Ugnis gyvenimui

Gyvenimo su ugnimi būdas

Žyma: krosnelės

  • Poilsis kalnuose su židiniu

    Poilsis kalnuose su židiniu

    Pavasaris – metas, kai kalnų ar laukinės gamtos mylėtojai leidžiasi į keliones, kurios, praėjus sezonui, būna gerokai pigesnės, o be to, kurortai nebūna taip apgulti, kaip sezono įkarštyje. Priklausomai nuo pomėgių, vieni poilsiautojai renkasi atokesnes ir atšiauresnes vietas, kur stūksos tik jų vienų kalnų trobelė, o kiti -pirmenybę teikia „civilizacijai“, pavyzdžiui, kalnų kaimeliui, kur jie bus daugiau ar mažiau apsupti kitų žmonių ir pramogų. Ir vienu, ir kitu atveju, šie namukai turės vienintelį (jei vieta nuošalesnė) arba papildomą šilumos šaltinį – židinį ar krosnelę.

     

    Besidairydami tobulos vietos atostogoms pastebėjome, kad dauguma tokių trobelių būna medinės, mažais langais, todėl – jei ne židinys ir krosnis – tokios vietos atrodytų kiek slegiančios ir niūrokos. Išimtis -šiuolaikinės,  šiame dešimtmetyje pastatytos sodybos, kurios gerokai šviesesnės už anksčiau statytas, net jei joms suręsti buvo naudojami tie patys rąstai ir akmenys. Žinoma, yra ir visiškai modernių variantų, kuomet namelis turi milžiniškus langus pro kuriuos matyti visos apylinkės. Tačiau net ir tokiu atveju – židinys ir krosnis yra neatskiriama interjero dalis.

    Tai rodo, kad ugnis ne tik užpildo erdves šiluma ir šviesa, bet yra ir neatsiejama poilsio dalis.  Panašu, kad ugnis veikia beveik visas mūsų jusles – regą, klausą, lytėjimą ir uoslę. Žiūrėjimas į ugnį (rega), malkų spragsėjimo klausymasis (klausa), degančių malkų kvapas (uoslė), sklindanti šiluma, kurią jaučia oda (lytėjimas) atpalaiduoja visus kūno raumenis ir mažina nervinę įtampą. Vadinasi, ilsėdamiesi vietoje, kurioje yra židinys arba krosnis – saugote save nuo ligų, kurias sukelia stresas ir fizinis bei psichologinis išsekimas.

    Teigiamą ugnies poveikį dar labiau sustiprina malkos. Paprastai tokiose kalnų trobelėse kiekvienas laisvesnis kampas lauke ir namo viduje būna išnaudojamas malkoms laikyti.  Jų skleidžiamas natūralus miško kvapas taip pat šalina nerimą ir valo kvėpavimo takus. Kaip, beje,  ir mintis – juk juslės labai stipriai susijusios su mūsų jausmais ir sielos gyvenimu. Taigi, raskite laiko ir pasirūpinkite savo poilsiu. Tai nebūtinai turi būti kalnų sodyba – židinį ir krosnelę galima įsirengti ir savo namuose.

  • Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Šiluma ir jaukuma kieme, terasoje arba balkone pavasarį

    Visą šaltąjį laikotarpį kalbėjome su Jumis apie šilumą ir jaukumą namuose. Tačiau sprogstant pirmiesiems pumpurams norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, kur vis dar nėra taip šilta, kaip atrodo žiūrint pro langą.  Pirmasis mūsų patarimas būtų apsirengti tinkamais rūbais, o antrasis, jei ketinate ilgėliau pasėdėti lauke – pasirūpinti, kad šalia Jūsų būtų šilumos šaltinis. Jei tai vieša erdvė – idealiausia, jei kavinės atvirame kieme stovėtų krosnelė arba lauko židinys. Deja, tokių kavinių Lietuvoje nedaug, todėl kartais pirmąjį pavasario mėnesį vengiame sėdinėti lauke. Na, o jei tai nuosavas kiemas, terasa ar balkonas?

