Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Kategorija: Ugnis interjere

Ugnis interjere

  • Iš Italijos: židinys ar krosnelė turi turėti moteriško žavesio

    Iš Italijos: židinys ar krosnelė turi turėti moteriško žavesio

    Šį kartą mus rašyti įkvėpė saulėtoji Italija ir jos turtinga kultūra. Ši šalis – tai daugiau nei skanus maistas ir  išskirtinis kraštovaizdis. Juk Italija – tai ir kultūros židinys, o jos indėlis į Europos paveldą  yra neįkainojamas.   Iš Italijos kilę tokie žymūs menininkai kaip Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Botičelis, Donatelas, Karavadžas, Rafaelis ir daugelis kitų. Čia gimė ir vėliau po visą Europą pasklido Renesanso ir Baroko idėjos. Visa tai – dabartinės Italijos kultūros pamatas, kuris jaučiamas ir šiandienos italų menininkų darbuose, pasaulėžiūroje.

     

    Ši dvasia jaučiama net ir žvelgiant į italų gamintojų židinius ir krosneles. Italijoje sakoma, kad židinys ar krosnelė turi turėti moteriško žavesio ir vilioti. Kalbant apie moteris Italijoje… Tiesą sakant, italai vyrai, turėdami karšto pietietiško temperamento, moka savo komplimentais ir asistavimu atskleisti moters grožį ir leidžia jai pasijausti ypatingai. Taigi, tai persikėlė net ir į  tokių produktų, kurie iš pirmo žvilgsnio nesusiję su moteriškumu, gamybą.

     

    Kita vertus, galbūt ne moteriška yra tik techninė židinio ir krosnelės pusė. Tuo tarpu savo paskirtimi – būti šilumos šaltiniu – židinys ir krosnelė labai artimi tam, kokius vaidmenis moteris atlieka šeimoje. Beje, krosneles ir židinius su moterimi sieja ir dizainas, ypač, jei jis atkuria renesanso ar baroko laikus ir apdailai naudojama keramika. Tokios krosnelės ir židiniai – tai meno kūriniai, kurie pastatyti bet kurioje patalpoje ją padaro individualia, išskirtine, „suteikia veidą“.

     

    Žinoma, aktualu ir tai, kad šildymasis krosnele ar židiniu yra natūralus, ekologiškas, gamtos neteršiantis ir taupus sprendimas. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad tai tradicijos ir istorijos dalis. Juk anksčiau nebuvo nė vienų namų be židinio ir krosnelės. Panašu, jog grįžtame prie savo ištakų, nes vis daugėja modernių namų, kuriuos šildo ir papuošia židinys ar krosnelė. O tokios, kokias atradome Italijoje (keletą pavyzdžių  matote nuotraukose) – pamačius tiesiog užima kvapą. Juk kiekviena plytelė – rankų darbo, todėl vienintelė tokia ir išskirtinė. Kaip ir moteris, tiesa?

  • ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    ABC arba nuo ko pradėti židinio įrengimą

    Dažniausiai gyvenime būna taip – užsimanome vieno ar kito dalyko, bet didžiausias „pagalys ratuose“ būna tai, kad nežinome nuo ko pradėti. Klausimų daug, atsakymų mažai, neaišku, ko pirmiau imtis. Panašiai yra ir pradėjus ieškoti namams krosnelės ar židinio. Pasiūla didelė, variantai ant pirštų nesuskaičiuojami. Be to, viena yra norėti, kita – ar tikrai mūsų išsirinkta krosnelė ar židinys galės būti sumontuojami. Taigi, vaduojame Jus iš klausimų pinklių ir surašome viską paeiliui.

    1 žingsnis. Pirmiausia, ką  turėtumėte padaryti – įvertinti, kiek galite skirti lėšų židiniui ir krosnelei. Atminkite, į išlaidas reikėtų įtraukti ne tik paties pirkinio kainą, bet ir meistrų paslaugas, apdailos kaštus.  Jei jau turite apskaičiavę savo biudžetą, galima pereiti prie kito etapo. 

    2 žingsnis. Nusiteikite priimti svečius, tai yra į namus reikės pasikviesti kaminų specialistą (kaip gi židinys be kamino!) ir židinio meistrą, su kuriais aptarsite visus montavimo ypatumus, jūsų norus ir realias galimybes, nes gali būti taip, jog, pavyzdžiui, dėl saugumo vis dėlto reikės keisti Jūsų jau numatytą židinio vietą.

