti lėšų židiniui ir krosnelei. Atminkite, į išlaidas reikėtų įtraukti ne tik paties pirkinio kainą, bet ir meistrų paslaugas, apdailos kaštus.  Jei jau turite apskaičiavę savo biudžetą, galima pereiti prie kito etapo. 

    2 žingsnis. Nusiteikite priimti svečius, tai yra į namus reikės pasikviesti kaminų specialistą (kaip gi židinys be kamino!) ir židinio meistrą, su kuriais aptarsite visus montavimo ypatumus, jūsų norus ir realias galimybes, nes gali būti taip, jog, pavyzdžiui, dėl saugumo vis dėlto reikės keisti Jūsų jau numatytą židinio vietą.

    3 žingsnis.  Šis etapas – jau malonesnė viso proceso dalis. Jums tereiks pavartyti katalogus ir išsirinkti židinio apdailą arba, jei turite, iki galo susiderinti su dizaineriu ar architektu projektą.

    4 žingsnis. Artėjame sprendimo link, tai yra išsirenkame reikiamo dizaino židinį ar krosnelę.

    5 žingsnis. Tai pats atsakingiausias momentas. Krosnelių ir židinių salone užsakote gaminį. Reikia nusiteikti, jog teks šiek tiek palaukti, todėl, jei planuojate židinį turėti šaltajam sezonui arba tam tikrai progai, būtina turėkite kelių mėnesių rezervą. Per šį laikotarpį, kol krosnelė ar židinys keliaus pas Jus, galima planuoti  parengiamuosius montavimo darbus.

     

    6 žingsnis.  Tai ta ilgai lauktoji diena, kai sutariate su salonu, kada Jums patogiausia atvežti gaminį kartu su išrašytu garantiniu gaminio dokumentu. Krosnelė ar židinys sveria nemažai, bet Jums dėl to jaudintis nereikės – jie bus užnešti naudojant specialią įrangą.

    7 žingsnis. Dar vienas atsakingas etapas, kurį geriausiai patikėti tiems, kurie geriausiai išmano savo darbą. Vis dėlto, juk židinys ir krosnelė – tai ugnies šaltinis, todėl jie turi montuojami ir pajungiami profesionalių, kompetentingų meistrų.

    8 žingsnis. Židinio meistrai pasirūpins, kad pirmą kartą ugnis būtų uždegta jam esant. Taip pat jis supažindins Jus su tuo, kai prižiūrėti krosnelę ar židinį, kartu peržiūrėsite instrukciją, jog visa būtų aišku.

    9 žingsnis. Bet kaip gi ugnis be malkų. Nepergyvenkite, jei esate naujokas ir nieko apie tai neišmanote. Salono, iš kurio pirkote gaminį, profesionalus meistras patars Jums, kaip laikyti malkas, pateiks atmintinę.

     

    10 žingsnis. Atsisveikindamas meistras taip pat supažindins ir paliks visą priešgaisrinę informaciją. Klausykitės įdėmiai ir paskui patys dar kartą kitą perskaitykite. Jeigu kils klausimų ir vėliau drąsiai skambinkite paliktais kontaktais. Geriau būkite tikri tuo ką darote nei dvejokite.

    Štai tokie 10 žingsnių, kurie, jeigu jų laikysitės, paspartins krosnelės ar židinio pasirinkimo, montavimo procesą. Jaukių šiltų namų Jums!

     

  • Krosnys – jų istorija ir rūšys

    Krosnys – jų istorija ir rūšys

    Šiandien, kai pagalvojame apie šildymą, pirmosios mintys sukasi apie centrinį šildymą, radiatorius ir didelius mokesčius už šilumą. O ar žinote apie kitus šildymo variantus? Vienas jų – šildymasis krosnimi. Šis būdas, beje, vis aktualėjantis ir dabar, buvo itin populiarus iki XX a. vidurio. Vėliau jį pakeitė centralizuota  šildymo sistema, kuri pastaruoju tiekia tokią brangią šilumą, jog vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip šildytis autonomiškai. Na, o kol svarstote šią galimybę, pasmalsaukime, kokiomis krosnimis šildėsi mūsų protėvių protėviai prieš tūkstančius ir dar taip neseniai – 100 metų.

     

    Teigiama, kad krosnies ištakos slypi akmens amžiuje – tai  iš akmenų sukrautos arba į žemę įleistos ugniavietės.  Ilgą laiką krosnys būdavo statomos lauke, jose buvo lydomas metalas, kaitinami moliniai indai. Tik gerokai vėliau (apie XIII a.–XIV a. ) iš akmenų, molio, metalo montuojamos krosnys pradėtos įrenginėti gyvenamosiose patalpose.   Kuo turtingesnė buvo šeima, tuo prašmatnesnę krosnį turėjo. Namų puošmena krosnys tapo renesanso, baroko, klasicizmo ir neogotikinio stiliaus laikotarpiu. Jos buvo puošiamos įvairiais dekoratyviniais elementais: skulptūromis, ornamentais, piliastrais, kolonomis. Beje, šio stiliaus krosnys tarp klasikos gerbėjų populiarios ir šiandien.