     

    Išvardintos erdvės gerokai skiriasi viena nuo kitos savo dydžiu, o jis yra lemiantis faktorius kalbant apie  pasirinkimų įvairovę. Jei gyvenate daugiabutyje ir turite kiek didesnį balkoną, mūsų siūlymas būtų apsiriboti maža krosnele – ji neužims daug vietos, be to, nedideles erdves ji sušildys gana greitai. Terasai tiktų ir kiek didesnė krosnelė. Dar vienas tokių krosnelių privalumas, jog, reikalui esant, ją galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Kaip pliusą šią jų ypatybę itin vertina tie žmonės, kurie mėgsta kartas nuo karto perstumdyti baldus.

    Tikriausiai laimingiausi yra tie, kurie turi savo nuosavą namą su kiemu. Jie turi daug daugiau variantų, nes, tikėtina, jog jų erdvės daug didesnės už anksčiau įvardintas. Taigi, pats paprasčiausias ir pigiausias būdas būtų  įsirengti laužavietę. Tiesą sakant laužavietę galima įsirengti ir terasoje, tik reikėtų būti tikriems, kad ji įrengta pagal visus priešgaisrinius reikalavimus. Kita galimybė, svarstant, kaip kiemą paversti šilta ir jaukia vieta būti – įsigyti krosnelę, kuri savo išmatavimais gali būti kur kas aukštesnė ir platesnė už tas, kurios skirtos terasoms. Turime pripažinti, kad šios krosnelės rinkoje kur kas paklausesnės, todėl galima rinktis iš  kur kas gausesnės stilių įvairovės.

    Ir trečiasis variantas – kieme įrengti lauko židinį. Be jų neįsivaizduojamas joks namo kiemas šiltuosiuose kraštuose, kur tam kur kas palankesnės sąlygos, bet tai nereiškia, kad jų negalime turėti ir čia, Lietuvoje. Mūsų akimis ypatingai atrodo tie lauko židiniai, kurie yra lauko virtuvės dalis, t. y., kai kieme stūkso ne tik židinys, bet šalia jo įrengtos erdvės pasisėdėjimui ir maisto ruošimui. Kadangi mūsuose orai vėsesni ir lietingesni, reikėtų labai gerai apgalvoti apdailos medžiagas ir tikriausiai labiausiai čia tiktų akmuo.

     

    Na, o jei Jūsų namai maži ir vis viena ieškote būdų, kaip sukurti jaukumą juose, siūlome nepamiršti lauko šviestuvų, aliejinių lempų ir žvakių.  Jos galbūt ir nesušildys, bet aplinkai suteiks išskirtinumo, o šešėlių ir šviesų žaismas ne tik mistifikuos, bet ir išplės erdves. Beje, jei šiuos šviestuvus pasidarysite patys – jie bus dar originalesni ir sulauks aplinkinių dėmesio. Idėjas, kaip juos pasidaryti, aprašysime artimiausiame savo straipsnyje.

  • Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Kaip iškepti tikrus blynus orkaitėje ar krosnyje?

    Praėjusiame straipsnyje supažindinome Jus su ugnies vaidmeniu per Užgavėnes. O kaip gi ši žiemos ir pavasario sandūros šventė be blynų. Buvome nusprendę pateikti patį tą tikriausią ir gardžiausią receptą, tačiau pasimetėme įvairovėje ir kuo toliau gilinomės, tuo kiekvienos šeimininkės blynai rodėsi gardeni už kitos ir taip be galo be krašto. Nusprendę, kad Jūs ir taip žinote tą paslaptingąjį ingridientą, kuris kiekvieną Jūsų blyną pavers skaniausiu pasaulyje, pasidomėjome kitais dalykais – kiek blynams metų, kuo skiriasi blynas nuo blynelio ir kaip senovėje blynus šeimininkės kepdavo.

    Manoma, kad blynai pradėti kepti dar lietuviams pagonimis esant. Panašu, kad savo forma ir karštumu blynai asocijuodavosi su saule, todėl jie turėjo būti kepami dideli ir turėti rausvą atspalvį. Tikėtina, kad senovėje, kaip beje ir šiandien, blynai buvo kepami per ypatingas šventes ir buvo vienas iš apeiginių sakralinių valgių. Šaltiniai byloja, kad iš pradžių jie buvo ruošiami ant įkaitintų akmenų, o atsiradus krosnims, – ant skardų ar lentų.