    3 žingsnis.  Šis etapas – jau malonesnė viso proceso dalis. Jums tereiks pavartyti katalogus ir išsirinkti židinio apdailą arba, jei turite, iki galo susiderinti su dizaineriu ar architektu projektą.

    4 žingsnis. Artėjame sprendimo link, tai yra išsirenkame reikiamo dizaino židinį ar krosnelę.

    5 žingsnis. Tai pats atsakingiausias momentas. Krosnelių ir židinių salone užsakote gaminį. Reikia nusiteikti, jog teks šiek tiek palaukti, todėl, jei planuojate židinį turėti šaltajam sezonui arba tam tikrai progai, būtina turėkite kelių mėnesių rezervą. Per šį laikotarpį, kol krosnelė ar židinys keliaus pas Jus, galima planuoti  parengiamuosius montavimo darbus.

     

    6 žingsnis.  Tai ta ilgai lauktoji diena, kai sutariate su salonu, kada Jums patogiausia atvežti gaminį kartu su išrašytu garantiniu gaminio dokumentu. Krosnelė ar židinys sveria nemažai, bet Jums dėl to jaudintis nereikės – jie bus užnešti naudojant specialią įrangą.

    7 žingsnis. Dar vienas atsakingas etapas, kurį geriausiai patikėti tiems, kurie geriausiai išmano savo darbą. Vis dėlto, juk židinys ir krosnelė – tai ugnies šaltinis, todėl jie turi montuojami ir pajungiami profesionalių, kompetentingų meistrų.

    8 žingsnis. Židinio meistrai pasirūpins, kad pirmą kartą ugnis būtų uždegta jam esant. Taip pat jis supažindins Jus su tuo, kai prižiūrėti krosnelę ar židinį, kartu peržiūrėsite instrukciją, jog visa būtų aišku.

    9 žingsnis. Bet kaip gi ugnis be malkų. Nepergyvenkite, jei esate naujokas ir nieko apie tai neišmanote. Salono, iš kurio pirkote gaminį, profesionalus meistras patars Jums, kaip laikyti malkas, pateiks atmintinę.

     

    10 žingsnis. Atsisveikindamas meistras taip pat supažindins ir paliks visą priešgaisrinę informaciją. Klausykitės įdėmiai ir paskui patys dar kartą kitą perskaitykite. Jeigu kils klausimų ir vėliau drąsiai skambinkite paliktais kontaktais. Geriau būkite tikri tuo ką darote nei dvejokite.

    Štai tokie 10 žingsnių, kurie, jeigu jų laikysitės, paspartins krosnelės ar židinio pasirinkimo, montavimo procesą. Jaukių šiltų namų Jums!

     

  • Krosnys – jų istorija ir rūšys

    Krosnys – jų istorija ir rūšys

    Šiandien, kai pagalvojame apie šildymą, pirmosios mintys sukasi apie centrinį šildymą, radiatorius ir didelius mokesčius už šilumą. O ar žinote apie kitus šildymo variantus? Vienas jų – šildymasis krosnimi. Šis būdas, beje, vis aktualėjantis ir dabar, buvo itin populiarus iki XX a. vidurio. Vėliau jį pakeitė centralizuota  šildymo sistema, kuri pastaruoju tiekia tokią brangią šilumą, jog vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip šildytis autonomiškai. Na, o kol svarstote šią galimybę, pasmalsaukime, kokiomis krosnimis šildėsi mūsų protėvių protėviai prieš tūkstančius ir dar taip neseniai – 100 metų.

     

    Teigiama, kad krosnies ištakos slypi akmens amžiuje – tai  iš akmenų sukrautos arba į žemę įleistos ugniavietės.  Ilgą laiką krosnys būdavo statomos lauke, jose buvo lydomas metalas, kaitinami moliniai indai. Tik gerokai vėliau (apie XIII a.–XIV a. ) iš akmenų, molio, metalo montuojamos krosnys pradėtos įrenginėti gyvenamosiose patalpose.   Kuo turtingesnė buvo šeima, tuo prašmatnesnę krosnį turėjo. Namų puošmena krosnys tapo renesanso, baroko, klasicizmo ir neogotikinio stiliaus laikotarpiu. Jos buvo puošiamos įvairiais dekoratyviniais elementais: skulptūromis, ornamentais, piliastrais, kolonomis. Beje, šio stiliaus krosnys tarp klasikos gerbėjų populiarios ir šiandien.