    Tiesa, krosnys pagal savo paskirtį yra skirtos ne tik šildyti patalpoms. Jos pagal savo atliekamas funkcijas gali būti skirstomos į dvi pagrindines grupes – buitines ir pramonines. Pastarosiose apdorojami įvairūs gaminiai, medžiagos. Na, o buitinės krosnys gali būti skirtos:

    • Šildymui – patalpų (šildymo krosnis) ir vandens (vonios ar pirties krosnis),
    • Gaminimui – maistui  (viryklė) arba duonai kepti (duonkepė).

    Žinoma, gali būti ir taip, kad viena ir ta pati krosnis atlieka daugiau nei vieną paskirtį.

     

    Gal klausimas, kaip atrodo krosnis ir kuo vienos paskirtis krosnis skiriasi nuo kitos, gali nuskambėti keistokai, tačiau ne visi, ypač jauni žmonės ir miestiečiai yra jas matę. Kadangi šiuo metu vis dėlto populiaresnės yra krosnys skirtos šildymui (maisto gaminimui beveik visi naudojame dujines arba elektrines virykles, o duonai – elektronines duonkepes), joms ir skirsime daugiausiai dėmesio. Taigi, šildymo krosnis dažniausiai būna vertikaliai ištęsto stačiakampio gretasienio formos, rečiau – apvali, daugiakampė ar kitų formų. Šildymo krosnis gali būti stacionari arba kilnojamoji, kūrenama su pertraukomis (periodinė) arba ilgalaikio kūrenimo.

    Kas sudaro šildymo krosnį? Pagrindinės dalys yra kūrykla kurui deginti, peleninė, ardynas, karštų dujų kanalai ir dūmtraukis. Šiluma patalpai perduodama per kūryklos ir kanalų sieneles, o atvėsusios dujos išeina pro dūmtraukį. Krosnys yra daromos iš plytų, plūkto molio, metalo. Kūryklos ir dujų kanalų sienelės daromos iš kaitrai atsparių keraminių plytų (šamoto arba kaitrai atsparaus betono). Išorinis krosnies paviršius gali būti tinkuojamas, aptaisomas kokliais, metalo plokštėmis. Kitos krosnys yra panašios konstrukcijos, tik skiriasi forma, pavyzdžiui, viryklė būna pailga, neaukšta, dengta ketine plokšte su viena ar keliomis apvaliomis skylėmis puodams įleisti, duonkepė krosnis – horizontaliai ištęsta, su didele kūrykla.

     

    Šaltinis: Laisvoji enciklopedija Vikipedija [žiūrėta 2013 m. liepos 24 d.]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Krosnis

  • Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą

    Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą

    Keramika – ypatinga medžiaga, kurios išskirtinumas slypi tame, kad yra gaminama iš degto molio ir kitų mineralinių nemetalinių medžiagų. Paprastai, kai apie ją kalbame, mintyse regime indus, papuošalus, sienų plyteles, tačiau tai tik baltoji, dekoratyvinė keramika. Be pastarosios keramikos dirbiniai dar skirstomi į struktūrinius (plytos, vamzdžiai, grindų plokštės, čerpės) ir ugniai atsparius (degimo krosnių išklojos, keraminiai tigliai). Didžiausią smalsumą kelia techninė keramika, kuri naudojama biomedicinoje, aviacijoje ir pan. Beje, anksčiau keramika buvo daroma iš molio, o šiuolaikiniuose keramikos gaminiuose kartais jo visai nebūna.  Iš pirmo žvilgsnio tokia trapi keramika stebina savo tvirtumu, ilgaamžiškumu ir dizaino galimybėmis.

    Šį kartą mūsų dėmesio centre – keramika, kuri naudojama krosnių apdailai.  Tenka sutikti, kad keramika, ypač, kai kalbame apie interjerą – skonio dalykas. Mat vieniems ji labiau prie širdies, kitiems mažiau, tačiau kaip ten bebūtų, keramika lieka klasika, kuri nepalieka mūsų abejingais. Be to, pastebėjome, kad keramikiniai dirbiniai, tarp jų ir keramikos apdaila krosnims grįžta į madą. Besirenkantiems namams šilumos ir jaukumo šaltinį, jos patrauklios dėl savo išvaizdos ir funkcionalumo, nes keramika dar labiau sustiprina akumuliaciją krosnyje ir padeda kaupti šilumą, kuri skleidžiasi net kelias paras.

    Mūsų akį keramikos apdaila krosnims patraukė būtent dėl puošnumo. Keramikos apdaila – tai galimybė išsirinkti bet kokią krosnies plytelių spalvą ar jų derinius (nuo subtilių pastelinių iki ryškių, prikaustančių dėmesį), raštą (senovinius ir modernius, su gausesniais ar mažesniais išgaubimais, išraižymais,) formą (apvalios, kvadratinės, stačiakampės), taip pat nuspręsti ar jos bus matinės, ar blizgios. Taip pat yra galimybė naudoti natūralias plyteles, jos ypač tinka prie klasikinio, senovinio arba drąsaus namų interjero. Keletą krosnies plytelių variantų galite rasti filmuke – tikrai užburia!