    Beje, straipsnyje prieš tai užsiminėme, kad anglai turi paprotį organizuoti blynų bėgtynes, kurių metu šeimininkės bėga su keptuvėmis rankose ir tuo pačiu „mėto“ jose blynus. Pasirodo, kad toks blynų mėtymas yra labai senas paprotys išlikęs dar nuo baltų laikų. Taip esą žmogus aukoja blyną Saulei ir prašo jos, kad ji savo šiluma, kuo greičiau išgintų Žiemą iš Žemės. Bylojama, kad Lietuvoje netgi būta tradicijos per Užgavėnes medį papuošti blynais, o vėliau – net ir sklindžiais.

    Kaip paruošti keptuvę ir krosnį

    Taigi, blynas yra tuomet blynu, kuomet jis kepamas per visą keptuvės dydį, yra ne mažesnis nei 2 cm storio ir apskrudinamas iš abiejų pusių. Geriausiai blynai iškepa ketinėse keptuvėse, tik jų jokiu būdu negalima plauti. Valoma taip – į įkaitintą keptuvę reikia įberti druskos, pakaitinti minutę kitą, tada švariai išvalyti ir patepti dugną aliejumi ar kokiais kitais riebalais. Be šito – blynų kepimas iš šventė gali virsti tikru galvos skausmu šeimininkei.

    Jei turite galimybę, pabandykite blynus iškepti krosnyje. Tam, kad blynai keptų iš abiejų pusių – padėkite keptuvę ant žarijų, ištrauktų arčiau krosnies durelių iš besikurenančios krosnies. Keptuvė kais ir nuo žarijų, ir nuo krosnies liepsnos. Turint krosnį, blynus be visa ko dar galima pašutinti – pertepus sviestu arba grietine, sudėti vieną ant kito ir trumpam palaikyti.  Beje, taip patroškinti galima ir šiuolaikinėse orkaitėse arba konvekcinėse krosnyse.

    Blynai – tik iš grikinių miltų ir su padažu

    Kaip senovėje, taip ir šiandien, šeimininkės blynus gali kepti iš įvairiausių miltų. Populiariausi nūdien yra kvietiniai, bet blynus galima maišyti iš avižinių, ruginių, miežinių, žirninių, grikinių miltų. Pasirodo, kad pastarieji yra tie patys pačiausi, nes iš jų blynai  būna patys putliausi ir minkščiausi. Ir pabaigai. Ar žinojote, kaip yra valgomi tikrieji blynai? Ogi blynai imami į ranką, atsilaužiami arba susukami ir valgomi prieš tai būtinai padažius į padažą. Gardaus!

    Parengta remiantis V. Sako knygos „Lietuvos kulinarijos paveldas“ ištraukomis.

  • Židinių restauravimas – ar verta?

    Židinių restauravimas – ar verta?

    Nors šiandieninėje vartotojiškoje kultūroje  retas kuris beneša meistrams taisyti daiktus ir renkasi nusipirkti nauja, vis dėlto yra dalykų, kuriuos taisyti ir atnaujinti verta. Tai gali būti mums svarbių žmonių padovanoti arba pačių įsigyti ir mielus laikus menantys daiktai, taip pat iš tėvų ar senelių, prosenelių paveldėtos vertybės. Pastarosios tokios reikšmingos ne tik dėl to, kad tam tikra prasme simbolizuoja giminės ryšį, kartų kaitą, bet ir dėl to, kad jos yra ir praėjusių šimtmečių, istorijos liudytojos.

     

    Židinys ar krosnis taip pat gali būti paveldima vertybė. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokios būklės namas ir pats židinys ar krosnis. Būna atvejų, kai nei į vieno, nei į kito restauravimą investuoti nebeverta, tačiau ką pasirinkti, jei vis dėlto yra galimybė grąžinti buvusią išvaizdą ir dvasią? Šis sprendimas priklausys nuo to, kam mes patys teikiame prioritetus,  finansinių pajėgumų ir ar turime kantrybės. Kaip ten bebūtų, brangiausiai atsieinanti restauravimo dalis yra ne medžiagos, o ilgai trunkantis restauratorių darbas.