    Tiesa, krosnys pagal savo paskirtį yra skirtos ne tik šildyti patalpoms. Jos pagal savo atliekamas funkcijas gali būti skirstomos į dvi pagrindines grupes – buitines ir pramonines. Pastarosiose apdorojami įvairūs gaminiai, medžiagos. Na, o buitinės krosnys gali būti skirtos:

    • Šildymui – patalpų (šildymo krosnis) ir vandens (vonios ar pirties krosnis),
    • Gaminimui – maistui  (viryklė) arba duonai kepti (duonkepė).

    Žinoma, gali būti ir taip, kad viena ir ta pati krosnis atlieka daugiau nei vieną paskirtį.

     

    Gal klausimas, kaip atrodo krosnis ir kuo vienos paskirtis krosnis skiriasi nuo kitos, gali nuskambėti keistokai, tačiau ne visi, ypač jauni žmonės ir miestiečiai yra jas matę. Kadangi šiuo metu vis dėlto populiaresnės yra krosnys skirtos šildymui (maisto gaminimui beveik visi naudojame dujines arba elektrines virykles, o duonai – elektronines duonkepes), joms ir skirsime daugiausiai dėmesio. Taigi, šildymo krosnis dažniausiai būna vertikaliai ištęsto stačiakampio gretasienio formos, rečiau – apvali, daugiakampė ar kitų formų. Šildymo krosnis gali būti stacionari arba kilnojamoji, kūrenama su pertraukomis (periodinė) arba ilgalaikio kūrenimo.

    Kas sudaro šildymo krosnį? Pagrindinės dalys yra kūrykla kurui deginti, peleninė, ardynas, karštų dujų kanalai ir dūmtraukis. Šiluma patalpai perduodama per kūryklos ir kanalų sieneles, o atvėsusios dujos išeina pro dūmtraukį. Krosnys yra daromos iš plytų, plūkto molio, metalo. Kūryklos ir dujų kanalų sienelės daromos iš kaitrai atsparių keraminių plytų (šamoto arba kaitrai atsparaus betono). Išorinis krosnies paviršius gali būti tinkuojamas, aptaisomas kokliais, metalo plokštėmis. Kitos krosnys yra panašios konstrukcijos, tik skiriasi forma, pavyzdžiui, viryklė būna pailga, neaukšta, dengta ketine plokšte su viena ar keliomis apvaliomis skylėmis puodams įleisti, duonkepė krosnis – horizontaliai ištęsta, su didele kūrykla.

     

    Šaltinis: Laisvoji enciklopedija Vikipedija [žiūrėta 2013 m. liepos 24 d.]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Krosnis

  • Vakaro jaukumui – aliejinės lempos

    Vakaro jaukumui – aliejinės lempos

    Manoma, kad pirmosios aliejinės lempos atsirado apie IV a. prieš mūsų erą Graikijoje.  Iki tol buvo naudojamos žvakės, fakelai ir balanos. Įdomu tai, kad to meto aliejinės lempos buvo labai primityvios.  Žmonės alyvą ar riebalus tiesiog pildavo į  indus, pagamintus iš akmens, molio, kaulų, arba paprasčiausiai – į kriauklę. Tik kur kas vėliau pradėjo deginti nebe atvirą indą, o dagties galą. Aliejines lempas dujinės lempos pakeitė tik XVIII a., o šias galiausiai – elektros lempos.

    Tačiau ir šiandien aliejinės lempos vis dar populiarios, ypač, jei yra proga. Žinoma, jos jau toli gražu nebeprimena tų aliejinių lempų, kurios buvo naudojamos prieš mūsų erą. Vis dėlto, pasaulyje yra bent jau viena tauta, kuri savo kasdienėje natūralioje aplinkoje tebenaudojama atvirą riebalų pripildytą akmeninį puodą su įmerkta dagtimi. Tai Rytų eskimai – inuitai, gyvenantys šiaurinėje Aliaskoje, Kanadoje ir Grenlandijoje.

