Asmeninė patirtis ir psichologija liudija, kad žmogus linkęs gyventi taip, tarsi turėtų du gyvenimus. Neretai net dalykus, kurie jį padarytų laimingu, kaip kokį nemalonų darbą, jis atideda rytdienai arba patiki kam nors kitam. Taip atimdamas dar vieną dieną iš paties savęs. Panašiai elgiamės ir galvodami apie savo buitį.  Kankinamės užburtame jos rate, atidėdami sprendimus iki kažkokio mistinio laiko vadinamu „kai“.

Tikriausiai ir grįždami iš namų,  kuriuose matėte židinį, arba praeidami pro parduotuvių vitrinas, pagalvojate, kad „tikrai gera turėti židinį, bet įsigysiu jį, kai turėsiu erdvesnį butą,  kai jis bus viršutiniame  daugiabučio aukšte arba kai turėsiu sodybą“. Tačiau tas „kai“ gali ateiti, bet gali ir ne. Todėl biokuru kūrenami židiniai – tai nepamainomas sprendimas tiems, kurie nori židinio, tačiau gyvena mažose erdvėse ar vadinamuosiuose „monolituose“.

Norint turėti biožidinį nereikia nei dūmtraukio, nei taip sudėtingai gaunamų įvairiausių leidimų, nei didelių plotų. Kur čia paslaptis? Ogi biokuras, kuris dengdamas neišskiria dūmų ir yra visiškai saugus sveikatai. Šis kuras, galintis būti ir skystos, ir gelio formos, neskleidžia į aplinką jokių kvapų, bet užtat skleidžia malonią šilumą ir jaukumą.

Dar keli biožidinio privalumai: jis gali būti bet kokios formos – nuo stačiakampio, apskritimo iki lašo ir pan.;  gali būti tvirtinamas prie sienos, montuojamas joje, kabinamas prie lubų, tai priklauso nuo erdvių ir skonio; pats židinys gali būti pagamintas iš įvairiausių medžiagų (nerūdijančio plieno, marmuro, stiklo ar medžio); natūralumo ir originalumo suteikia dekoratyviniai sprendimai, kurios irgi savo nuožiūra renkatės jūs – ugnis gali rusenti tarp akmenų, smėlio ar malkų imitacijų arba tarsi pleventi ore.

Taigi, nelaukite „kai“. Mėgaukitės dalykais, kurių norite,  čia ir dabar. Juk kur kas lengviau link savo tikslų, kokie jie bebūtų, keliauti gerų nuotaikų ir jaučiant, kaip žingsnis po žingsnio svajonės realizuojasi, nes patys ėmėtės jų išpildymo.