    Židinio ar krosnies restauravimas apima tiek jų išorės, tiek vidaus atnaujinimą. Aišku, gali būti, kad per laiką buvo pažeista tik židinio ar krosnies apdaila. Tuomet gali pakakti 1) atšviežinti marmuro, granito ar keramikos paviršių naudojant specialias valymo priemones, 2) nupoliruoti plienines ar geležines židinio ar krosnies dalis. Ilgiau užtruktų, jei reikėtų atkurti nutrupėjusias marmuro ar plytelių dalis, dar šiek tiek, jei šios plytelės – ypatingų raštų ir spalvų. Turint pavyzdį, tai nesudėtinga padaryti. Kur kas daugiau darbo lauktų, jei restauratoriams dalis reikėtų atkurti iš nuotraukų arba remiantis to laikmečio stiliumi.

     

    Rimtesni iššūkiai lauktų, jei tektų atnaujinti židinio ar krosnies vidų. Vis dėlto, jei yra nors menkiausių abejonių, kad dėl pažeidimų jie gali būti nesaugūs, teks sutvirtinti ar permūryti konstrukcijas taip, jog atitiktų saugumo reikalavimus. Be abejonės, būtina patikrinti ir kamino būklę – pasikvietus specialistus įvertinti jo kokybę ir, jeigu reikia, atnaujinti kamino konstrukciją. Tuo pačiu privalu patikrinti: 1) jei židinys atviras – dūmų kanalą iš kambario pusės, 2) jeigu ugniakuro kapsulė uždara – kapsulės sandarumą, jog dūmai per sienelių plyšius ir  sujungimus nepatektų į kambarį, 3) dūmtraukio ir kamino sandarumą.

    Taigi, norint atnaujinti židinį ar krosnelę teks apsišarvuoti kantrybe. Kur kas greičiau ir patogiau būtų nusipirkti naują židinį ar krosnelę, kita vertus, jei išsaugosite senuosius – jie bus unikalūs ir vieninteliai tokie. Beje, jei paveldėjote namą ir iš pirmo žvilgsnio jame židinio nematyti, nebūkite tikri, kad jis nėra užmūrytas.

  • Namie kepti kūčiukai – dviems pasauliams sujungti

    Namie kepti kūčiukai – dviems pasauliams sujungti

    Ateinantis savaitgalis – paskutinis prieš šventes. Viliamės, kad dovanomis artimiesiems ir draugams jau pasirūpinote ir išvengsite perpildytų prekybos centrų bei eilių prie kasų. Visiškai išsisukti nuo jų greičiausiai nepavyks, nes dar teks pasirūpinti produktais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų stalui padengti. Vieną  iš jų ir patį tradiciškiausią – kūčiukus – siūlome išsikepti patiems, nes kitaip nei į pirktinius, į savo gaminamus kūčiukus galime pridėti daug meilės ir rūpesčio, o į visą procesą įtraukti visus šeimos narius nuo didžiausio iki mažiausio.

     

    Pagal senuosius papročius kūčiukai (dar kitaip vadinami šližikai, kalėdukai, prėskučiai) yra kepami Šv. Kūčių dieną. Anksčiau tai buvo sudėtingiau suplanuoti, nes dažnam tai būdavo darbo diena. Tačiau įtraukus ją į šventinių dienų sąrašą, turime galimybę daugiau laiko skirti namiškiais ir visoms su Šv. Kūčiomis susijusioms tradicijoms, tarp jų – eglutę  puošti Šv. Kalėdų išvakarėse. Kūčiūkus, apeigiškiausią šventinio stalo patiekalą, išsikepti labai paprasta. Itin gardūs būna kepti duonkepėje krosnyje, tačiau kepimui kuo puikiausiai tinka ir krosnelės ar įprastos orkaitės.

    Pagrindiniai ingridientai be kurių neužmaišysite kūčiukų tešlos yra vanduo, miltai, cukrus, aliejus, sausos mielės ir, žinoma, aguonos. Nepaisant to, kiekvienos šeimininkės kūčiukai būna vis kitokie, priklauso nuo produktų proporcijų ir proceso. Vis dėlto yra keletas svarbiausių dalykų, kurių negalime pamiršti. Pirma, mielėms kildinti naudojame tik kūno temperatūros vandenį, nes karštesnis jas nužudo. Antra, norėdami pašalinti aguonų kartumą turime jas užpilti verdančiu vandeniu ir po kelių minučių nusunkti.