    Na, o mes, europiečiai, ir didžioji dalis likusio pasaulio mėgaujamės elektros teikiamais privalumais aliejines lempas vertindami labiau kaip šventės atributą ar eksterjero elementą. Nepaneigsime, kad šios lempos sukuria ypatingą atmosferą. Atvira lempos ugnis nuteikia pozityvumui, jaukumui, romantikai, todėl, jei tik leidžia galimybės, šiomis lempomis papuošiamas namų kiemas arba kitos atviros erdvės (pajūris, pieva).

     

    Dizaineriai ir gamintojai šiandien siūlo įvairiausių formų aliejinių lempų. Kokių jų būna – nė nenupasakosi. Siūlome tiesiog peržvelgti nuotraukas. Visos šios lempos – tai subtilūs danų gamintojo „Aristo“  gaminiai, kurie vizualiai  dera ir klasikiniame, ir moderniame eksterjere.  Viliamės, jog netrukus juos bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti Lietuvoje.

  • Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą

    Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą

    Keramika – ypatinga medžiaga, kurios išskirtinumas slypi tame, kad yra gaminama iš degto molio ir kitų mineralinių nemetalinių medžiagų. Paprastai, kai apie ją kalbame, mintyse regime indus, papuošalus, sienų plyteles, tačiau tai tik baltoji, dekoratyvinė keramika. Be pastarosios keramikos dirbiniai dar skirstomi į struktūrinius (plytos, vamzdžiai, grindų plokštės, čerpės) ir ugniai atsparius (degimo krosnių išklojos, keraminiai tigliai). Didžiausią smalsumą kelia techninė keramika, kuri naudojama biomedicinoje, aviacijoje ir pan. Beje, anksčiau keramika buvo daroma iš molio, o šiuolaikiniuose keramikos gaminiuose kartais jo visai nebūna.  Iš pirmo žvilgsnio tokia trapi keramika stebina savo tvirtumu, ilgaamžiškumu ir dizaino galimybėmis.

    Šį kartą mūsų dėmesio centre – keramika, kuri naudojama krosnių apdailai.  Tenka sutikti, kad keramika, ypač, kai kalbame apie interjerą – skonio dalykas. Mat vieniems ji labiau prie širdies, kitiems mažiau, tačiau kaip ten bebūtų, keramika lieka klasika, kuri nepalieka mūsų abejingais. Be to, pastebėjome, kad keramikiniai dirbiniai, tarp jų ir keramikos apdaila krosnims grįžta į madą. Besirenkantiems namams šilumos ir jaukumo šaltinį, jos patrauklios dėl savo išvaizdos ir funkcionalumo, nes keramika dar labiau sustiprina akumuliaciją krosnyje ir padeda kaupti šilumą, kuri skleidžiasi net kelias paras.

    Mūsų akį keramikos apdaila krosnims patraukė būtent dėl puošnumo. Keramikos apdaila – tai galimybė išsirinkti bet kokią krosnies plytelių spalvą ar jų derinius (nuo subtilių pastelinių iki ryškių, prikaustančių dėmesį), raštą (senovinius ir modernius, su gausesniais ar mažesniais išgaubimais, išraižymais,) formą (apvalios, kvadratinės, stačiakampės), taip pat nuspręsti ar jos bus matinės, ar blizgios. Taip pat yra galimybė naudoti natūralias plyteles, jos ypač tinka prie klasikinio, senovinio arba drąsaus namų interjero. Keletą krosnies plytelių variantų galite rasti filmuke – tikrai užburia!

  • Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Ekologiški židinių ir krosnelių sprendimai

    Šiandien mes vis daugiau ir daugiau kalbame apie ekologiją, o neretas ir gyvename tokį gyvenimo būdą. Ekologija – tai ne tik ekologiški produktai, tai tam tikras sąmoningumas, filosofija, atsakomybė. Gyventi ekologiškai – tai kiekviename žingsnyje daryti sprendimus – saugoti save ir aplinką, ar ne.  Dar daugiau, ekologiškumo sąvoka nuolatos plinta ir galime jau girdėti kalbant apie minčių ekologiją, t. y. , kai  mąstome pozityviai, harmoningai. Juk tiesa, kad visa prasideda nuo minties, taigi, „neužteršdami“ savo minčių, galime keisti ir save, ir pasaulį aplink mus.

    Kita vertus, sunku pasakyti nuo ko reikėtų pradėti. Kai kuriems žmonėms pirma lengviau pakeisti savo elgesį, o paskui mąstymą, kitiems – atvirkščiai. Vieno rakto ekologiškumo durims atidaryti nėra. Tinkami visi, kurie jas atveria. Ugnis – galėtų būti vienas iš jų. Ji tikrai apvalo mūsų jausmus, padeda nusiraminti ir subalansuoja. Dar vienas žingsnis link ekologiškos gyvensenos – rinktis ekologišką kurą.

     

    Be visa ko, pravartu pasidomėti, ar gaminant židinį/krosnelę buvo naudojamos perdirbtos medžiagos. Plienas, kuris yra viena pagrindinių židinių/krosnelių sudedamųjų dalių, apskritai yra viena dažniausiai perdirbamų medžiagų pasaulyje, todėl ir rasti tokį židinį/krosnelę nėra sudėtinga. Stiklas, kuris naudojamas židinio/krosnelės durelėms irgi gali būti  pagamintas iš jau kartą panaudotų daiktų.

    Taip pat yra galimybė naudoti ekologiškus židinių ir krosnelių aksesuarus. Vienas dažniausių sprendimų – pintos malkinės iš perdirbtų padangų. Įvairiausių dydžių ir formų malkinės iš padangų gumos yra labai praktiškas ir ergonomiškas variantas malkoms laikyti, nes tokia malkinė gali stovėti ne tik namų interjere, bet ir lauke. Ji nebijo drėgmės, nesideformuoja, nepakeičia spalvos, yra lengvai išplaunama vandeniu arba nuplaunama lietaus. Be to, atrodo originaliai ir drąsiai.

     

     Ekologiško gyvenimo būdo puoselėtojas taip pat gali rinktis ir žarsteklius, žnyples bei semtuvėlius iš perdirbto plieno. Atrodo šiltai ir jaukiai. Na, o labiausiai mus nustebino malkų laikikliai pagaminti iš geležinkelio bėgių metalo.

     

  • „Dizaino savaitėje“ pristatytos židinių ir jų aksesuarų idėjos

    „Dizaino savaitėje“ pristatytos židinių ir jų aksesuarų idėjos

    Šiųmetę gegužę galime vadinti dizaino mėnesiu, nes jo pradžioje startavusi aštuntoji „Dizaino savaitė“ nesibaigė renginiais, parodomis, konferencijomis. Mes vis dar gyvename šio projekto, kuris papuošė ir atgaivino pavasario vidurį, nuotaikomis. Ypač džiugu, jog pirmą kartą „Dizaino savaitė“ pasiekė ir Klaipėdą. Kaip rodo patirtis, ir pajūrio gyventojai domisi architektūros, dizaino, interjero idėjomis. Štai rinkdamiesi židinius ar krosneles jie drąsiai klausinėja apie naujoves, nebijo išbandyti netikėtų, originalių sprendimų, formų.

    Dalyvavimas „Dizaino savaitėje“ ir kaip dalyviui, ir kaip žiūrovui – prasminga patirtis.  Židinys ir krosnelė neatsiejama interjero arba eksterjero dalis. Taigi, tam, kad išlaikytume harmoniją, o galbūt atvirkščiai – sugriautume ją netikėtumo vardan, būtina gerokai pamąstyti, kaip sukurti nebūtinai vientisą, bet stilingą vaizdą. Dalyvavimas panašaus pobūdžio renginiuose leidžia sukaupti vertingą bagažą žinių, kuriuo vėliau dalinamės su tais, kurie svajoja apie židinio ar krosnelės jaukumą savo namuose.

    Europos sostinių „Dizaino savaitėms“ prilygstančiame lietuviškame renginyje dalyvavome ir mes. Pristatėme keletą gaminių „REKOMENDUOJAME KOKYBĘ“. Taip pat mums tai buvo proga pabendrauti, pasidalinti profesiniais džiaugsmais ir problemomis su kolegomis bei susitikti ir su tuo drąsiu, originalių idėjų nebijančiu žiūrovu, pašnekinti jį ir sužinoti, ko jis labiausiai pasigenda, ko viliasi, tikisi.

    „Dizaino savaitė“  žavi ne tik naujovėmis, bet ir tuo, kad ji išlaisvina mąstymą, laužo stereotipus. Savotiška prasme tai renginys, kuris atpalaiduoja, yra bohemiškas, kviečiantis, atviras ir nuoširdus. Jis ragina domėtis, ieškoti, kaip žmogaus buičiai skirtus daiktus paversti meniniais kūriniais, taip pat skatina diskutuoti, stebėtis, priimti, o galbūt atmesti, nes kažkas galbūt per nauja, bet kas po metų kitų taps itin populiaru. Jei nebuvote šiemet, būtinai savo kalendoriuose pasižymėkite ir rezervuokite savo laiką kitų metų „Dizaino savaitei“. Verta!