     

    Aukščiau išvardinome tradicinius kūčiukų ingridientus, jie būdingesni pasninko laikotarpiui, tačiau šeimininkės gali ir eksperimentuoti. Pagardinti kūčiukus galime vietoj aliejaus naudodami svietą, taip pat įmušti kiaušinį, įdėti šaukštą grietinės ar įpilti pieno (tokie kūčiukai sotesni) ar įberti cinamono, kardamono prieskonių. Jei norite, jog kūčiukai būtų minkštesni – naudokite daugiau mielių, kepkite aukštesnėje temperatūroje ir trumpiau (200C, 15-20 min.), jei traškesnių – žemesnėje ir ilgiau (180C, 20-25 min.).

    Tokios paprastos sudėties ir taip lengvai paruošiami kūčiukai iš tiesų atlieka itin reikšmingą funkciją, nes Šv. Kūčių vakarą jie sujungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Neatsitiktinai šį vakarą, prisimindami mirusiuosius artimuosius, padedame ant stalo lėkštes vėlėms, o nakčiai maisto nuo stalo nenurenkame. Sakralines kūčiukų galias dar labiau sustiprina aguonų pienas, kuris taip pat savo simbolika glaudžiai siejasi su anapusiniu pasauliu. Nepamirškime savo tradicijų. Jos, perduodamos iš kartos į kartą, mūsų tautą ir kiekvieną iš mūsų daro unikaliais ir praturtina pasaulio pajautimą.

  • Krosnis „po Kalėdų eglute“ – originali dovana

    Krosnis „po Kalėdų eglute“ – originali dovana

    Artėjant šventėms – tiek Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, mumyse, suaugusiuose, neretai nubunda vidinis vaikas. Jis pradeda kirbėti dėl daugybės priežasčių – galbūt todėl, kad savo atžaloms ieškome dovanų ar turime progą persirengti Snieguolėmis arba Kalėdų Seneliais, galbūt todėl, kad prisimename save vaikystėje per šventes ir tikėjimą, jog pabuvus geram ir parašius laišką Laplandijon, nors vieną iš norų tikrai Šv. Kalėdų rytą rasime išsipildžiusį po egle.

     

    Sunku pasakyti, bet štai analizuojame naujausius krosnelių, židinių ir krosnių modelius, stebime, kaip jos montuojamos – ir, nepatikėsite, visa tai taip primena vaikystę, kaladėles ir lego ar bet kurį kitą žaidimą, kuriame reikėdavo ką nors surinkti iš atskirų detalių. Prisiminkite, kaip pasidėdavote instrukciją šalimais, imdavote vieną detalę po kitos, tvirtindavote, žiūrėdavote, kad iš visų pusių lygiai… O jeigu dar dviese pramogaudavote – tuomet statybos dvigubai smagiau ir greičiau vykdavo.

    Mūsų akiratyje – šių metų naujiena.Tai akumuliacinė krosnis iš šamoto arba dar vadinamos šamoto keramikos, kuri itin tinka krosnių apdailai dėl savo atsparumo ugniai. Šios krosnies privalumas ir išskirtinumas slypi karkase, kuris yra surenkamas iš specialiai sumodeliuotų šamoto detalių, kurios savo forma primena tuščiavidures lego detales, tačiau būtent tai leidžia ugniai tiesiogiai kaitinti kiekvieną karkaso elementą, kuris vėliau vėsdamas spinduliuoja kaitrą į išorę.

     

    Kitaip nei dauguma akumuliacinių krosnių ši krosnis sveria tik 1000 kg ir yra tikras išsigelbėjimas mažų erdvių šeimininkams. Kita vertus, dėl savo ypatingos sistemos ji išskiria ne ką mažiau šilumos nei jos pirmtakės.  Taigi, vyrams, kurie mėgsta meistrauti patys  (gamintojai pateikia labai išsamią tekstinę ir vaizdinę instrukciją, kaip susirinkti krosnį pačiam) ir yra taupūs – tai būtų pati geriausia dovana „po Kalėdų eglute“. Moteris krosnies, krosnelės ar židinio ugnis visada nuteikia romantiškai, bet šioji leis jai realizuoti savo kūrybiškumą, nes šamoto karkasą rekomenduojama apklijuoti keramikinėmis plytelėmis. O jų spalvų ir formų – daugiau nei kalbant apie drabužius. Beje, visuomet yra galimybė užsisakyti individualias plyteles.