  • Funkcionalus ir estetiškas malkų laikymas

    Funkcionalus ir estetiškas malkų laikymas

    Turintys židinį ar krosnelę arba dar tik ketinantys jas įsigyti, turėtų apgalvoti ir tai, kur ir kaip ketina laikyti malkas kambaryje. Suprantama, kad didžiosios atsargos bus sukauptos atskiroje patalpoje (malkinėje, garaže, tamsiajame kambarėlyje ir pan.), tačiau paprastai dalis jų yra laikoma netoli židinio ar krosnelės, jog būtų „po ranka“. Aišku, jei namų ar viešos paskirties erdvės didelės, galima laikyti malkų tiek, kiek pavaizduota paveikslėlyje – tuomet tikrai galima būti tikram, kad malkų bus pritrūkta negreitai. 

     

    Sprendimai, kaip laikyti malkas yra įvairūs. Vieni malkas nori paslėpti, kiti atvirkščiai – laiko atvirai ir mano, kad tai prideda tam tikro natūralumo ir jaukumo erdvei. Iš tiesų, šalių knygų ir medinių stalų malkos atrodo taip, tarsi niekur kitur jos ir negalėtų būti.

     

    Dar kiti žmonės apskritai malkas naudoja kaip interjero sprendimą, tuomet malkos jau virsta nepajudinama sienos dalimi ir netgi atstoja dalį jos. Tokį originalų pasirinkimą (net be židinio ar krosnelės!) matote žemiau pateikiame paveikslėlyje.

     

    Žinoma, malkas galima laikyti ir bet kaip. Tačiau dažniausiai ir tame „bet kaip“ yra tam tikra tvarka ir racionalus pasirinkimas.

     

    Iš pateiktų pavyzdžių galima matyti, kad malkos laikyti vieta paruošiama arba iš anksto, t. y. jau įrenginėjant židinį yra paliekama tam tikra niša sienoje, arba vėliau montuojamos specialios lentynos.

     

    Dargi būna taip, kad pats židinys gali turėti specialią vietą malkoms laikyti.

     

    Na, o jeigu Jūsų namai nedideli ir židinio ar krosnelės idėja gimė visai neseniai, tad ir neturėjote progos projektuodami ar įsirenginėdami namus palikti vietos ir malkoms, siūlome pagalvoti apie malkines, krepšius, kibirėlius, puodus ar dėklus malkoms laikyti. Jų būna iš įvairių medžiagų, matmenų, tad tikrai galima rasti sau tinkamą. Betgi apie juos – jau kitą kartą!

  • Židinys virš, šalia ar net lovoje? Jau įmanoma!

    Židinys virš, šalia ar net lovoje? Jau įmanoma!

    Viename savo straipsnių jau pristatėme Jums biožidinius, kurie suteikia unikalią galimybę tiems žmonėms, kurie neturi dūmtraukio ar didelių plotų tradiciniam židiniui įsirengti, mėgautis šia prabanga. Tik norime pabrėžti – ne namų, o sielos. Neįtikėtina, bet dabar šiuos židinius mes galime atsinešti net į lovą. Įsivaizduokite, kad vakarieniaujate šiltai įsisupę į pledą, o ant nešiojamo stalelio rusena ugnis. Kur slypi šių židinių paslaptis ir ar tai saugu? Netrukus į visus šiuos klausimus Jums atsakysime.

     

    Biokuro židinių ugnelė gimsta iš specialaus skystos ar gelio formos kuro, kuris neskleidžia į aplinką jokių kvapų, dūmų ir yra visiškai saugus. Šis aplinkai ir vartotojui nekenksmingas kuras yra augalinės kilmės, jam degant skiriasi tik vandens garai ir anglies dioksidas. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad kaip ir turint įprastus židinius, būtina pasirūpinti, jog patalpa būtų natūraliai ventiliuojama (pravertas langas ar orlaidė), nes degant ugniai patalpoje natūraliai sumažėja deguonies.

    Būtent kuro ypatybės (vis dėlto ne malkos ir ne anglis, kurios gerokai apriboja kūrybinius sprendimus), ir leidžia dizaineriams kurti įvairiausių formų ir didumo biožidinius – nuo užimančių gana daug vietos erdvėje iki tokių, kurie tvirtinami prie sienos ar, kaip minėjome, tiesiog pastatomi ant stalo. Tokių „lovos židinių“ medžiaga taip pat gali būti įvairi, tačiau dažniausia yra stiklas, plienas.

     Žemiau pateikiame keletą tokių biožidinių pavyzdžių. Tikiu, jog kiekvienas atras sau artimą formą ar dizainą. Na, o kam grožis ne taip aktualu, priminsime, kad biožidinys  namus ne tik puošia, bet ir šildo. Žinoma, tokie nedideli židiniai, kuriuos matote, visų namų neįkaitins, tačiau blogas mintis tikrai ištirpdys!

  • Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Krosnelės su viryklėle priešpirtyje – naujoms patirtims ir atradimams

    Dauguma žmonių ypatingą dėmesį skiria pirčiai, jos malonumams, tačiau neretai yra pamirštamas dar vienas svarbus elementas – tai priešpirtis, kuriame iš tiesų juk ir vyksta tie tikrieji pasisėdėjimai su šeima ar draugais. Čia užkandžiaujame, gaivinamės, čia pasirengiame pirties procedūroms. Pastaroji veikla tikriausiai aktualesnė moterims, kurios ypatingai mėgsta prieš kaitinimąsi įsitepti odą specialiais kremais ar tiesiog medumi. Be to, būtent priešpirtyje neretai būna įrengta krosnelė su viryklėle. Po kaitinimosi pirtelėje ir atsivėsinimo šaltame ežero ar upės vandenyje, tikrų tikriausias malonumas grįžti į priešpirtį, kur rusena tikra ugnis.

     

    Krosnelė priešpirtyje – tai ne tik interjero elementas. Taip, ji suteikia išbaigtumo įspūdį ir teikia malonumą, tačiau moterys žino, kad priešpirčio krosneles galima išnaudoti dar įvairiau. Kaip minėjome, galima tiesiog mėgautis liepsna, tačiau viryklėlė leidžia patirti dar daugiau kūnui ir dvasiai malonių dalykų. Kokie jie būna, netrukus ir aptarsime. Pirmiausia ir tai yra žinoma nuo seno, kad vartoti svaigiuosius gėrimus pirtyje nepatartina. Tačiau kaip atsigaivinti? Tam kuo puikiausiai tinka arbata, o ji bus dar skanesnė, jei bus virta ant viryklėlės. Netikite? Pabandykite!

     

    Ant krosnelės viryklėlės moterys taip pat gali ruoši antpilus vantoms mirkyti. Be vantų neįsivaizduojama jokia pirtis, jos ta stebuklingoji pirties dalis. Vantų funkcija įvairialypė – ji gali būti skirta ir vanojimui, ir garams sklaidyti (kartu kvapus ore paskirstant), taip pat vantos naudojamos masažui arba gali būti tik kaip kompresas. Jeigu šeimininkės nežino, pasidalinsime, kad antpilai, kurie lieka nuo vantų mirkymo, vėliau puikiai tinka plauti patalpoms, joms dezinfekuoti.

    Krosnelės su viryklėle taip pat tinka kvepiančioms vaistažolėms, aromatinėms medžiagoms kaitinti. Kvapų poveikis kūnui ir sielai žinomas nuo seno. Prieš naudojant juos, žinoma, reikėtų pasidomėti kiekvienos žolelės ar eterinio aliejaus poveikiu, mat vieni jų aktyvina, kiti ramina žmogaus organizmą, vieni gydo persišaldžius, kiti padeda išgyvenant nerimą, depresiją. Pirtis jau pati savaime yra naudinga žmogui, tačiau jei kartu naudojame tinkamas žoleles ar aromatus, galime tikėtis dar didesnio efektyvumo. Kaip paskleisti šiuos kvapus? Jei kalbėtume apie eterinius aliejus, juos tiesiog galima sumaišyti su druska ir pašildyti ją ant karštų akmenų. Tačiau yra kur kas paprastesnis būdas – įlašinkite aromatų arba suberkite arbatas į vandenį ir pastatykite ant lengvai įkaitusios krosnelės viryklėlės – kvapai palaipsniui garuos ir atliks savo magišką darbą.