     

    Iš tiesų, jei Kalėdų Senelis po eglutę paliktų šią kitą krosnį, krosnelę ar židinį – apsidžiaugtų visa šeimyna. Šildymasis krosnimi, krosnele ar židiniu yra pats sveikiausias būdas, jis ypač tinkamas sergantiems alergija, padeda esant skausmams. Tai taip pat ir taupiausias būdas, nes malkoms degant išsiskirianti šiluma panaudojama beveik 100 procentų.

    Dar vienas privalumas, jog ugnis visuomet ramina žmogų, nuteikia jį pozityviai, todėl galite pamiršti barnius šeimoje. Na, o jei jie nutiktų, susitarkite susitikti prie krosnies, krosnelės ar židinio – pamatysite, kaip atlėgs bet kokios nuoskaudos. Žinoma, nuoširdžiai linkime, jog jų nebūtų, o susibūrimai prie ugnies taptų jaukia šeimos tradicija.

  • Maisto kepimas židinyje ar krosnelėje

    Maisto kepimas židinyje ar krosnelėje

    Nors orams atšiaurėjant ir žvarbėjant apie židinį ir krosnelę dažniau galvojame kaip apie šilumos šaltinį, norisi priminti, kad židinys ir krosnelė atlieka daugiau funkcijų. Viena iš jų – tai galimybė paruošti maistą. Karštose žarijose arba virš jų kepti, paskrudinti gaminiai įgauna ypatingą kvapą ir prideda skonio. Be to, tai padeda taupyti – prišildę namus, vėliau kepdami žarijose maistą, taupote elektrą arba dujas ir visapusiškai panaudojate malkas. Taigi, jeigu investavote į židinio ar krosnelės atsiradimą savo namuose, „įdarbinkite“ juos 100 procentų.

     

    Norint kaitinti maistą židinyje ar krosnelėje reikia žinoti keletą dalykų. Ypač į juos reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kurių židinys ar krosnelė yra ne virtuvėje, o, pavyzdžiui,  svečių kambaryje. Pirma, maistui gaminti tinkamos visos medienos malkos, išskyrus pušies, nes jos linkusios „dūminti“. Antra, nerekomenduoja namų židinyje ar krosnelė kepti itin riebios mėsos, nes degdami riebalai skleidžia nemalonų kvapą. Užtat dėl kvapų nereikės jaudintis, jei židinyje ar krosnelėje kepsite liesą mėsą, daržoves arba vaisius.

     

    Maistui židinyje ar krosnyje kepti galite naudoti specialias groteles, suvynioti į foliją arba kepti ant žarijų. Šiuo metu yra begalės įrankių, kurie palengvina kepimą židinyje ar krosnelėje. Tai minėtos grotelės ant kurių patogu sudėti pjaustytą mėsą, vaisius, daržoves. Didesniems mėsos gaminiams, pavyzdžiui, viščiukui kepti skirti sukami iešmai. Neišbandėme, bet patogiai atrodo grotelės skirtos kukurūzams kepti. Na, ir visada praverčia paprasti iešmai ant kurių galima sumauti mėsos, daržovių, vaisių gabaliukus.

     

    Kaip minėjome, galima kai kurias daržoves, vaisius ir mėsą kepti tiesiai ant žarijų. Virtuvės šefai teigia, kad ypač skanūs būna ant žarijų kepti baklažanai vėliuos juos pagardinus Jūsų mėgstamais prieskoniais. Žarijose kepti baklažanai su česnaku, imbieru, kuminu ir aštriaisiais prieskoniais  – tradicinis Indijos patiekalas. Baklažanas žarijose kepa apie 30 min. Išėmę iš žarijų, nulupkite baklažano odelę, nes patiekalui naudojamas suminkštėjęs vidus. Supjaustytą baklažaną pakepkite keptuvėje sumaišydami su minėtais ingridientais ir patiekite su balta, skrudinta arba Jūsų mėgstama duona.

  • Židinio ir krosnelės šiluma rudenį

    Židinio ir krosnelės šiluma rudenį

    Rudenį, kai vėsta orai, žmoguje atsiranda natūralus šilumos ir šviesos poreikis. Tuomet supamės į šiltus rūbus, pledus, degamės žvakes, o tie kurie turi – kuria krosneles arba židinius (jei už lango ne „minusas“, pakanka ir biožidinio skleidžiamo jaukumo). Iš tiesų, galimybė „reguliuoti“ krosnelės ar židinio šilumą, t. y. užkurti tada, kada tikrai vėsu, yra ypatingai svarbi, kai oro temperatūra yra nepastovi ir svyruoja.

     Nors krosnelę ar židinį rekomenduojama įsirengti dar vasarą, čia galime taikyti posakį „geriau jau vėliau nei niekada“. Tad, jei galvojate įsigyti židinį ar krosnelę, reikėtų žinoti esminius skirtumus tarp krosnių (akumuliacinio) ir krosnelių (konvekcinio) šildymo. Tuomet tikrai išsirinksite Jums ir Jūsų šeimai labiausiai tinkantį šilumos, šviesos ir jaukumo sprendimą.

     

     Akumuliaciniu principu veikiančios krosnys paprastai yra didelės, sveriančios iki kelių tonų. Jų didelė masė tolygiai inertiškai iš lėto įkaista, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą ir paskui vėl tolygiai lėtai vėsta. Konvekcinės krosnelės yra mažesnės, sveriančios iki kelių šimtų kilogramų. Jos turi dvigubas korpuso sieneles, tarp kurių karštas įkaitęs oras į erdvę sklinda greitai ir tolygiai, bet greičiau ir atvėsta. Kadangi karštas oras cirkuliuoja greitai, išorinė konvekcinės krosnelės sienelė yra vėsi, tuo tarpu krosnis dėl savo masės ilgai išlaikydama šilumą būna įkaitusi lyg žarija. Dar vienas skirtumas – jei krosnis ar krosnelė nepateisintų lūkesčių, krosnelę nesunkiai išmontuosite ir parduosite padėvėtą, o krosnį išardyti galima tik dalimis.

     

    Taigi, būtent šaltuoju metu laiku atsiskleidžia visi židinio ir krosnelės privalumai. O ypač žinant, kad mūsų laukia šalčiausia žiema per visą šimtmetį. Beje, žiemai, jei neturite centralizuoto šildymo, o norite nuolatinės ir pastovios šilumos, tinkamesnė yra krosnis. Arba, renkantis krosnelę ar židinį, atkreipti dėmesį į krosnelės arba židinio galingumą. Kuo namų erdvės didesnės, tuo galingesnė turi būti krosnelė ar židinys. Pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais!

  • Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Spalis – metas krosnies ar židinio remontui

    Kaip artėjant šalčiams ruošiamės keisti automobilio padangas, taip prieš šaltąjį sezoną turime pasirūpinti ir židiniu, krosnele. Tik tvarkinga krosnelė ar židinys yra saugi kūrentis ir šildytis. Sinoptikų duomenimis, ši žiema bus šalčiausia per  100 šimtų metų, todėl užklupsiantiems speigams reikia būti pasirengus ir galvoti apie tai jau dabar. Be to, prognozuojama, kad šalčiai pasitrauks tik balandį, o tai reiškia, kad laukia ilgas šildymo sezonas. Žinia, kad centrinio šildymo kainos baugina visus, o norisi priminti, kad šiluma sklindanti iš krosnelės ar židinio yra pigesnė. Taigi, į ką reikia atkreipti dėmesį, jog galėtumėme ramiai laukti  tamsiojo ir šaltojo laikotarpio?

     Naujas kūrenimo sezonas prasideda tik tada, kai išvalomas ir patikrinamas kaminas. Tai pirmas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti. Ir geriausia – nedelsiant, nes artėjant speigams, kaminkrėtį, dėl užsakymų gausos, bus vis sunkiau išsikviesti.  Tik ką įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti krosnelę ar židinį, priminsime, kodėl būtina valyti kaminą. Laikui bėgant kaminas iš vidaus apsineša suodžiais, kurie yra degūs, todėl kuo šis sluoksnis ilgiau kaupiasi, tuo didesnė nelaimės tikimybė.

     

    Kaminą būtina valyti ne tik dėl saugumo, bet ir išlaidų – tvarkingas kaminas taupo malkas. Kokį valymo būdą pasirinkti – šepečiais  ar cheminėmis priemonėmis, pasirinkite pasitarę su specialistu.  Bet žinokite, kad pats seniausias ir vis dar patikimiausias būdas yra valymas šepečiu, o cheminio kamino valymo specialiais milteliais nepakanka, jis tik gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, palengvinantį mechaninį valymą.

    Taip pat prieš pradedant naudoti krosnelę ar židinį būtina patikrinti kitus elementus, pavyzdžiui, durelių tarpines ar pakuros vidines detales. Židinio durelės atlieka svarbią funkciją – jos užtikriną atviro židinio saugumą, užtikriną ilgesnį degimą, todėl patiems tarpinių, kurios tvirtina durelių stiklą, keisti nerekomenduotume, nes eksperimentuodami galite ką nors sugadinti. Neatsitiktinai sakoma, kad „skūpus“ moka dvigubai, todėl verčiau investuoti į kokybišką aptarnavimą teikiančius ir gamintojų apmokytus meistrus, turinčius jų žinias liudijančius sertifikatus. Juokauti su ugnimi nevalia, todėl kartą metuose patikėkite savo židinį ar krosnelę profesionalų rankoms.

     

    Beje, ar žinojote, kad dažniausiai visas suodinas ir truputį į nelabąjį panašus kaminkrėtys simbolizuoja ne ką kitą, o laimę? Pasak legendos, vienas kaminkrėtys kažkada išgelbėjo karaliaus gyvybę, tad nuo to laiko, karaliaus nurodymu, kaminkrėtys tapo gerbiama profesija. Taigi, jei kada sutiksite kaminkrėtį, palieskite jo sagą – laimė lydės ištisus metus.

  • Iš Italijos: židinys ar krosnelė turi turėti moteriško žavesio

    Iš Italijos: židinys ar krosnelė turi turėti moteriško žavesio

    Šį kartą mus rašyti įkvėpė saulėtoji Italija ir jos turtinga kultūra. Ši šalis – tai daugiau nei skanus maistas ir  išskirtinis kraštovaizdis. Juk Italija – tai ir kultūros židinys, o jos indėlis į Europos paveldą  yra neįkainojamas.   Iš Italijos kilę tokie žymūs menininkai kaip Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Botičelis, Donatelas, Karavadžas, Rafaelis ir daugelis kitų. Čia gimė ir vėliau po visą Europą pasklido Renesanso ir Baroko idėjos. Visa tai – dabartinės Italijos kultūros pamatas, kuris jaučiamas ir šiandienos italų menininkų darbuose, pasaulėžiūroje.

     

    Ši dvasia jaučiama net ir žvelgiant į italų gamintojų židinius ir krosneles. Italijoje sakoma, kad židinys ar krosnelė turi turėti moteriško žavesio ir vilioti. Kalbant apie moteris Italijoje… Tiesą sakant, italai vyrai, turėdami karšto pietietiško temperamento, moka savo komplimentais ir asistavimu atskleisti moters grožį ir leidžia jai pasijausti ypatingai. Taigi, tai persikėlė net ir į  tokių produktų, kurie iš pirmo žvilgsnio nesusiję su moteriškumu, gamybą.

     

    Kita vertus, galbūt ne moteriška yra tik techninė židinio ir krosnelės pusė. Tuo tarpu savo paskirtimi – būti šilumos šaltiniu – židinys ir krosnelė labai artimi tam, kokius vaidmenis moteris atlieka šeimoje. Beje, krosneles ir židinius su moterimi sieja ir dizainas, ypač, jei jis atkuria renesanso ar baroko laikus ir apdailai naudojama keramika. Tokios krosnelės ir židiniai – tai meno kūriniai, kurie pastatyti bet kurioje patalpoje ją padaro individualia, išskirtine, „suteikia veidą“.

     

    Žinoma, aktualu ir tai, kad šildymasis krosnele ar židiniu yra natūralus, ekologiškas, gamtos neteršiantis ir taupus sprendimas. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad tai tradicijos ir istorijos dalis. Juk anksčiau nebuvo nė vienų namų be židinio ir krosnelės. Panašu, jog grįžtame prie savo ištakų, nes vis daugėja modernių namų, kuriuos šildo ir papuošia židinys ar krosnelė. O tokios, kokias atradome Italijoje (keletą pavyzdžių  matote nuotraukose) – pamačius tiesiog užima kvapą. Juk kiekviena plytelė – rankų darbo, todėl vienintelė tokia ir išskirtinė. Kaip ir moteris, tiesa?